Tačiau per 2014-ųjų Gavėnią nei Romos kurija, nei popiežius Pranciškus net nebandė sustabdyti Rusijos, draskančios į gabalus Ukrainą – šalį, kurioje gyvena didžiausia pasaulyje Rytų apeigų katalikų (unitų) bendruomenė. Konservatyvūs katalikai abejoja, ar Pranciškus, kuriam labiau rūpi saujelės nusikaltėlių ir nusidėjėlių, o ne tautų likimai, Velykų vidurdienį kalbėdamas Romos miestui ir pasauliui pasmerks Krymo aneksiją.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kodėl iki šiol tinkamai neįvykdytas prieš 97 metus portugalų piemenėliams Fatimoje pasirodžiusios Dievo Motinos prašymas paaukoti jos nekalčiausiajai širdžiai Rusiją, iš kurios po visą pasaulį sklinda prievarta ir persekiojimai, ar Bažnyčios tyla dėl Ukrainos tragedijos reiškia, kad iš Lotynų Amerikos, kurioje paplitusi marksistinė „išlaisvinimo teologija“, kilęs dabartinis popiežius pasidavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pasiskelbusio kovotoju už tradicinę šeimą ir uždraudusio homoseksualumo propagandą savo šalyje, apžavams.
Klausosi tik kurstytojų
„Pasaulio bendruomenė (taip pat ir Katalikų Bažnyčios hierarchai) visomis taikos ir diplomatijos priemonėmis stengiasi, kad Ukrainoje nepasilietų nekaltas kraujas. Kokia prasmė, jeigu Šventasis Sostas griežtai, kaip įpratę pasauliečiai politikai, pasmerktų Kremlių? Toks poelgis tik suerzintų rusų lokį, jis imtų siautėti dar labiau. Be to, Rusijos prezidentas dabar save laiko didesniu autoritetu ir už patį popiežių. V. Putinas girdi tik artimiausius savo patarėjus, kurstančius jį atkurti Rusijos imperijos didybę, rusų generolus, trokštančius pamokyti NATO, valstybės dūmos narius, užsigeidusius įsakinėti pasauliui“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė Kauno šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kunigas Vytenis Vaškelis.
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad Lietuva savo kailiu patyrė visą okupuojamos šalies kartėlį ir žino klastingiausias okupantų vingrybes kaip įtikinti pasaulį esą prievartinė aneksija iš tiesų buvo „savanoriškas prisijungimas“. „Todėl tais atvejais, kai ką nors ištinka tokia tragedija, mes esame daug budresni ir pastabesni negu buvęs JAV prezidentas G. W. Bushas, kuris, pažvelgęs į V. Putino akis, pamatė jo sielą“, - savo įžvalgomis dalijosi B. Ulevičius.
Trys paslaptys
1917 m. trims Portugalijos kaimo vaikams (sesutei su broliuku ir jų pusseserei) pasirodė Švč. Mergelė Marija. Šis apsireiškimas vadinamas „Fatimos stebuklu“. Vaikai augdami papasakojo Katalikų Bažnyčios hierarchams tris paslaptis, kurias jiems atskleidė Dievo Motina. Švč. Mergelė Marija prašė jos nekalčiausiajai širdžiai paaukoti Rusiją, iš kurios po visą pasaulį sklinda prievarta ir persekiojimai, o jeigu Dievo Motinos maldavimas nebus išgirstas, tai žus ištisos tautos. Nė vienas popiežius nepaaukojo konkrečiai Rusijos nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos širdžiai. 1952 m. liepos 7 d. popiežius Pijus XII pasiuntė apaštalinį laišką „Sacro Vergente anno” sovietų Rusijos žmonėms („Carissimis Russiae Populis“), pranešdamas, kad juos nuo šiol globoja Mergelė Marija, bet Bažnyčios istorikai to nelaiko visaverčiu šalies paaukojimu.
Kas išgelbėtų žmoniją?
1981 m. gegužės 13 d. komunistinės Bulgarijos valstybės saugumo komiteto KDS ir sovietų KGB samdinys turkas Mehmetas Ali Agca Romos šv. Petro aikštėje šovė į popiežių Joną Paulių II. Nuo mirtino sužeidimo Šventąjį Tėvą išgelbėjo tik tai, kad jis tuo metu atsigręžė į maldininkų minios priekyje stovėjusią mergaitę, kuri rankose laikė Fatimos Dievo Motinos atvaizdą. Gydomas ligoninėje Jonas Paulius II daug skaitė apie Fatimos stebuklą. Pasveikęs lenkų kilmės popiežius pasakė savo draugui, slovakų vyskupui Pavolui Hnilicai: „Tris mėnesius prikaustytas prie patalo pagaliau supratau, kas apsaugotų pasaulį nuo nelaimių, visiems laikams nutrauktų karus, prievartą ir neteisybę. Dėl to reikia paaukoti Rusiją“.
Rusijos specialiai neminėjo
Tačiau po trejų metų, 1984 m. kovo 25 d., per Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventę Jonas Paulius II Romoje paprašė Dievo Motinos rūpintis visa žmonija, o Rusijos specialiai neminėjo. Popiežius Pranciškus pernai pakartotinai paaukojo visą pasaulį, bet ne išskirtinai Rusiją. Vos metus vadovaujantis Katalikų Bažnyčiai Pranciškus jau spėjo suabejoti Medjugorjės (Bosnija ir Hercegovina) stebuklu (1981 m. Dievo Motina ten pasirodė šešiems kroatų vaikams ir paaugliams). Anot popiežiaus Pranciškaus, Mergelė Marija nėra „pašto viršininkė, siuntinėjanti žinutes išrinktiesiems.“
Dievo pirštas
„Kaip liudija vadinamoji trečioji Fatimos paslapties dalis, Mergelė Marija vaikams pranešė apie Bažnyčios laukiančius persekiojimus. 1942 m. regėjimų aprašymas buvo įteiktas popiežiui Pijui XII. Šventasis Tėvas, kaip ir prašė Mergelė Marija, paaukojo jos Nekalčiausiajai Širdžiai Rusiją. Vis dėlto Pijus XII nusprendė neskelbti tos regėjimų dalies, kuri užsimena apie būsimus dalykus. Kiek man teko girdėti, ir viena iš Fatimos apreiškimo liudininkių, vienuolė sesuo Lucia dos Santos, patvirtino, kad pasaulio paaukojimo aktas visiškai baigtas 1984 m. kovo 25 d. Nereikėtų Rusijos atskirti nuo pasaulio. Paaukojimas nėra šalies nužeminimas, kaip pasauliečiams ir kitų tikėjimų atstovams kartais gali atrodyti. Būtina įsidėmėti, kad per žmonijos ir Jėzaus tarpininkę Mariją kiekviena tauta, valstybė patikima Viešpaties globai. Kartais pagalvoju, gal V. Putinas yra Dievo perspėjimas didelei išlepusiai, sumaterialėjusiai, tik pramogų besivaikančiai Vakarų pasaulio daliai. Tai savotiškas ženklas, kad Vakarų vienybė – ne tik kolektyvinė gynyba pagal NATO 5-ąjį straipsnį. Dar svarbiau visiems drauge atsigręžti į Tiesą, Dievą. Evangelija mus moko atpažinti laiko ženklus ir tinkamai apsispręsti“, - aiškino kunigas V. Vaškelis.
Gudraujantis „bendražygis“
Pastaraisiais metais nemažai Vakarų visuomenės veikėjų bei menininkų pasidavė V. Putino, pasiskelbusio kovotoju už tradicinę šeimą ir uždraudusio homoseksualumo propagandą savo šalyje, kerams.
„Tačiau dėl to jis savaime netampa jokiu Katalikų Bažnyčios „bendražygiu“. Kremliaus ir Šventojo sosto nuostatos dėl taikos, karo, smurto visiškai skirtingos. Mes, įvairių srovių krikščionys (katalikai, stačiatikiai, protestantai), nors ir labai toli vienas nuo kito gyventume, vieningai keliame širdis į Viešpatį, kad Ukraina būtų laisva ir nedaloma. Bažnyčia visada mokė amžinųjų vertybių, o V. Putinui reikia kažkaip įsiteikti rusų liaudžiai, kad ji negalvodama palaikytų visus Rusijos vadovo planus“, - prieštaravo kunigas V. Vaškelis. Jo nuomone, net ir gudraujančio V. Putino doktrinos dėl šeimų darnos bei harmoningų lytinių santykių – Katalikų Bažnyčios laimėjimas.
Per mažai žvaigždučių antpečiuose
Popiežiaus Pranciškaus mėgstamas posakis: „Kas aš toks, kad smerkčiau“. Panašiai galvoja ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ministras Nerijus Čapas. „Mano antpečiuose per mažai žvaigždučių, kad galėčiau mokyti Bažnyčios hierarchus, apaštalinį nuncijų Lietuvoje kaip reikia elgtis su Rusija. Iš savo aukšto bokšto jie mato toliau, plačiau, o aš - tik tiek, kiek eilinis karys žvilgsniu aprėpia pro siaurą tvirtovės šaudymo angą. Ar paprastas seržantas galėtų su generolais ginčytis dėl branduolinių karų? Jo užduotis - tik paspausti mygtuką“, - „Ūkininko patarėjui“ prisipažino N. Čapas, kurio žemiškos pareigos - Klaipėdos savivaldybės tarybos narys.
Nuoširdumas išsklaidys įtarumo šešėlius
Kai kurie katalikai tradicionalistai įtaria, kad iš Argentinos kilęs popiežius Pranciškus paveiktas Lotynų Amerikoje išplitusios katalikybės pakraipos – marksistinės „išsilaisvinimo teologijos“, nes drąsiai laužo tūkstantmetes Katalikų Bažnyčios tradicijas - Didįjį ketvirtadienį plauna kojas ne vyskupams ar praktikuojantiems katalikams, bet nusikaltėliams ir net kitatikiams, nors Jėzus Kristus per paskutinę vakarienę mazgojo kojas savo mokiniams apaštalams. „Šventasis Tėvas tiesiog laikosi Kristaus žodžių: „Tik tiesa jus padarys laisvus“. Popiežius Pranciškus paprastai, visiems suprantamai skelbia Dievo žodį. Šventasis Tėvas yra savitas, bet paprastas, nuoširdus, dėl to ir populiarus. Pasaulyje gyvena milijardas katalikų. Gal ir ne visi popiežiaus poelgiai suprantami konservatyvesniems tikėjimo broliams, bet, neabejoju, ir juos ilgainiui papirks Pranciškaus nuoširdumas. Popiežiaus meilė patrauks prie Dievo net ir kitus žmones, nutolusius nuo tikėjimo“, - įsitikinęs Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos narys kun. V. Vaškelis.