Už tai, kad negalėjo priimti saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui buvusi ministrė kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei.“
Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pirmadienį sakė, kad Ch. Lambrecht atsistatydinimas brendo jau kurį laiką.
„Pokyčiai Vokietijos Gynybos ministerijoje buvo gana lėti, kanclerio deklaruotos ambicijos, žinomos kaip „Zeitenwende“ (liet. „lūžio taškas“), ir 100 mlrd. eurų įsisavinimas gynybai vyko gana vangiai. Taip pat gynybos biudžetas nebuvo padidintas iki 2 proc. Tiesą sakant, jis šiemet yra kiek mažesnis nei 2022-aisiais“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Tad, pasak jo, akivaizdu, jog problemų buvo.
„Buvo ir komunikacijos problemų iš ministrės pusės – ne kartą jos pasisakymai sukėlė tam tikrą ažiotažą socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje: ir Naujųjų metų nakties sveikinimas, ir atostogos, į kurias ji skrido drauge su sūnumi Vokietijos valstybės sraigtasparniu“, – priminė G. Česnakas.
LKA profesoriaus teigimu, buvo tiek Ch. Lambrecht asmeninių komunikacijos klaidų, tiek ir politinės silpnybės.
„Reikia nepamiršti, kad ši ministrė, šis asmuo niekada iš esmės nenorėjo tapti gynybos ministre. Ji norėjo būti vidaus reikalų ministre. Nuo pat jos paskyrimo pradžios galima rasti įvairių straipsnių ir abejonių dėl jos tinkamumo eiti pareigas“, – sakė politologas.
G. Česnakas taip pat paaiškino, kad vokiečiai priėmė sprendimą Ukrainai siųsti tankus „Leopard“, nes sulaukė daug viešo spaudimo.
„Tas spaudimas Vokietijai yra nuo pat Rusijos invazijos vasario mėnesį pradžios didelis dėl ginklų tiekimo, dėl tankų, dėl ginkluotės bendrai. Čia nieko naujo, Vokietija yra davusi įsipareigojimą dėl tų pačių tankų, kas jau artėja link išsipildymo laiko, bet mes matome įvairius pranešimus iš Vokietijos ginkluotės gamintojų, kad jie nepasiruošę, tik 2024-aisiais, tai akivaizdu, jog tokia situacija netenkina“, – komentavo LKA profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau šį penktadienį, sausio 20 d., vyks Ramšteino grupės susitikimas.
„Svarbiausia, kad Vokietija sutiktų, jog Lenkija, Suomija, kitos valstybės tiektų šiuos ginklus Ukrainai. Be abejo, iš Ukrainos, iš jos stiprių sąjungininkių pusės norėtųsi matyti aktyvesnę Vokietiją, bet tai jau trunka ne vieną mėnesį“, – kalbėjo G. Česnakas.
Ekspertas sakė besitikintis, kad Vokietija sutiks leisti perduoti ukrainiečiams jos gamybos ginkluotę.
„Ši pozicija bus derinama su kancleriu. Aš manau, kad tas sutikimas bus. Šių tankų gamintojas yra Vokietija, yra tam tikri įsipareigojimai ir sąjungininkai – tokios šalys kaip Lietuva, Lenkija, norėtų, kad Vokietija į Ukrainos poreikius atsižvelgtų, nes situacija Ukrainoje yra tikrai sudėtinga“, – teigė pašnekovas.
Naujam ministrui pradėjus darbą, jo vertinimu, situacija labai kardinaliai nepasikeis.
„Esmė, ko reikėtų norėti perspektyvoje, – kad Vokietijos Krašto apsaugos ministerija priimtų greitus sprendimus dėl ginkluotės įsigijimų, derėtųsi su gamintojais dėl tiekimo didinimų, dėl Vokietijos kariuomenės perginklavimo ir, aišku, atitionkamai skirtų didesnį dėmesį sąjungininkams, bet nepamirškime, kad gynybos ministras nebus vienintelis sprendžiantysis – čia bus derinama su parlamentu ir kancleriu, tačiau stiprus ministras ar ministrė prisidėtų prie tos politikos aktyvesnio formavimo“, – sakė G. Česnakas.
Be to, kaip paaiškino profesorius, naujo ministro vaidmuo bus svarbus ir paskelbiant pirmąją nacionalinio saugumo strategiją.
Kalbėdamas apie kitus vokiečių vyriausybės narius, ekspertas paaiškino, kad kanclerio pilną palaikymą tikrai turi energetikos, užsienio reikalų ministrai.
„Kitus ministrus man sunku vertinti, nes nesidomėjau jų veikla, bet kas liečia nacionalinį saugumą ir ginkluotąsias pajėgas, tai čia reikėtų ryžtingesnio ministro, kuris skatintų pokyčius, nes ministerija yra labai biurokratizuota“, – teigė G. Česnakas.
Politologo teigimu, Lietuva ir toliau sieks palaikyti maksimaliai gerus dvišalius santykius.
„Vokietijos ambasadorius neseniai duotame interviu pasakė, kokie yra Vokietijos planai. Sakyčiau, tam, kad tam, jog tos pajėgos būtų nuolat Lietuvoje, o ne tik rotuojamos kaip kad jis teigė, tai bus būtina dirbti su nauju ministru – Lietuva turi padaryti ir savo namų darbus dėl infrastruktūros, bet diplomatiškai, tarp ministerijų tas bendradarbiavimas turi būti.
Suprantu, kad Lietuvos pozicija yra aiški, bet reikia kasdien dirbti su sąjungininkais, kad jie maksimaliai atsižvelgtų į mūsų norus ir atitinkamai formuotų savo pajėgumus“, – akcentavo LKA profesorius.
Šis etapas, anot jo, yra puiki galimybė Lietuvai sąjungininkams pakartoti savo lūkesčius.
„Iš Lietuvos pusės jokių pertraukų neturėtų būti. Turėtų būti darbas su naujai paskirtu žmogumi nuo pat pirmosios dienos, nes ir Vokietijai buvimas Lietuvoje yra beprecedentis atvejis, tai mes turime ką pasakyti, ką pažadėti iš savo pusės, bet tas darbas turi būti nuolatinis“, – teigė G. Česnakas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su LKA ekspertu klausykite čia:
Lietuvos politikų reakcija
Antradienį pasirodė žinia, kad naujuoju Vokietijos gynybos ministru, panašu, taps Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras socialdemokratas Borisas Pistorius. Lietuvos politikai ir ekspertai sako, kad naujasis vokiečių ministras yra labai patyręs, kietesnės linijos šalininkas, kas galėtų reikšti palankius Lietuvai ir kitiems sąjungininkams ženklus saugumo srityje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė tikintis, kad naujas ministras bus aktyvus, o abiem pusėm darant namų darbus leis stiprinti priešakinių pajėgų architektūrą Lietuvoje.
„Vokietijos lyderystė, buvimas čia yra vertinamas. Vertiname ir jau padarytus darbus, priskirtą brigadą, sukurtą vadovavimo elementą, kas buvo labai greit padaryta. Taip pat noriu pasakyti, kad yra labai ambicingas tvarkaraštis dėl pratybų. Judame toliau, įgyvendiname tikslą, kad priešakinės brigados atsiradimas Lietuvoje palaipsniui taptų realybe, abiem pusėm darant namų darbus“, – komentavo politikas.
L. Kasčiūnas patikino, kad Lietuva toliau aktyviai palaikys dvišalį kontaktą, o šiuo metu mūsų šalyje vieši būtent dvišalės darbo grupės atstovai.
„Noriu palinkėti ministrui gero darbo, mes visada pasirengę plėtoti mūsų dvišalius santykius, noriu pasakyti, kad Vokietijos lyderystė padidino pasitikėjimą Vokietijos valstybe Lietuvoje – tą rodo ir sociologinės apklausos“, – sakė NSGK pirmininkas.
Panašiai kalbėjo ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri atkreipė dėmesį, kad B. Pistorius atstovauja vokiečių socialdemokratų labiau centro poziciją.
„Tai reiškia, kad saugumo srityje šiuo sunkiu laikotarpiu gali būti kietesnės linijos šalininkas, bet dar dar, aišku, įvertinsime“, – akcentavo parlamentarė.
D. Šakalienė sakė kalbėjusi su kolegomis vokiečių socialdemokratais.
„Jis yra laikomas vienu iš labiausiai patyrusių politikų šalyje, turintis įvairaus lygmens politikos patirties. Jie patys vertina, kad Gynybos ministerijai šiuo metu reikia patyrusio, efektyvaus ir gebančio valdyti situaciją politiko.
Jis turi reputaciją, kad yra labai kietas, turi kietą poziciją nusikaltimų atžvilgiu“, – sakė politikė.
Ji pateikė pavyzdį, kad B. Pistorius 2021 metais ragino uždrausti „Telegram“ programėlę Vokietijoje, nes joje labai plito skiepų priešininkų sąmokslų teorijos, raginimai imtis smurto bei dezinformacija.
„Jis sakė, kad su tokiu ekstremistiniu turiniu negalima taikytis. Priminsiu, kad „Telegram“ yra rusiška programėlė. Manoma, kad jis neturi iliuzijų dėl Rusijos. Kadangi ryt skrendu į Berlyną, bandysiu išsiaiškinti, ar galėtume susitikti ir pasikalbėti asmeniškai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Politologas: į pareigas įsilieti reikės labai greitai
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala Delfi sakė, kad B. Pistoriusas nebuvo minimas kaip vienas iš galimų kandidatų tapti naujuoju ministru po to, kai Ch. Lambrecht atsistatydino.
„Kita vertus, galbūt tai įrodo patį principą, jog nebuvo aiškaus favorito, kas galėtų pakeisti ministrę ir tas galutinis pasirinkimas, ko gero, tiesiogiai sietinas su paties kanclerio O. Scholzo asmenybe“, – komentavo politologas.
Jo teigimu, panašu, kad B. Pistoriusas turi gerą įdirbį politinės vadybos procesuose, yra patyręs ne tik dirbdamas ministru, bet ir dalyvaudamas NATO procesuose.
„Tai žmogus, kuris turi politinės ir šiek tiek saugumo politikos patirties. Tai, ko gero, buvo veiksniai, kurie lėmė jo paskyrimą“, – pažymėjo L. Kojala.
RESC direktorius sakė, kad pirmasis sąjungininkų, tarp kurių – ir Lietuva, darbas turėtų būti B. Pistoriuso pažinimas.
„Tą reikia daryti labai greitai, nes, kiek mačiau, jau ketvirtadienį jis turėtų pradėti eiti pareigas, o penktadienį Ramšteino susitikimas, kur bendraujama su kitų šalių gynybos ministrais ir labai svarbūs sprendimai.
Tai tikrai nebus lengva įsilieti į pareigas ir suformuluoti labai aiškią politinę poziciją, tad pirmas tikslas, ko gero, yra jį pažinti ir žiūrėti, kaip keisis Vokietijos sprendimai, ypač susiję su tokiais klausimais kaip tankai Ukrainai“, – kalbėjo ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, paskirdamas B. Pistoriusą, O. Scholzas nesivadovavo lyčių lygybės Vyriausybėje principu.
„Buvo priimtas kitos sprendimas, kuris galbūt leidžia manyti, kad strateginio lygmens sprendimai, bent jau kol kas, bus labai glaudžiai suderinti su paties kanclerio nuomone“, – pridūrė L. Kojala.
Apie įpėdinį B. Pistoriusą paskelbta antradienį
Vokietijos gynybos ministro pareigas eis Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras socialdemokratas Borisas Pistorius. Tai pranešė šaltiniai vyriausybėje ir partijoje.
B. Pistorius pakeis pirmadienį atsistatydinusią gynybos ministrę Christine Lambrecht. Ji atsistatydino tokiu metu, kai Vokietijos vyriausybė patiria vis didėjantį spaudimą leisti sąjungininkėms siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus. Panašu, kad prasidėjusi savaitė bus labai svarbi Vakarams toliau planuojant apginkluoti Kyjivą.
Kancleris Olafas Scholzas apie šį paskyrimą paskelbė antradienį.
„Pistoriusas yra itin patyręs politikas, turintis administracinės patirties, daugelį metų dirbantis saugumo politikos srityje ir dėl savo kompetencijos, ryžto bei didelės širdies yra tinkamas asmuo vadovauti Bundesverui šiuo permainų laikotarpiu“, – komentavo O. Scholzas.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, O. Scholzas pareiškė, kad tai „lūžio taškas“ Vokietijai ir paskelbė apie didžiulę 100 milijardų eurų investicijų programą kariuomenei. Atsistatydinus Ch. Lambrecht, O. Scholzui reikėjo itin skubiai rasti įpėdinį, kuris galėtų įgyvendinti šiuos planus, o taip pat spręstų opią ginklų tiekimo Ukrainai problemą.
Dabar įgyvendinti šiuos jo planus turės B. Pistorius. O. Scholzo Socialdemokratų partijos narys laikomas patyrusiu politiniu vadybininku, tarp kolegų Vokietijoje pelnęs savo srities žinovo reputaciją. Jis dalyvavo federalinių rinkimų kampanijose ir derybose dėl koalicijos.
B. Pistoriusas yra 62 metų teisininkas ir Socialdemokratų partijos (SPD) politikas, nuo 2013 m. einantis Žemutinės Saksonijos valstijos vyriausybės vidaus reikalų ir sporto ministro pareigas. Nuo 2017 m. lapkričio 14 d. jis yra Žemutinės Saksonijos parlamento narys.
Pistoriusas gimė Osnabriuke, studijavo teisę Miunsterio ir Osnabriuko universitete, taip pat trumpą laiką studijavo Vakarų katalikiškame universitete. Į SPD įstojo 1976 metais.
1991–1995 m. buvo asmeninis vokiečių politiko, socialdemokrato Gerhardo Glogowskio patarėjas, 1995–1996 m. – jo biuro vadovo pavaduotojas. B. Pistoriusas priklausė miesto tarybai, vėliau ėjo Osnabriuko mero pareigas.
Nuo 2013 m. politikas buvo vienas iš atstovų Vokietijos Bundesrate iki 2017 m., nuo tada jis ėjo Bundesrato deputato pareigas. Eidamas šias pareigas, jis taip pat buvo Vokietijos ir Rusijos draugystės grupės narys.
2021 m. Pistoriusas pareikalavo, kad Vokietija įsakytų pašalinti susirašinėjimo programą „Telegram“ iš „Apple“ ir „Google“ programų parduotuvių, jei ji ir toliau ignoruos prašymus padėti susekti ekstremistinį turinį.
Naujasis vokiečių gynybos ministras turi dvi dukras su žmona, kuri 2015 m. mirė nuo vėžio. Pranešama, kad 2016–2022 m. jis palaikė santykius su Doris Schröder-Köpf, buvusio šalies kanclerio Gerhardo Schroderio buvusia žmona.
