Kadangi pačios klimatologės vardas taip pat susijęs su orais, pašnekovė sakė, kad iš tikrųjų visada jautėsi su jais susijusi.
„Vienas dalykas, kaip sakiau, buvau „kodėlčius“, o paskui vis nerimstanti ir, beje, nepaprastai mėgstu darganą. (…) Blogų orų nebūna ir visą laiką sakiau, jeigu žmogus neturi nuotaikos jau atsikėlęs iš ryto, ne ant tos kojos atsistojo, ir jeigu jis tiesiog neklauso sinoptikų pranešimų arba jais netiki, tada išeina netinkamai apsirengęs. Tuomet kokie bebūtų orai, jam visuomet bus blogi.“
Pasak jos, tiek metų pradirbus šioje sferoje, žino, kad tokie žmonės, pavyzdžiui, kai ilgai lyja, pradeda niurzgėti „nejaugi visą laiką tęsis tokie orai“.
„Tik pradėjo šviesti saulė, kiekvieną dieną šviečia, prasideda, kad jau „užkniso ta jūsų saulė, gal galite ten ką nors padaryti, ar ne?“ Kai taip piktindavosi ir man pareikšdavo, kad esą nesusitvarkome su orais, aš paprašydavau palaukti ir pasakydavau, jog tuoj sujungsiu su Aukščiausiojo kanceliarija. Tada jie pradėdavo juoktis ir pasakydavo ačiū, kad išklausėte“, – juokingus nutikimus prisiminė A. Galvonaitė.
Klimatologė atkreipė dėmesį, kad anksčiau Lietuvos orai keisdavosi palengva, o dabar yra būdingesni ekstremalėjantys reiškiniai. Kita vertus, lietuviai ilgai gyveno kaip Dievo užantyje, kadangi čia nebuvo nei Žemės drebėjimų, nei labai didelių kataklizmų, tačiau dabar jų turėsime vis dažniau.
„Dabar dažniau žaibuoja ir vis dažniau laukiama perkūnijos ir škvalo. Kodėl? Ogi aš dažnai sakau, kad Markas Tvenas yra pasakęs, jog klimatas yra tai, ko tikitės, orai – tai, ką gaunate, o aš dar ir pasakau, ko nusipelnėte. Pavyzdžiui, šitie audros debesys, tie balti, gražūs (…), tai jie yra siauri per apačią ir turi labai didelį kūgį į viršų. Visa tai susidaro, kai susitinka dvi skirtingos oro masės vertikaliai nuo įšilusio paviršiaus.
Dabar įsivaizduokite, kiek mes prisidarėme visokių ypatingų stogų, ypatingų kažkokių dalykų, savo kiemuose tvenkinius išsikasėme, tai dabar nuo įšilusio paviršiaus kyla į viršų srautas, susitinka su besileidžiančiu srautu, šaltu, taip susiformuoja tas audros debesis. Gali savo kiemui viską prisišaukti.“
Paklausta, ar tai priklauso nuo landšafto keitimo, sakė, kad daugiau susiję su mikroklimato keitimu. Viskas priklauso nuo to, kas labai greitai įšyla.
„Uždenkite šiltnamį, ar ką, su labai kažkokia ypatinga plėvele, kuri labai greitai įšyla, kad šilta būtų viduje, bet nuo jos jau į viršų kyla šilto oro srautas. Aš sakiau, kad jūs galite ir savo kiemui, galite ir kaimynui pametėti būtent tokius dalykus.“
Pasiteiravus A. Galvonaitės, per kiek laiko pastebima klimato kaita, ji sakė, kad dėl to egzistuoja dar viena problema Lietuvoje.
„Mes labai dažnai painiojame du dalykus – orus ir klimatą. Sako, ką jūs čia šnekate apie klimato šiltėjimą, kai šalta. Mielieji, šalti yra orai, tai yra dinamika, klimato kaitos žmogus per savo gyvenimą neturėtų matyti. Dabar nuo praeito amžiaus 7 dšm. jau ir vaikai turi matyti, nes mes matome tikrai besikeičiančius dalykus, aktyvėjančius, ekstremalėjančius ir t. t.
Ir tai, kad keičiasi ir mūsų medžiai, ir invazinės rūšys atsiranda, kurios nebuvo būdingos Lietuvai, atsiranda ir visokių vabalų. Aš, pavyzdžiui, augau pas senelius vienkiemyje, tai ar erkė man buvo baisus padaras? Lakstydavome po pievas, miškus ir t. t., išsitraukei, sutrynei ir viskas. O dabar jau ir Vilniaus centre yra erkių.“
Klimatologė sako, kad nebuvo tiek ligų, kurias dabar aktyviai perneša erkės. Jos teigimu, su klimato kaita būtent ir atsiranda tokių parazitinių dalykų ir apskritai daug kas ekstremalėja.
„Gyvatės labiau gelia, nes jos irgi jaučia diskomfortą. Gyvatės visus šiuos dalykus sukaupia gynybai, kad nuo mūsų apsigintų, mat visur landžiojame ir jiems gyventi neduodame.“
Reaguodama į komentarą, kad šiais metais „žiemos nebuvo“, A. Galvonaitė sako, kad buvo iš šiais metais, ir praeitais, ir užpraeitais, bet ji ne tokia, kokia anksčiau Lietuvoje būdavo.
„Pernai, galima sakyti, kad ir nebuvo, nes ruduo beveik tiesiai perėjo į vasarą. Kas yra žiema? Žiema, kai vidutinė paros temperatūra pereina per 0 žemyn. Vadinasi, į minusą ir ji laikosi. Kai ji nesilaiko, kai vieną dieną tokia, kitą – kitokia, to negali laikyti žiema. Taip pat ir su pavasariu (…), jis neprasideda su kalendoriaus lapelio pervertimu, tuomet būtų labai paprasta.
Prasideda būtent tas perėjimas per 0 ir dabar pavasaris, kai temperatūra pereina į teigiamą. Dabar turi būti kovo mėnesio vidutinė temperatūra 0, 9, vadinasi, jau teigiama turi nuolat būti. Toliau pereiti per 5 laipsnius, tai jau yra antra fazė arba stadija pavasario, kai jis žaliasis. Dabar yra vandens pavasaris.“
Pasak jos, apskritai pavasaris yra labai nepastovus, ypač vandens stadijos, kai tirpsta ledas ir atsilaisvina įšalas, o kai jau perlipa per +10, tada jau prasideda margasis arba tikrasis pavasaris.
Pajuokavus, kad lietuviai „pageidautų“, jog žiema tęstųsi iki Trijų Karalių, o paskui jau laipsniškai viskas nutirptų ir vasarį jau ateitų pavasaris, tačiau viskas susiklosto atvirkščiai, klimatologė siūlė nepamiršti, kad nuolat yra šnekama apie klimato kaitą.
„Viskas keičiasi ir tie patys cirkuliaciniai procesai, nepamirškite, kad Arkties vandenyne tirpsta ledas, atsilaisvina vandenynas nuo ledo ir ten irgi kitas įšilimas. Kartais net juokinga, kad Ašigalyje būna šilčiau negu pas mus arba, kas prisimena, kad pernai metais, per visą stebėjimo laikotarpį, mūsų ciklonai „nuvarė“ iki Jakutijos.
Jakutijos sinoptikai nebuvo matę tokio reiškinio, mat kelią ties Uralu šiems ciklonams pastodavo Sibiro ciklonas, kuris mums paskui atvaro šalčius (…), tai ne, jie sau ramiai nužingsniavo iki ten, sukėlė tokią temperatūrą, kad per visą stebėjimų laikotarpį Jakutijoje staiga labai atšilo.“
Žmonės per daug priprato prie komforto
Klimatologės teigimu, dabar žmonės pradėjo gyventi komforte, todėl jo visada labai trūksta.
„Neduok, Dieve, jeigu kas nors ne pagal mūsų norus. Beje, esu sakiusi, kad mes greičiausiai suardytume ir sugriautume planetą, jeigu galėtume kaip pageidavimų koncerte užsisakyti orus. Dabar įsivaizduokite, kad man patinka dargana, aš spaudžiu darganą, o šalia kaimynas nori, kad būtų saulė, tai mes taip viską išbalansuotume, jog turbūt per kelias minutes sugriautume visą planetą.
Mes jau dabar norime, kad būtų taip, kaip mes norime. Pavyzdžiui, nebegalime nueiti prie upės nusimaudyti, nes upę atsivedame į kiemą. Paskui šaukiame, kad įsivaizduokite, liūtis jau kažką nunešė. Jeigu nebepakeli tų kojų nueiti iki upės nusimaudyti, tai kojas tuoj plausimės per langą.“
Paprašyta įvertinti, ar taip sparčiai per pastarąjį šimtmetį šiukšlindama planetą žmonija greitai nesusinaikins, A. Galvonaitė komentavo, jog tai galime padaryti ir labai greitai.
„Labai dažnai žmogus nesupranta šito dalyko, kol aš jam labai paprastai nepaaiškinu. Kai sakome, kad mūsų vidutinė metų temperatūra pakilo puse laipsnio arba laipsniu, tai dažnai atsako, kad čia nieko nereiškia. Tuomet sakau, kad paimkite savo organizmą ir jeigu jūs vieną dieną pasimatuojate ir jūsų temperatūra, grubiai, 37, o dabar – 37,5, (…), ir antrą dieną tas pats, jums jau darosi negera, organizmas kažko neramus, vadinasi, jis karščiuoja. Dabar įsivaizduokite pasauliniu mastu, kad tas pusė laipsnio ar laipsnis jau irgi yra tragedija. Kai organizmui taip vyksta, einate pas gydytoją, o kur tai planetai nueiti?“
Klimatologės teigimu, mūsų planeta irgi dabar karščiuoja, ji bandė visokiais būdais su mumis kariauti, bet nieko nepadarė.
„Dabar vykstantys visokie katalkizmai – ir tas audrų stiprėjimas, ir uraganams nebeužtenka sugalvoti vardų (…), vadinasi, ji nuo mūsų ginasi visais įmanomais būdais. (…) Dabar jau neina kalba apie klimato kaitos sustabdymą, bet apie prisitaikymą. Tai reiškia, kad mes turime pradėti kitaip mąstyti. Turime prisitaikyti prie tų pokyčių, o visokios technologijos, ir mokslo pajungimas turėtų mums padėti pristabdyti tą ėjimą į katastrofą.“
