Už apkaltos komisijos sudarymą balsavo 22 tarybos nariai, susilaikė trys politikai, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.
Komisijos pirmininku paskirtas liberalas Artūras Šulcas.
V. Titovas prieš maždaug savaitę viešai apkaltino partizanų vadą dėl nekaltų civilių žudymo.
„Aš manau, kad tie veiksmai, kurie buvo padaryti tiek komiteto posėdžio metu, tiek vėliau socialiniuose tinkluose, tai yra kiršinimas, tai yra skaldymas“, – posėdžio metu sakė Klaipėdos meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Vytautas Grubliauskas.
Prokuratūra dėl V. Titovo pasisakymų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pats politikas sako, jog rėmėsi sovietų teismo duomenimis.
Tarybos posėdyje jis apkaltino merą pažeidus jo teisę reikšti nuomonę ir atstovauti rinkėjams.
„Aš matau, kad jūs už dvigubus standartus. Vienoje pusėje jūs už teisinę valstybę, o iš kitos pusės, kai tarybos narys vykdo savo pareigą, užduoda klausimus, išsako savo nuomonę, jūs pradedate interpeliacijas daryti“, – kalbėjo V. Titovas.
V. Grubliauskas politikui atkirto: „Aš manau, kad nuomonei pasakyti jūs turėjote visas galimybes ir jūs tai padarėte“.
„Mes kalbame ne apie teisės neišsakyti nuomonės paminimą, bet apie turinį, kas buvo išsakyta“, – pridūrė jis.
Valdančiojoje koalicijoje su Liberalų sąjūdžiu dirbanti „Rusų aljanso“ partijos frakcija balsavimo metu susilaikė.
„Mes norime išvengti rusakalbių bendruomenės skilimo ir aštrios situacijos eskalavimo“, – sakė frakcijos atstovė Tatjana Fedotova.
Apkaltos komisija turėtų baigti darbą iki rugsėjo 24 dienos.
Komisijai pateikus išvadą, taryba turėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti nuomonę dėl tarybos nario priesaikos sulaužymo.
Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą V. Titovas netektų įgaliojimų.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų, ją skatino okupacinės sovietų valdžios vykdomos represijos, trėmimai į Sibirą.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Partizano vado palaikai kapinėse Vilniuje buvo atrasti ir identifikuoti šiemet, rudenį vyks iškilmingas palaikų perlaidojimas.
Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, kuriose partizanai vadinami banditais ir kur apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.