Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės, Seimo vadovo raginimas greičiau nuspręsti jo likimą yra suskaičiuotų parlamentarų balsų, galinčių palaikyti jo išmetimą iš posto, išdava. Jos teigimu, V. Pranckietis puikiai supranta, kad balsavimo metu nesugebėjus surinkti 71 balso dėl jo atleidimo iš pareigų, kitas balsavimas įmanomas tik po pusmečio, jau kitoje sesijoje.
„Tad natūralu, kad jis skubina balsavimą tam, kad elementariai liktų Seimo pirmininko poste“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, toks V. Pranckiečio strategavimas, siekis išlikti savo poste neturėtų būti suprantamas kaip savarankiškas, tik nuo jo paties priklausomas žingsnis. R. Urbonaitės teigimu, susiklosčiusi situacija bei akcentai, kurie bus esmingi nusprendžiant dėl jo likimo, nėra paties Seimo vadovo rankose.
„Jo išlikimas šiame poste yra nulemtas ne jo asmens, ne to, kaip jis atlieka savo funkcijas – istorija generuojasi tik dėl jo asmeninio konflikto su Ramūnu Karbauskiu. Yra skirtumas, ar tave palaiko kaip Seimo pirmininką, kuris, Seimo nuomone, tinkamai vykdo savo funkcijas, ar tave palaiko tik dėl to, kad tu konfliktuoji su R. Karbauskiu. Jis turėtų tai įvertinti“, – kalbėjo R. Urbonaitė, pridurdama, kad parama, kurios jis galėtų susilaukti, pavyzdžiui, iš konservatorių, veikiausiai tektų ne dėl to, kad būtų vertinamas jo darbas.
„Konservatoriai Viktorą Pranckietį šiame balsavime palaikytų tik tam, kad įkąstų Ramūnui Karbauskiui. Tad, mano galva, ši istorija jau seniai tapo ne apie Viktorą Pranckietį, o iš esmės apie Ramūną Karbauskį“, – kalbėjo politologė iš MRU.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat pabrėžė, kad konservatoriai naudojasi „V. Pranckiečio korta“.
„Konservatoriai žaidžia Pranckiečio situacija, ir jis jiems naudingas kovoje su valstiečiais ir žaliaisiais. Tuo jie naudojasi kiek tik gali“, – teigė jis.
Profesoriaus teigimu, užsitęsusiame skandale viešai kiekvienos pusių deklaruojami siekiniai nėra pagrindinė stūmos jėga, kuri sudaro pagrindą konfliktui plėtotis. L. Bielinio teigimu, susipykusių politikų grumtynės bei jose aktyviai dalyvaujančių politinių jėgų interesai iš tikrųjų apsiriboja siekiu pasiruošti artėjantiems rinkimams.
„Mes turime neužmiršti, kad visas konfliktas savotiškai žymi priešrinkiminio potencialo bei galimybių formavimą kiekvienoje pusėje.
Pranckietis, kaip žinoma, nesiruošia palikti politikos pasibaigus šiai Seimo kadencijai ir tokiu būdu jis nori užsitikrinti savo galimybes, parodyti save kaip potencialiai tinkamą politiką kitoms politinėms jėgoms“, – teigė jis.
VDU profesorius atkreipė dėmesį į dar vieną šios istorijos akcentą. Jo teigimu, susiklosčiusi situacija rodo tiek sumaištį valdančiųjų stovykloje, tiek R. Karbauskio nebesugebėjimą valdyti situacijos.
„Aš manau, kad Karbauskis nevaldo situacijos, jis negali būti garantuotas dėl reikiamos balsų daugumos, kuri privaloma balsuojant dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku (...) Taigi mes turėtume fiksuoti naują įtampą ir galbūt konfliktą „valstiečių“ bei valdančiųjų gretose. Visas šis vajus aplink Pranckietį demonstruoja krizę, kurios epicentre yra ne Pranckietis, o patys „valstiečiai“ ir jų frakcija Seime“, – teigė jis.
Savo ruožtu kitas VDU profesorius Algis Krupavičius, nors ir pabrėždamas, kad Seimo pirmininko nušalinimui galima surasti realų pretekstą, šio konflikto pagrindinė varomoji jėga – asmeninis politikų ginčas ir opozicijos siekis, užtęsti chaosą keliančią situaciją valdančiųjų gretose. Tokiu būdu, teigė politologas, ruošiamos kuo patogesnės startinės pozicijos 2020-ųjų Seimo rinkimams.
„Jeigu reikėtų rasti didesnių ar mažesnių klaidų Seimo Pirmininko veikloje, tai veikiausiai surastume. Tačiau šiuo atveju konflikto viena iš pagrindinių varomųjų jėgų yra asmeniniai nesutarimai. Asmeniniai nesutarimai yra svarbus dėmuo. Politikoje taip jau būna ir Lietuva nėra kokia nors išimtis“, – teigė A. Krupavičius.
Jo teigimu, opozicija suinteresuota, kad klausimas dėl Seimo vadovo būtų ir toliau viešojoje erdvėje keliamas. A. Krupavičiaus nuomone, valdantiesiems oponuojantys politikai siekia ryškinti esančius valdančiųjų nesutarimus, jų nesugebėjimą spręsti tokių elementarių klausimų, kaip susitarimas, kas turi vadovauti Seimui.
„Apskritai tai proga parodyti, kad valdantieji siūlo nelogiškus sprendimus – į kandidatų sąrašą įtraukiant opozicijos atstovus“, – kalbėjo A. Krupavičius.
„Opozicija kol kas žaidžia, jai kuo daugiau pagalių į valdančiųjų vežimo ratus tuo geriau. Todėl balsavimą dėl Seimo pirmininko galima vertinti ir kaip galimybę įkišti dar vieną pagalį į ir taip sunkiai riedančio vežimo ratus. Tad dėl šios priežasties ji ir turėtų paremti Viktorą Pranckietį“, – teigė profesorius. Tačiau, svarstė jis, tokiu būdu gali būti sukurtas precedentas, nuo kurio anksčiau ar vėliau gali nukentėti ir opozicija, jei, pavyzdžiui, kiltų analogiškų nesutarimų dėl parlamento vadovo būsimuose seimuose.
ELTA primena, kad įtampa tarp LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta valdančiosios koalicijos sutartyje. Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis.