Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) aptarė tai, kaip pensijų sistemą paveikė 2019 metais įsigaliojusi reforma, kokios yra sistemos ydos. Išvadas šiuo klausimu parengė Valstybės kontrolė.
Sistema orientuota į skurdo mažinimą
Valstybės kontrolės vyriausioji auditorė Eivida Šlamė pažymėjo, kad į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo į rankas, o tai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių.
Auditorė, remdamasi Valstybės kontrolės atliktu vertinimu, teigė, jog Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas.
„Nemotyvuojama mokėti socialinio draudimo įmokų tikintis gauti didesnę pensiją, o kaupimas pensijų fonduose yra nepakankamas“, – kalbėjo E. Šlamė.
Ji teigė, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo.
„Jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims“, – teigė auditorė.
Ji leido suprasti, kad socialinio draudimo sistema Lietuvoje yra mažiau naudinga uždirbantiems daugiau.
Kodėl nukenčia daugiau uždirbantys
„Bendroji pensijos dalis, nepriklausanti nuo sumokėtų įmokų, nuo šių metų nemažinama būtinojo stažo neturintiems pensininkams. Šis pakeitimas mažiausias pensijas padidino 10 proc. Tačiau būsimų pensininkų nemotyvuoja dirbti ir kaupti stažą.
Mūsų socialinio draudimo sistema yra paremta perskirstymo principu, tačiau ir tokiai sistemai reikia motyvacijos nevengti mokėti įmokų ir sąžiningai dalyvauti. Motyvuotus ir nemotyvuotus asmenis sunku atskirti, nes vieni nemoka dėl to, kad nedirba, kiti nemoka, nes dirba šešėlyje.
Mūsų atlikto atvejo tyrimo duomenimis, praėjusias metais į pensiją išėjusių asmenų bendroji pensijos dalis sudarė vidutiniškai 63 proc. pensijos, o individualioji – 37 proc. Apskaičiavę į pensijų išėjusių asmenų pajamų pakeitimą, nustatėme, kad daugiau sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę jų buvusio atlyginimo dalį. Pavyzdžiui, jeigu asmuo uždirbo iki 500 eurų, jo pajamų pakeitimo norma [santykis tarp gauto atlygio ir pensijos – Delfi] – 68 proc. <...>, o jeigu uždirbo daugiau nei 3 tūkst. eurų – pakeitimo norma yra 31,9 proc. Tai rodo, kad net 36,1 proc. p. mažiau uždirbusių pajamų pakeitimo norma buvo didesnė.
Lietuvoje suplanuotas 50 proc. pakeitimo normos siekis, tačiau jis yra nustatytas pagal vidutinius dydžius, todėl neužtikrins tolygaus pakeitimo visose darbo užmokesčio grupėse siekiant išlaikyti asmeniui artimas iki pensijos turėtoms gyvenimo sąlygas“, – dėstė E. Šlamė.
Išeina į išankstinę pensiją
Bėdų, pasak jos, yra ir dėl to, kad daug žmonių išsiima išankstines pensijas, o tai esą neturėtų būti išeitis sprendžiant žmonių nedarbo problemas.
„Praėjusių metų duomenis palyginę su 2019 metais, nustatėme, kad į išankstinę pensiją išėjo beveik 4,5 karto daugiau asmenų, kurie buvo sukaupę 40 metų ir didesnį stažą. Mūsų nuomone, tam įtakos galėjo turėti įsigaliojusios palankesnės išankstinės pensijos sąlygos. Atvejo tyrimas parodė, kad beveik 86 proc. asmenų likus daugiau nei mėnesiui iki išankstinės pensijos nedirbo. Išankstinės pensijos neturėtų būti įrankis spręsti vyresnio amžiaus nedarbo problemas“, – kalbėjo auditorė.
Siekiant, kad senatvės pensijų sistema būtų patrauklesnė, jos matymu, reikia orientuotis į įmokomis pagrįstą iki pensijos buvusių pajamų pakeitimą.
„Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema turėtų būti sprendžiama socialinės paramos priemonėmis“, – pridūrė E. Šlamė.
Ji aptarė ir tai, kaip veikia kaupimas II ir III pensijų pakopose. Pirmiausia, pasak auditorės, bėdų yra su reglamentavimu.
„2019 metų reforma prisidėjo prie efektyvesnės II pakopos fondų veiklos. Tačiau nustatėme, kad iki šiol teisės aktuose, strateginiuose dokumentuose nenustatyti kaupimo II ir III pakopose tikslai ir rodikliai, pavyzdžiui, aktyvių dalyvių, dalyvaujančių darbdavių skaičius, buvusių pajamų pakeitimas, tai yra kokia dalimi kiekvienos pakopos išmokos turėtų prisidėti prie pensininkų pajamų“, – sakė E. Šlamė.
Tarifai keičiami per dažnai
Taip pat, pasak jos, negerai, kad didelei daliai kaupusių pensiją II ir III pakopose buvo išmokėtos vienkartinės išmokos. Prie pasitikėjimo sistema esą neprisidėjo ir dažnas jos keitimas.
„Papildomo kaupimo išmokos, kaip žinia, dalyviams mokamos atsižvelgiant į jų sukauptą pensijų turto dydį, kuris priklauso nuo gauto atlyginimo, kaupimo laikotarpio, aktyvaus dalyvavimo sistemoje ir įmokų mokėjimo nuoseklumo. Nustatėme, kad įmokų nemokančių dalyvių nemažėja.
Praėjusiais metais antroje pakopoje iš viso dalyvavo 95 proc. visų dirbančių gyventojų, tačiau beveik pusė iš jų – 47 proc. – įmokų į pensijų fondus nemokėjo dėl įvairių priežasčių: nedarbo, emigracijos ar sustabdyto kaupimo.
Dažni sistemos pokyčiai neprisidėjo prie pozityvios sistemos raidos ir nedidino gyventojų pasitikėjimo ja – per 18 sistemos gyvavimo metų įmokų tarifai keisti net 13 kartų.
Beveik 73 proc. išėjusių į pensiją II pakopos dalyvių [2021 metų duomenys – Delfi] dėl minėtų priežasčių nesukaupė pakankamai turto periodinei išmokai gauti, todėl jiems išmokėta vienkartinė. Tokių dalyvių mažėja, nes vis daugiau dalyvių sukaupia 10 tūkst. ar daugiau ir perka pensijų anuitetą“, – komentavo E. Šlamė.
Darbdaviai neprisideda
III pakopoje, pasak jos, visos lėšos 2021 metais buvo išmokėtos vienkartinėmis išmokomis, o daugiau negu pusė dalyvių esą pasinaudojo galimybe pasiimti išmoką nesulaukus pensinio amžiaus – jų išmokos buvo 3 kartus mažesnės nei sulaukus pensinio amžiaus.
„Mūsų vertinimu, vienkartinė išmoka neužtikrina didesnės pensijos senatvėje, nes gali būti panaudota iš karto. Svarbus yra išmokų mokėjimo periodiškumas“, – pabrėžė auditorė.
Kalbėdama apie pensijų anuitetų gavėjus, ji teigė, kad tokių praėjusiais metais buvo 993 ir tie, kurie sukaupė daugiau, užsitikrino didesnį pajamų pakeitimą nei tie, kurie sukaupė mažiau.
„Pavyzdžiui, sukaupus 60 tūkst. eurų ir daugiau, pakeitimo norma buvo 8,7 proc., o sukaupusių iki 15 tūkst. eurų – 2,5 proc. Tai rodo, kad kuo buvo daugiau sumokėta įmokų, tuo didesnę buvusio atlyginimo dalį pakeičia gaunama pensijų anuiteto išmoka“, – teigė auditorė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo.
„Praėjusiais metais įmokas į darbuotojų sąskaitą mokėjo vos daugiau nei 1 proc. darbdavių. Darbdavių įmokos galėtų padėti sukaupti daugiau turto, tam svarbus ir pačių darbuotojų suinteresuotumas ir finansinis raštingumas“, – kalbėjo E. Šlamė.
Stokoja informacijos
Pastabų ji išsakė ir dėl informacijos apie realią kaupimo naudą stokos.
„Esminis trūkumas, kad šalies mastu neskelbiama ir neskaičiuojama, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro kaupimo išmokos, kokia per kaupimo laikotarpį buvo įmokėta lėšų suma, kiek ji padidėjo, kiek metų buvo kaupta, ar buvo kaupiama nuosekliai, kokio dydžio išmokos mokamos ir kiti rodikliai.
Neatliekama ir priežasčių, turėjusių įtakos sukauptos sumos dydžiui, analizė“, – vardijo auditorė.
Tokia informacija, pasak jos, padėtų sąmoningai apsispręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar užsitikrinti papildomas pajamas alternatyviais būdais.
„Siekiant didesnės pensijos senatvėje, turėtų būti svarbu nuosekliai kaupti, todėl valstybėje turi būti keliami pensijų kaupimo tikslai <...>: didinamas gyventojų finansinis raštingumas, skatinamos profesinės pensijos ir viešai skelbiama apie realią kaupimo naudą jau išėjusiems į pensiją dalyviams“, – apibendrino E. Šlamė.
Į išsakytas pastabas komiteto posėdyje sureagavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Teigia, kad pensija turi apsaugoti nuo skurdo
Ji teigė, kad socialinio draudimo dalį pensijų sistemoje reikėtų stiprinti.
„Tam, kad žmogus jaustų realią savo mokamų įmokų naudą, nuo įmokų priklausanti individualioji pensijos dalis turėtų turėti didesnį svorį pensijoje“, – sakė I. Buškutė.
Individualią pensijos dalį, anot jos, kiekvienais metais bandoma didinti priklausomai nuo „Sodros“ biudžeto dydžio ir pertekliaus jame.
I. Buškutės įsitikinimu, pensija turi atlikti ir atlieka apsaugos nuo skurdo funkciją.
„Nuosekliai einame ta kryptimi, dėl kurios pasisakė ir Valstybės kontrolė, kad pensija labiau reaguotų į žmogaus įmokėtas įmokas.
Kita vertus, turėtume prisiminti, kad pensija kaip instrumentu [siekiama] atspindėti ne tik buvusias pajamas, bet ir perskirstyti pajamas iš turtingesnių skurdesniems.
Pensija atlieka ne tik pajamų pakeitimo, bet ir apsaugos nuo skurdo funkciją. Mes manome, kad ši kryptis yra teisinga. Negalime sakyti, kad apsaugos nuo skurdo instrumentai yra tik piniginėje paramoje: ir pensija turi atlikti šią funkciją“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Sutinka, kad dažni keitimai negerai
Kalbėdama apie išankstines pensijas gavusių asmenų mastą, ji teigė, kad nuo 2004 metų, kai išankstinės pensijos atsirado, didžiausias jų gavėjų skaičius buvo krizės metais, o COVID-19 pandemijos piko metu gavėjų skaičius esą smarkiai mažėjo.
„Neturim konkrečių tyrimų, bet iš viso konteksto ir to, ką girdime <...>, manome, kad COVID-19 priemonės, įskaitant darbo paieškos išmoką, kuri buvo mokama visiems nedirbantiems, sustabdė žmones nuo išankstinių pensijų pasiėmimo, nes žmonės turėjo kitų pajamų.
Tai gali būti priežastis, kodėl metais po COVID-19, kai nebeliko darbo paieškos išmokų, mes matome ne išankstinių pensijų skaičiaus didėjimą, bet sugrįžimą į laikotarpį prieš COVID-19“, – komentavo I. Buškutė.
Tiesa, ji sutiko, jog „nedarbo situaciją ir darbo rinkos situaciją regionuose reikėtų spręsti darbo rinkos priemonėmis, o ne pensijų sistema“.
Ministerijos atstovė tikino, jog informacijos apie pensijų kaupimo naudą yra „apsčiai“, bet sutiko, kad koncentruotis į žmonių finansinio raštingumo ugdymą, į pensijų sistemos reputacijos kėlimą reikėtų.
„Dažnas keitimas kelia nepasitikėjimą“, – pridūrė I. Buškutė.
Spragos teisės aktuose
Kalbėdama apie tai, kad 2021 metais didelė dalis žmonių liko su vienkartinėmis išmokomis vietoje to, kad gautų periodines, I. Buškutė teigė, kad tai lėmė ir spragos teisės aktuose.
„Mes pritariame, kad vienkartinė išmoka nėra pats geriausias dalykas, koks gali nutikti pensijų sistemoje, nes visas kaupimas yra ir turėtų būti sumodeliuotas taip, kad vestų į didesnę pensiją mokamą kas mėnesį, o ne į kažkokią vienkartinę sumą.
Bet prisiminkime, kad tai – ne tik noro stabdyti kaupimą ar nemokėti įmokų dėl to, kad žmonės nedirba, pasekmė, bet tai pasekmė ir to, kad savo laiku buvo leista žmonėms neprisimokėti savo pinigais, o palikta galimybė dalyvauti su 2 proc. iš socialinio draudimo.
Natūralu, kad mažų pajamų segmente žmonės, kurie pasiliko su 2 proc., atėjo į rezultatą, kokį turime: su sumomis po keliolikos metų kaupimo nesiekiančiomis 5 tūkst. eurų. Tai yra ne tik žmogaus pasirinkimo problema, bet ir tenka pripažinti – teisės aktų numatytų galimybių padarinys“, – tvirtino I. Buškutė.
Ką daryti, kad esminės ydos pensijų sistemoje būtų ištaisytos?
I. Buškutės įsitikinimu, dabar, kai turime didelę infliaciją, imtis esminių pokyčių nereikėtų – esą svarbu, kad bėgant metams didesnę reikšmę įgytų individualioji pensijos dalis.
Lingė: atitinkami sprendimai dabar nesiūlomi
„Šiuo metu, didelės infliacijos laikotarpiu, nereikėtų imtis labai radikalių priemonių, smarkiai išdidinančių didelių pajamų gavėjų pensijas <...>. Iš savo pusės matome, kad keletą metų turėtų veikti sistema, kai sparčiau didinama pensijos individualioji dalis tam, kad proporcijos išsilygintų – būtų pusė per pusę bendrosios ir individualiosios dalies svoris. Šiame etape mes siūlytume nestabdyti šitos galimybės didinti sparčiau individualią pensijos dalį, kad ilgainiui būtų pasiekti tikslai“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Delfi kalbintas SRDK pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė kaip reikšmingiausią problemą pensijų sistemoje išskyrė tai, kad dideles pajamas gaunantys žmonės sulaukę pensijos turės ne tokias artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas, o žmonių, uždirbančių mažiau, situacija bus palankesnė.
Norint šią problemą spręsti, pasak M. Lingės, reikėtų koreguoti mokesčių sistemą, o to daryti dabartiniai valdantieji jau nebežada.
„Turėtų būti sprendžiamas klausimas siejant jį su mokesčių reforma. Galbūt būtų ir tam tikrų grupių apmokestinimas didesnėmis draudimo rūšimis, ar būtų kalbama apie savarankiškai dirbančių bazės plėtrą, ar apskritai būtų keliamas „Sodros“ tarifo klausimas. Bet šiuo metu tokie sprendimai nėra siūlomi atsižvelgiant į laikmetį. <...> Tai būtų ne pats išmintingiausias dalykas. Matyt, yra labiau tas, ko mes siekiame“, – komentavo politikas.
Kukuraitis: pastabos neatitinka realijų
Jo įsitikinimu, išvengti to, kad pensijų sistema būtų priemonė kovai su skurdu, neįmanoma.
„Socialiniai apsaugai skiriamas bendras finansinis BVP santykis [Lietuvoje] yra mažesnis negu Europos Sąjungoje. Bet taip yra dėl to, kad apskritai mūsų perskirstymas yra mažesnis. Natūralu, kad tol, kol „Sodros“ biudžetas nėra toks, kokio norėtųsi <...>, girdėsime ir kitus argumentus. Su kai kuriomis mažosiomis pensijomis dar sunku pragyventi ir užtikrinti oresnes gyvenimo sąlygas“, – komentavo M. Lingė.
Jam paantrino SRDK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos atstovas“, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Kritika dėl to, kad socialinio draudimo sistema mažiau naudinga uždirbantiems didesnes pajamas, L. Kukuraičio įsitikinimu, yra nesavalaikė.
„Turint galvoje, kad yra iki 40 proc. pensininkų žemiau skurdo ribos, – pridūrė Seimo narys. – „Sodra“ iki šiol tą darė, ir toliau turi daryti – turėti perskirstomąją dalį, kad daugiau žmonių patekę į pensiją iš „Sodros“ surenkamų pinigų galėtų sudurti galą su galu <...>. Valstybės kontrolės teiginiai, kad žmogaus įmokos, kiek jis įmokėjo turėtų būti tiesiogiai susiję su išmokomis, kad tie, kas daug įmokėjo turėtų gauti labai dideles pensijas, kas mažai įmokėjo – mažesnes, visiškai neatitinka realijų.“
Ragina tvarkyti mokesčių sistemą
Pasak politiko, Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kad Lietuvos pensijų sistema yra perskirstomoji, o taip esą yra, nes tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžetai yra maži.
„Per mažai valstybės prisideda prie pensininkų išlaikymo: tiek iš valstybės biudžeto, kuriam dabar perduota pagrindinė pensijos dalis, tiek „Sodros“, kur dabar administruojama individualioji pensijos dalis. Žvelgiant į tą gyvulių ūkį, kurį mes turime ir kurį Vyriausybė žadėjo sutvarkyti per mokesčių pertvarką, kurios neturime, antri metai laukiame, čia turėtų būti Valstybės kontrolės taikinys“, – vertino L. Kukuraitis.
2019 metais įsigaliojo tvarka, kai dirbantieji iki 40 metų yra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti: į pensijų fondų sąskaitas nebepervedamos įmokos iš „Sodros“, taip pat įsigaliojo nauja pensijų kaupimo formulė – dirbantieji, prie kaupimo prisidedantys 3 proc. nuo savo atlyginimo „ant popieriaus“, gauna 1,5 proc. nuo VDU Lietuvoje siekiančią valstybės paskatą.