Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė docentė Laima Ambrozaitytė Info dienoje pasakoja, kad pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti Černobylio katastrofos likviduotojų iš Lietuvos genomo įvairovę ir rasti tas jo savybes, kurios leido net patyrus itin dideles jonizuojančios spinduliuotės dozes pasiekti statistinį išgyvenamumą pakankamai geros sveikatos:
„Iš Lietuvos buvo išsiųsta daugiau nei 7000 žmonių katastrofos likvidavimui. Manoma, kad šiuo metu yra kiek mažiau nei pusė jų likusių gyvų. Tiesa, nėra aktyvaus registro, kad galėtume žinoti kiekvieną jų. Bendradarbiaujame su Lietuvos judėjimu „Černobylis“, čia yra kiek aktyvesnės likvidatorių grupės. Šiuo metu į tyrimą pavyko įtraukti tik 115 tiriamųjų.“
Šiuo metu, sako L. Ambrozaitytė, susitelkta į žmonių, tiesiogiai dalyvavusių katastrofos likvidavimo procesuose, ištyrimą. Nors tyrimas dar tęsiasi, bet pirmosios įžvalgos jau kelia nuostabą:
„Toje grupėje, į kurią mes esame įtraukę tiriamuosius, onkologinių susirgimų dalis nėra tokia didelė, lyginant su bendrąja Lietuvos statistika. Taip pat esame atkreipę dėmesį į akių ir dantų patologijas, kurias susiejome su genomo variacijomis, atlikdami asociacijos tyrimus.“
Kitas, mokslininkus nustebinęs aspektas, pasakoja L. Ambrozaitytė – infekcinių ligų tiriamųjų tarpe taip pat nebuvo labai daug, o tai prieštarauja tiesioginiam didelės jonizuojančios spinduliuotės priežastingumui.
„Mūsų pagrindinis tikslas – rasti tą kombinaciją genome, kuris ir lėmė, kad būtent šie žmonės galėjo adaptuotis net patyrę tokius veiksnius“, – pasakoja mokslininkė. Gali būti, kad tyrimo metu atskleisti duomenys padės ateityje spręsti su žmonių sveikata susijusias problemas.