Kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Pasitikiu mokslu“, J. Kilpys teigė, kad karo veiksmai jau dabar turi labai didelį poveikį oro kokybei.
„Tiek toksinės medžiagos, tiek iš sugriautų pastatų kietosios dalelės – oro kokybė Ukrainoje dabar yra labai prasta“, – sakė jis.
Anot klimatologo, prie to galbūt prisidės ir žolės deginimas, kas Ukrainoje vykdavo visada.
„Dabar stebimas oro taršos padidėjimas. Tai gal neturės labai ilgalaikio poveikio klimatui, bet žmonių sveikatai šiuo metu tai yra labai didelis pavojus“, – pabrėžė jis.
Laidos pašnekovo teigimu, karo zonose paprastai užteršiamas dirvožemis.
„Visa amunicija, tankai, išbėgę tepalai, kažkokios cheminės medžiagos. Jei atakuojamos gamyklos, yra pavojingų cheminių medžiagų nuotėkis, tai užteršia dirvožemį ir vandenį, ir tai yra dešimtmečiams į priekį“, – pabrėžė jis.
Anot J. Kilpio, pavyzdžiui, karo Čečėnijoje atveju, kai buvo sugriautas Grozno miestas, kai kurios vietovės užterštos tiek, kad ir dabar yra pavojingos žmonių sveikatai.
„Praėjo 28 metai nuo Čečėnijos karo ir tos teritorijos vis dar yra užterštos. Gali būti, kad bus tokių karštų taškų ir Ukrainoje, kur, dėl dabar vykdomų atakų prieš pramoninius objektus, tos teritorijos dirvožemis, vanduo bus užterštas labai daug metų į priekį“, – pabrėžė jis.
Žinių radijo pokalbį su J. Kilpiu klausykite čia:
