Atsargos majoras neskuba atitarti „The Wall Street Journal“ cituojamų neįvardintų JAV pareigūnų vertinimams, kad Vladimiras Putinas iš esmės keičia savo strategiją Ukrainoje.

„Strateginiai pokyčiai paprastai greitai neįvyksta, nes tai užima planavimą, o tai apima ne tik karius mūšio lauke, bet ir politinį bei ekonominį planavimą. Todėl kalbėti apie tai, kad Rusija keičia strategiją, būtų sudėtinga ir ko gero labai spekuliatyvu“, – laidai „Delfi tema“ sakė D. Antanaitis.

Pasak eksperto, pasižiūrėjus į žemėlapį, iš principo niekas nepasikeitė: rusai toliau užima savo pietinį koridorių, sausumos kelią į okupuotą Krymą, ir tuo pat metu laiko Ukrainos kariuomenę prie Kijevo, kad jinai ten jį gintų.

„Ukrainiečiai šiai dienai neturi galimybės kontraatakuoti Mariupolį, kad jį išlaisvintų. Kalbėti apie tai, kad visa Rusijos strategija keičiasi, manau, kad dar labai anksti“, – teigė D. Antanaitis.

Kam rusams reikia Odesos ir Mariupolio ?

Vienu iš strateginių Rusijos tikslų viešojoje erdvėje įvardinama Odesa. Svarstoma, ar ji galėtų būti puolama iš jūros. Gynybos ekspertas paaiškino, kad teoriškai Odesa būtų įdomi rusams tam, kad susijungtų su savo daliniais, esančiais Padniestrėje, kurie dabar yra visiškai izoliuoti.

Tuo metu Mariupolis, pasak D. Antanaičio, labai reikalingas rusams, kad visiškai užimtų ir kontroliuotų savo sausumos kelią į Krymą.

„Rusai dabar sukelia humanitarinę katastrofą Mariupolyje, visų pirma, kad ukrainiečiai pasitrauktų iš ten, o antra, kad būtų papildomas derybinis įrankis derybose su ukrainiečiais. Lyg sakytų, kad „žiūrėkite, dabar derėkitės pagal mūsų sąlygas, ir mes nustosime žudyti civilius ir juos prievartauti“, – aiškino jis.

Eksperto nuomone, rusams nenaudinga, kad Mariupolyje liktų ukrainiečiai.

„Jiems reikalingas Mariupolis be ukrainiečių, panašiai kaip Karaliaučiaus sritis buvo per Antrą pasaulinį karą, kada visi vietos gyventojai, kurie nesugebėjo iš ten pasitraukti, buvo nužudyti arba išprievartauti ir tada nužudyti, ir ten neliko praktiškai nei vieno vietos gyventojo, bet buvo atboginti Sovietų Sąjungos Rusijos piliečiai. Manau, kad tai būtų logiškiausias rusams sprendimas ir suprantamiausias, kodėl tokie įvykiai vyksta Mariupolyje“, – teigė D. Antanaitis.

Civiliai tapo įkaitais

Pasak atsargos majoro, norint suprasti, kodėl rusai taip brutaliai elgiasi su civiliais gyventojais Ukrainoje, reikia pasižiūrėti, kaip jie elgėsi kituose karuose.

„Jiems reikalinga prievarta ir baimė. Jiems reikia turėti civilius kaip įkaitus, kad jie turėtų stipresnę derybinę poziciją prieš Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Rusams, kuo daugiau ir kuo brutalesnių kančių ir žūčių patirs ukrainiečiai, tuo jie jausis tvirtesni per derybas su V. Zelenskiu. (…)

Panašiai, lyg tėvai stebėtų kaip prievartautojas kankina jų vaiką, ir prievartautojas reikalauja kažkokių išlygų iš tėvų. Rusijos kariuomenė prievartauja ir žudo piliečius – brolius, seseris, tėvus, kurie liko Mariupolyje, ir tai yra papildomas spaudimas V. Zeleskiui ir jo vyriausybei“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Pasak eksperto, V. Putinas ne kartą yra išsakęs, ko jis norėtų pasiekti Ukrainoje.

„Jam svarbu, kad teisėtai išrinkta dabartinė Ukrainos valdžia pasitrauktų, kad ten būtų marionetinė vyriausybė, kuri niekada Ukrainos kurso nekeistų į provakarietišką, ir kad pripažintų, kad Krymas ir okupuotos pietinės dalys amžiams priklauso rusams.

Tas tikslas, manau, kad vis dar vystomas, ir tikrai nėra pagrindo galvoti (tai yra visiškai mano asmeninė nuomonė) apie tai, kad kažkokia strategija per kelias dienas ar savaites būtų keičiama“, – teigė D. Antanaitis.

Tuo metu V. Zelenskis siūlo referendumą, kad konstituciniai pokyčiai, susiję su saugumo garantijomis, būtų sprendžiami referendumo, o ne jo vieno sprendimu.

Prezidentas V. Zelenskis taip pat turi atlikti savo darbus, dėl ko jį ir išrinko jo piliečiai. Jis negali pats pasakyti, kad dabar mes nebūsime NATO ir ES nariais, nes ir Maidanas prasidėjo dėl to, kad Ukrainos piliečiai norėjo tapti ES nariais. V. Zelenskis negali tam pritarti vienbalsiai, jam reikia pasitarti su savo tauta. Tai yra visiškai normalus dalykas, nes Ukraina yra demokratinė valstybė“, sakė D. Antanaitis.

Pasak jo, kovinių veiksmų metu atlikti referendumą yra praktiškai neįmanoma.

„Mes dabar matome vieną didelę problemą, kurią sunku išspręsti, tačiau, jeigu tą didelę problemą suskaldysime į mažesnes, ir pradėsime spręsti nuo tos, kuri skauda labiausiai, arba, kitaip sakant, vienu metu spręskime vieną problemą. Šiai dienai problema Rusijos okupaciniai veiksmai, Rusijos vykdomas Ukrainos puolimas“, – sakė D. Antanaitis.

Mato vienintelį kelią iš šios situacijos

Darius Antanaitis

Atsargos majoras mano, kad šio konflikto neįmanoma išspręsti iki pabaigos be kitų valstybių įtraukimo.

„Nesvarbu, kokiame formate, ar tai būtų, kad viena valstybė prisijungia prie Ukrainos, ar visa kažkokia organizacija. Nepamirškime Budapešto memorandumo trys valstybės įsipareigojo užtikrinti Ukrainai saugumą. Viena iš jų užpuolė, tačiau liko dar dvi kitos valstybės (Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – „Delfi“), kurios privalo įvykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu tas įsipareigojimas nevykdomas, ko tada verti kiti tų dviejų šalių įsipareigojimai?“, – retoriškai klausė D. Antanaitis.

Jis mato dvi galimybes, kokiu atveju NATO galėtų įsitraukti.

„Tai yra arba genocidas, kuris jau yra vykdomas, tačiau pasaulis yra šiek tiek primerkęs akis. Antra galimybė yra, kad Rusija panaudoja karinę jėgą prieš NATO valstybę. Tačiau nebūtinai reikia, kad NATO įsijungtų, tai gali būti viena NATO arba ne NATO valstybė, kuri paskelbtų, kad yra sąjungininkė Ukrainai, ginant Ukrainos teritoriją nuo Rusijos okupacinės kariuomenės.

Dabartinėje situacijoje vienintelis būdas išspręsti visa tą reikalą ir pašalinti Rusijos ilgalaikę grėsmę, tai tiesiog fiziškai sunaikinti Rusijos kariuomenę Ukrainoje, ir išlaisvinti okupuotas vietoves. O tam reikalingas ir kitų valstybių įsitraukimas“, – aiškino D. Antanaitis.

Jo vertinimu, šiai dienai ukrainiečiams pradėti kontrataką, ir išvalyti savo teritoriją (kartu su Krymu) nuo Rusijos kariuomenės okupacinių pajėgų būtų pakankamai didelis iššūkis.

Apie Trečią pasaulinį karą

Besibaiminantiems, kad tai virstų Trečiu pasauliniu karu, atsargos majoras sako, kad jis jau prasidėjo.

„Mano asmenine nuomone, Trečias pasaulinis karas jau prasidėjo, ir nereikia savęs apgaudinėti. Jis prasidėjo ne dėl to, kad kariaujama Ukrainoje, jis prasidėjo dėl to, kad V. Putinas įvardino savo strateginius tikslus. Tai yra NATO atsitraukimas, tai yra Sovietų Sąjungos ribų atstatymas. Strateginis tikslas vis dėlto yra didesnis negu tik Ukraina. V. Putinas planuoja ir pradėjo Trečią pasaulinį karą“, – teigė D. Antanaitis.

Jo nuomone, kitų šalių įsitraukimas yra būtinas tam, kad būtų galima išvengti tolimesnės eskalacijos, kas pereitų į jau plataus masto Trečią pasaulinį karą.

„Jeigu jie grasina branduoliniais ginklais, koks skirtumas, ar jie dabar grasina branduoliniais ginklais, ar jie grasins toliau branduoliniais ginklais, kada jau peržengs NATO valstybių teritoriją?“, klausė D. Antanaitis.

Jo nuomone, jei Rusijos režimas suplanavo panaudoti branduolinį ginklą, jis jį bet kokiu atveju panaudos.

„Manau, kad, jeigu jis yra suplanuotas panaudoti, jis ir bus panaudotas. Tiesiog reikia mažiau išgyventi, ir tai nuolat kartoti. Jeigu jis nėra suplanuotas, tai jis ir nebus panaudotas. Nebent būtų tiesioginė grėsmė, kad prieš ją bus panaudotas branduolinis ginklas, arba į pačią Rusiją įsiverš kitos valstybės kariuomenė, kuri sukels grėsmę Rusijos subyrėjimui. Žiūrėkime į dokumentus, doktrinas, ir nesivadovaukime savo vaizduote ir emocijomis“, – sakė D. Antanaitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją