Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro docentas Linas Didvalis Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad pagal pietų Korėjos įstatymus, prezidento apkalta turi vykti keliais etapais.
Pirmiausiai dėl to balsuoja parlamentas, šis balsavimas numatytas šeštadienį.
„Opozicija parlamente neturi pakankamai vietų, kad turėtų tą didžiąją daugumą ir galėtų labai lengvai priimti šitą sprendimą inicijuoti apkaltą. Todėl vis dar yra toks neaiškumas, kiek kitų partijų parlamentarų, net partijos, kuriai priklauso pats prezidentas, žengs į kitą barikadų pusę“, – kalbėjo jis.
Pasak eksperto, balsų trūksta ne tiek ir daug, todėl sprendimas dėl apkaltos gali būti priimtas.
Po jo šį atvejį nagrinėtų Pietų Korėjos Aukščiausiasis teismas – sprendimui dėl nušalinimo turi pritarti teisėjų dauguma.
Ne pirmas kartas
Pasak L. Didvalio, Pietų Korėjos istorijoje jau buvo du atvejai, kai prezidentui inicijuota apkalta, viena iš jų nepavyko parlamentui palaikius apkaltą, bet jai nepritarus Aukščiausiajam teismui.
Pasak laidos pašnekovo, dabar opozicija yra labai vieninga, nes tiek visuomenėje, tiek ir tarp politikų daug nepasitenkinimo ir net pykčio dėl veiksmų, kurių ėmėsi prezidentas. Todėl palaikymas apkaltai yra tikrai didelis.
Prezidentas Yoon Suk-yeolo reitingai ir taip buvo nedideli, tačiau, anot L. Didvalio, panašu, kad dar labiau kris.
„Tai yra viena iš priežasčių, kodėl buvo toks drastiškas sprendimas priimtas paties prezidento. Jam atrodė, kad jis yra atsidūręs desperatiškoje padėtyje ir reikia imtis kažkokių nekonvencinių priemonių“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo jis.
Prezidento žingsniui, pasakojo ekspertas, nepritarė ir dalis partijos, kuriai jis priklauso, atstovų, net svarstyta jį iš partijos išmesti.
„Ten nuotaikos tikrai nėra pačios geriausios ir gali būti, kad kai kurie parlamento nariai pereis į apkaltos pusę“, – pridūrė pašnekovas.
Jo teigimu, Pietų Korėjos politinė sistema tokia, kad prezidentas kartu yra ir Vyriausybės galva. Tad ministrai, institucijų vadovai yra paskirti prezidento.
„Vykdomoji valdžia yra prezidento pusėje, o įstatymų leidžiamoji šiuo metu yra opozicijos pusėje ir tai sukuria labai dideles įtampas, nes parlamentas gali blokuoti labai daug ateinančių iniciatyvų“, – teigė jis.
Prezidento kaltinimas opozicijai simpatijomis Šiaurės Korėjai, L. Didvalio teigimu, yra politinis pareiškimas.
„Nes skandalų, ar kad būtų saugumo ataskaitos apie tam tikrą infiltraciją, kad kažkas būtų rengiama iš Šiaurės Korėjos pusės, tokių ženklų nebuvo. Žinoma, yra santykių pablogėjimas tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų, nes Šiaurės Korėjos įsitraukimas į Rusijos palaikymą agresijoje prieš Ukrainą kuria didesnes įtampas, nepasitikėjimą. Tačiau kad būtų kažkas tokio akivaizdaus, kodėl reikėtų karinės padėties, nei visuomenė, nei aukščiausi asmenys saugumo struktūrose jokių signalų nesiuntė“, – teigė jis.
Kodėl galvojo, kad jam tai pavyks?
Jo vertinimu, Yoon Suk-yeolui susiklosčiusi padėtis buvo argumentas pasinaudoti šia augančia įtampa ir ją perkelti į vidaus klausimus.
„Tada prezidentas turėtų pretekstą susidoroti su opozicija, galbūt suspenduoti įprastą politinį procesą ir taip galbūt kilstelėti savo reitingus“, – sakė pašnekovas.
VDU docento teigimu, didysis klausimas yra tas, kodėl prezidentas galvojo, kad tai jam gali pavykti.
„Nes, žvelgiant į Pietų Korėjos istoriją, argumentas, kad „mes skelbiame karinę padėtį dėl Šiaurės Korėjos grėsmės“, praeityje buvo naudotas ne kartą. Ir yra likęs kartėlis ir labai didelis nepasitenkinimas visuomenėje, kad tokiu būdu buvo sprendžiami vidaus politikos klausimai, susidorojimas ir kad autoritarinis režimas Šaltojo karo metu egzistavo Pietų Korėjoje“, – teigė jis.
Anot docento, toks pretekstas visuomenėje suskamba kaip blogų prisiminimų aidas. Todėl, anot jo, šalyje kilo protestai ir žmonės išėjo į gatves.
„Keista, kad prezidentas galvojo, kad tokia logika gali pavykti ir toks argumentas gali būti priimtas visuomenėje“, – teigė jis.
Naktis buvo tikrai karšta
Pasak L. Didvalio, į tai Šiaurės Korėja niekaip nereagavo – pareiškimų ar bandymų pasinaudoti situacija nėra.
„Tuo labiau, kad situacija išsisprendė. Ta naktis buvo tikrai karšta – per kelias valandas įvyko daug sprendimų, kaip žinia, po karinės padėties paskelbimo, paryčiais, ji buvo atšaukta. Tad tas neramumas, ta suirutė buvo gana trumpalaikė ir ja pasinaudoti Šiaurės Korėjai, net jei ir būtų norėjus, būtų buvę labai sudėtinga“, – vertino jis.
Policijos pradėtas tyrimas dėl maišto, anot jo, gali būti papildomas argumentas, kodėl reikia apkaltos prezidentui, kad buvo pažeisti tam tikri teisiniai procesai, nes karo padėties paskelbimas reikalauja tam tikrų žingsnių – suderinimo su vyriausybe, parlamentu.
Viso to Pietų Korėjos prezidentas, pasak docento, nepadarė, ir net dalis vyriausybės narių teigė apie tokius planus nežinoję.
L. Didvalio teigimu, Pietų Korėjos politinė sistema yra labai aktyvi, dinamiška, pasižymi ugningumu.
„Išgirdus apie tokius įvykius ir nežinant konteksto gali susidaryti įspūdis, kad tai kažkas labai išskirtinio, bet Pietų Korėjos demokratija pasižymi tokiais dramatiškais įvykiais, kurie nutinka, tik ne visi išeina į tarptautinę aplinką“, – pabrėžė jis.
Tarptautinių pasekmių VDU docentas neprognozuoja, sakydamas, kad Pietų Korėjos sistema su šiuo iššūkiu susitvarkė gana greitai.
„Buvo karštos kelios valandos, kai nebuvo aišku, į kurią pusę viskas pakryps, bet viskas galiausiai išsisprendė taikiai, demokratiškai ir pagal įstatymus. Tolimesnis procesas jau bus ramesnis ir įrodys, kad teisinė sistema Pietų Korėjoje egzistuoja ir veikia, teisės viršenybė galioja“, – sakė jis.
