Praėjusios savaitės apžvalga trumpai
Labai tikėtina, kad Irano smūgiai Izraeliui turės įtakos JAV sprendimams dėl paramos Ukrainai, kuriai šiuo metu greičiausiai yra vienas sunkiausių momentų kare nuo 2022 m. vasaros.
Todėl ukrainiečiams svarbu ne tik tinkamai paskirstyti prioritetus siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbią teritoriją (stiprinant gynybos ruožus) ar bandant ją atsiimti (kontratakuojant), bet ir esant galimybei atsitraukti į gynybai patogesnius ruožus (Dnipro kairysis krantas, Robotynės pleištas).
Tiesa, didėjantis agresoriaus gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykis bei vis dažnėjančios „banzai“ atakos nešarvuota technika indikuoja, kad pamažu agresoriaus puolimo potencialas mažėja. Bet yra niuansų.
Geopolitinis frontas
Labai tikėtina, kad Irano smūgiai Izraeliui turės įtakos JAV sprendimams dėl paramos Ukrainai.
Ar tai bus gerasis scenarijus, kai po šios atakos Amerika pabus ir supras, kad „blogio ašis“ naudojasi jos silpnumu, ir greitai bus priimti reikiamai sprendimai? Ar JAV politinis elitas nugrims į dar didesnį chaosą, kur prasidės diskusijos, kam labiau reikia amerikiečių pagalbos – Ukrainai ar Izraeliui? Ekspertai ragina palaukti sprendimų.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas susitiko su Donaldu Trumpu, siekdamas įtikinti kandidatą į JAV prezidento postą pakeisti savo dabartinę skeptišką poziciją paramos Ukrainai klausimu.
Taip tikimasi ne tik paveikti ateities sprendimus, jei Trumpas grįžtų į Baltuosius rūmus, bet ir pakeisti respublikonų, turinčių daugumą Atstovų rūmuose, nuomonę dėl paramos Ukrainai.
Trijų jūrų iniciatyvos susitikimo metu Vilniuje Ukraina sudarė dvišales sutartis, vyksta derybos dėl „Patriot“ ir „SAMP-T“ oro gynybos sistemų gavimo iš Lenkijos, Ispanijos ir Rumunijos. Vieną „Patriot“ sistemą ir papildymus jau suteiktai paramai suteikė ir Vokietija.
Nyderlandai taip pat įsipareigojo skirti papildomą 1 mlrd. eurų paramos šiais metais, o 2025-ais – 3 mlrd. eurų vertės paramos. Lietuva, tuo tarpu, paskelbė tieksianti įrangą, reikalingą energetikos Ukrainoje atnaujinimui.
Galų gale, JAV įsipareigojo skirti lėšų Ukrainos oro gynybos sistemų modernizavimui bei amunicijos papildymui. Tačiau žodžiai, popierius ir pinigai nekariauja, reikia geležies ant žemės. Laukiam.
Situacijos vertinimas
Žvelgiant į pastaruoju metu vykstančius intensyvius rusų raketų ir dronų smūgius bei jų aviacijos remiamą pasistūmėjimą kontaktinėje linijoje, galima konstatuoti, kad agresorius naudojasi Ukrainos oro gynybos (ypač – modernių sistemų) užimtumu bandant apsaugoti didžiuosius šalies miestus, todėl geba aviacija efektyviai remti savo pajėgas ant žemės.
Sunku pasakyti ar tai yra sąmoningas okupantų planas, tačiau sutapimas ar ne – kai rusai vasario mėnesį KAB aktyviai atakavo Avdijivką, tokių galingų raketų smūgių Ukrainos gilumoje nebuvo.
Todėl ukrainiečiai sugebėjo į kontaktinę liniją pritraukti „Patriot“ sistemas ir tada rusų aviacija patyrė didelių nuostolių. Tad arba rusai greitai mokosi, arba tai tiesiog agresoriui naudingas sutapimas. Kita vertus, kadangi Ukrainos pajėgos taip pat neteko keleto modernių sistemų („Patriot“, NASAMS), galimai ukrainiečiai dabar irgi yra atsargesni ir nepritraukia modernių sistemų taip arti kontaktinės linijos kaip anksčiau.
Ukrainos pajėgoms kontaktinėje linijoje šiuo metu yra vienas sunkiausių momentų kare nuo 2022 m. vasaros. Nuo to laiko agresorius gebėdavo sukurti ne daugiau nei 2 rimtus įtampos židinius, tačiau dabar matome agresoriaus pastangas pasiekti operacinio lygmens tikslus bent 4 sektoriuose – Syversko, Časiv Jaro, Novobachmutivkos – Umanskės – Neitalovės, Krasnohorivkos – Pobedos – Novomychailivkos.
Agresorius turi pajėgumą pradėti plataus masto puolimo operaciją Svatovės ir Kreminos sektoriuose.
Nuo 2023 m. rudens praradusios strateginę iniciatyvą, Ukrainos pajėgos yra išsekusios, joms trūksta šaudmenų ir ginkluotės (ypač oro gynybos ir artilerijos), kitų resursų.
Dėl to kritiškai svarbūs sprendimai įvairiais lygmenimis užtikrinant tinkamus pajėgų rezervus ir rotacijas, jų tiekimą, smūgius agresoriaus gynybos gilumoje bei adekvačiai reaguojant į realią situaciją fronte.
Pastaruoju atveju svarbu ne tik tinkamai paskirstyti prioritetus siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbią teritoriją (stiprinant gynybos ruožus) ar bandant ją atsiimti (kontratakuojant), bet ir esant galimybei atsitraukti į gynybai patogesnius ruožus (Dnipro kairysis krantas, Robotynės pleištas).
Didėjantis agresoriaus gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykis bei vis dažnėjančios „banzai“ atakos nešarvuota technika indikuoja, kad pamažu agresoriaus puolimo potencialas mažėja.
Tiesa, santykis gali pasikeisti jei/kai agresorius pradės puolimo operaciją Svatovės – Kreminos sektoriuose (puolimo smaigalyje 1 – oji gvardijos tankų armija).
Mūšių ir nuostolių dinamika
Ukrainos pajėgų smūgiai agresoriaus degalų gamykloms aprimo. Kita vertus, po ilgo laiko ukrainiečiai „Storm Shadow“ raketomis atakavo karinius taikinius Luhanske. Sėkmingai atakuota agresoriaus technikos remonto bazė.
Ukrainos pajėgos patvirtino šį smūgį ir atkreipė dėmesį, kad tokių smūgių bus daugiau, jei šalis gaus daugiau raketų.
Agresoriaus smūgiai prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą išliko intensyvūs. Ukrainiečiams pavyko numušti daugiau raketų nei praėjusią savaitę (16 ir 25), tačiau rezultatyvumas kol kas nesiekia kovo mėnesio savaitės vidurkio (36).
Auga rusų dronų nuostoliai (225 ir 279), tai lenkia kovo mėn. savaitės nuotolių vidurkį (222). Žinoma, tai lemia ne tik Ukrainos oro gynybos efektyvumas, bet ir rusų smūgių intensyvumas.
Ukrainiečiams ir toliau pavyksta numušti didžiąją dalį „Šahed“ dronų bei Kh101/Kh555 raketų, tačiau perkrauta oro gynyba nesusitvarko su moderniomis raketomis („Kinžal“, „Iskander“ ir pan.) Smūgių metu padaryta didelė žala Kyjivo ir Charkivo energetinei infrastruktūrai, taip pat raketos ir dronai pasiekė taikinius Vakarų Ukrainoje bei aplink Odesą.
Kiti agresoriaus nuostoliai
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išaugo (5340 ir 6140), jie buvo aukšti visą savaitę ir buvo didesni už praėjusios savaitės nuostolių vidurkį (762,8 ir 877,1). Agresoriaus nuostoliai beveik pasiekė kovo mėn. vienos savaitės vidurkį (6340 ir 6140).
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys kiek sumenko (355 ir 314), atitinkamai lyginant su užpraeita savaite sumažėjo ir vidutiniai dienos nuostoliai (50,7 ir 44,8). Lyginant su kovo mėnesio savaitės vidurkiu, šios rusų netektys išliko didelės (247 ir 314).
Gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykis taip pat šiek tiek pasikeitė. Užpraeitą savaitę jis buvo 15:1, tai praėjusią savaitę – 19,5:1.
Kovo mėn. savaitės santykis buvo 25,6:1, o standartiškai viena PKM gali pervežti 10 karių. Tokiu būdu rusai ir toliau bando vykdyti operacijas pilnaverčiais mechanizuotais vienetais, nors, panašu, šarvuotos technikos resursas sparčiai senka. Kaip to įrodymas yra augantys rusų gyvosios jėgos nuostoliai bei fiksuojamos rusų intensyvėjančios pastangos atakuoti bagiais ar net motociklais.
Rusų artilerijos nuostoliai išliko aukšti (279 ir 246), vienos dienos nuostolių vidurkis išliko ženklus (39,8 ir 35,1).
Rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai kiek sumenko savaitės viduryje, tačiau didžiąją savaitės dalį išliko aukšti. Rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai viršijo kovo mėn. savaitės vidurkį (221 ir 246).
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys dar labiau išaugo (354 ir 388), atitinkamai padidėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (50,5 ir 55,4).
Praėjusią savaitę rusų logistinio transporto nuostoliai bangavo ir turi panašumų į agresoriaus šarvuotos technikos dinamiką. Neatmestina, kad tai susiję su rusų bandymais nešarvuotu transportu vykdyti atakas. Lyginant su kovo mėn. savaitės vidurkiu, rusų nuostoliai buvo aukštesni (346 ir 388).
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys išaugo (6 ir 9), atitinkamai išaugo vienos dienos nuostolių vidurkis (0,8 ir 1,28). Rusų nuostoliai dar nepasiekė kovo mėn. savaitės vidurkio (11,7 ir 6).
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
