Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sutiko Delfi paaiškinti savivaldybių patirtų išlaidų, susijusių su neteisėtos migracijos krize, kompensavimo tvarka. Jo teigimu, savivaldybės supažindino su išlaidų, kurias patiria, rūšimis, tad buvo sudarytas specialus kompensuojamųjų išlaidų sąrašas.

„Savivaldybės, patyrusios tas išlaidas, turės užpildyti informaciją apie patirtas išlaidas, pridėti pagrindžiančius dokumentus ir pateikti Finansų ministerijai. Toliau – įprasta procedūra, numatyta teisės aktuose dėl lėšų skyrimo iš valstybės rezervo“, – sakė G. Norkūnas.

Dėl išlaidų kompensavimo sprendimą turės priimti Vyriausybė. Konkrečios datos, kada savivaldybės gali tikėtis kompensuotų lėšų, kol kas dar nėra aiškios.

„Konkrečių datų sutarta nebuvo, todėl, kad yra labai įvairios situacijos – dalis išlaidų jau yra patirtos, savivaldybės dalį sąskaitų jau yra apmokėjusios, kai kurioms išlaidoms arba kai kurių rūšių paslaugų išlaidoms savivaldybės dar net sąskaitų nėra gavusios ir tikisi jas gauti šio mėnesio pabaigoje“, – paaiškino finansų viceministras.

Žada kompensuoti ir kitas papildomas būtinąsias paslaugas

Finansų ministerija, pasak G. Norkūno, dar praėjusią savaitę sudarė minėtą kompensuojamų išlaidų rūšių sąrašą.

„Nepaisant to, šiandien išgirdome klausimą dėl dar vienos paslaugos, kuri iš principo nebuvo numatyta tame sąraše, tai aš turbūt turėčiau konstatuoti, kad mes tikrai bendraujame, aiškinamės, kokio tipo tos papildomos išlaidos gali būti ir tuomet, jei jos dar nebuvo įtrauktos į tą sąrašą, mes svarstysime ir ateityje įtrauksime. Čia reikia paprasto racionalumo principo, kad jeigu tokios paslaugos yra būtinos, jos bus finansuotos“, – pažymėjo viceministras.

Dalis savivaldybių viešai yra kalbėjusios, kad jų patiriamos išlaidos gerokai viršija numatytas joms pinigų sumas. G. Norkūnas paaiškino, kodėl pradžioje galėjo taip atsitikti.

„Buvo atlikti skubūs pirkimai ir tuo metu nebuvo dar aiškumo ir dėl maitinimo apimčių, ir dėl kitų reikalingų paslaugų, todėl savivaldybės atliko pirkimus skirtingomis apimtimis.

Kai kuriais atvejais tikrai žinau pavyzdžių, kai į tą patį maitinimo įkainį buvo įtraukiama ir higienos prekės, ir kiti dalykai, kurie tiesiogiai su maitinimu nesusiję, bet natūralu, kad jie iškėlė paslaugos vieneto kainą“, – atkreipė dėmesį G. Norkūnas.

Nustatyta maitinimo kaina: neatsiradus tiekėjų, gali būti svarstomas centralizuotas paslaugos pirkimas

Sąraše, pateiktame savivaldybėms praėjusią savaitę, kaip paaiškino viceministras, nurodyta maitinimo paslaugų suma yra 5,85 eurai vienam asmeniui parai, įskaitant PVM.

„Ta suma buvo nurodyta, atsižvelgiant į VSAT Užsieniečių registravimo centre ir kitose įstaigose taikomą maitinimo išlaidų normą. Čia nėra vienareikšmiško atsakymo tuo aspektu, kad jeigu mes pažiūrėtume vaikų maitinimo normas, tai jos bus vienos. Jei pažiūrėsime COVID-19 ligonių maitinimo normas, tai jos kitos, bet kol kas pavykdavo įtilpti į tą normą, jei mes kalbame tik apie maitinimą.

Aišku, iškyla kita problema, kad kai kuriais atvejais toli nutolusios vietovėse dar turėtume kalbėti ir apie maisto pristatymo kainą – čia VSAT yra pakankamai pasistūmėjusi ir turi sutartį, kurioje numatytas ir pristatymas bei tas procesas yra optimizuotas“, – dėstė G. Norkūnas.

Vis dėlto savivaldybėms, susiduriančioms su sunkumais atrandant maisto tiekėją, sutinkantį tiekti maistą tokia kaina, valdžia žada svarstyti įvairius problemos sprendimo būdus.

„Kiek žinau, VRM kalba ir su Centrine perkančiąja organizacija dėl galimybės centralizuotai įsigyti maitinimo paslaugą tais atvejais, kai savivaldybės neranda tiekėjo, kuris galėtų užtikrinti maitinimą tokia kaina“, – pažymėjo finansų viceministras.

G. Norkūnas pateikė pavyzdį, kai vienoje savivaldybėje, pasak jų atstovų, vietiniai verslininkai džiaugiasi turistų antplūdžiu, tad tiekti maitinimo paslaugas tokia kaina neteisėtiems migrantams, tiesiog nėra suinteresuoti.

„Ieškome sprendimų, labai aktyviai VRM vadovybė bendrauja tiek su VSAT, tiek su jų pasirinktu maitinimo paslaugos tiekėju, tiek su CPO. Aš manau, kad mes turėsime sprendimus tais atvejais, kai nepavyks užtikrinti maitinimo pagal tas normas, kurios yra įprastos VSAT Užsieniečių registravimo centre“, – kalbėjo viceministras.

Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad 5,85 eurų nurodyta suma yra skirta tik pačiam maitinimui – be transportavimo ir kitų paslaugų.

„Dabar mes aiškiai išgryninome tų paslaugų apimtį, įskaitant ir maitinimą. Jeigu mes kalbame apie maitinimo pirkimą, tai ir turi būti maitinimo pirkimas, o ne kartu su higienos prekėmis ar kitomis paslaugomis. Tas krepšelis ne visada vienareikšmiškai apibrėžiamas, į kasdienį vieno asmens vienos dienos normą turbūt būtu sudėtinga įtraukti ir, pavyzdžiui, dušo, komunalines ar kitas paslaugas. Juo labiau, kad apgyvendintų migrantų skaičius vietose kinta.

Dėl to pabandėme išgryninti pačias paslaugas. Tie atvejai, kuriuos aš žinau, kai maitinimo pirkimo kaina sudaro 15 eurų ir daugiau, tai jie apima ir daugiau paslaugų. Šiuo atveju išgryninus, aš manau, jau būtų dalinai sprendžiama problema“, – teigė G. Norkūnas.

„Jeigu pasirodytų, kad nėra tiekėjų, kurie sutiktų tokia kaina tiekti maistą, tuomet būtų ieškoma kitų sprendimų – arba kitų tiekėjų, centralizuoto sprendimo, arba kitų variantų, kaip maisto produktų pristatymas ir panašiai“, – pridūrė viceministras, pažymėjęs, kad tai jau būtų bendrai valdžios priimti sprendimai.

Meras įvertino maitinimo kainą: nupirkti už tiek tiesiog neįmanoma

Vis dėlto Delfi kalbintas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, paklaustas, ar jam yra aišku, kaip veiks savivaldybių patirtų išlaidų kompensavimo tvarka, atkreipė dėmesį, kad minėtame kompensuojamų išlaidų sąraše nurodytos kainos galėjo būti nustatytos daug anksčiau rinkoje vyravusiomis kainomis.

„Bent jau aš asmeniškai turiu tokį įtarimą, bet negalėčiau pasakyti 100 procentų, kad taip yra“, – pažymėjo R. Malinauskas.

Antras jį nustebinęs dalykas, atkreipė dėmesį Druskininkų meras, kad kompensuojamų išlaidų sąraše nėra nurodytų kriterijų, o kompensuojama maitinimo kaina yra itin žema.

„Jeigu imti maitinti, virti košę kareiviškose katiluose arba šimtai kilogramų bei kruopas pirkti maišais, tai jų yra viena kaina, bet kai, pavyzdžiui, mums yra pasieniečių prašymas daryti vienkartinius sausus davinius, tai vienkartiniame sausame davinyje turbūt kruopų iš maišo neįpilsime saujos.

Vadinasi, reikia dėti makaronus, kurie užsipila karštu vandeniu ir gaunas šioks toks patiekalas. Arbata negali būti arbatžolėmis kilogramais, turi būti vienkartiniame pakelyje, cukrus vėlgi įpakuotas pakelyje, o ne kilogramais. Tu net nežinai, kiek laiko maitinsi, kiek rytoj reikės, nes pas mus skaičius kasdien skiriasi, verslas tuos produktus perka parduotuvėje tiesiai ir tu į tuos penkis eurus niekaip...“, – pasakojo meras.

Ričardas Malinauskas

Nupirkti paslaugą nustatyta kaina, pažymėjo R. Malinauskas, sunkiai būtų įmanoma net ir atskaičiavus vicemero minėtas higienos prekes.

„Per naktis darėme apklausas pagal viešuosius pirkimus. (...) Čia kalba ne apie šimtus tūkstančių. Čia kalba apie šimtus, kelis tūkstančius eurus. Kai yra tokia situacija, mes turbūt turime spręsti problemą, o ne ieškoti kažko. Aš taip ir pasakiau atstovams iš Finansų ministerijos – toks jausmas, kad čia Gariūnų prekybininkai susirinkę ir derasi. Būkite malonūs, pasiimkite tą maitinimą ant savo pečių, ką ir parašiau rašte (savivaldybių raštas valdžiai – teksto apačioje – aut.p.)“, – teigė Druskininkų savivaldybės meras.

Maitinimo sausu daviniu su vienkartiniais indais bei higienos reikmenimis paslaugą Druskininkams, kaip pažymėjo R. Malinauskas, pavyko nupirkti už 15 eurų parai. Išminusavus higienos reikmenis iš kainos, ji gautųsi mažesnė, tačiau, pasak mero, vis tiek neatitinkanti nurodytos normos.

Vis dėlto R. Malinauskas teigė po šios dienos savivaldos ir ministerijų posėdžio besitikintis lengvesnio dialogo.

„Tokį sąrašą parengti porą specialistų pasodinus prie stalo ir pasakius: „nagi, ruošiam“, tai maksimaliai reikėtų dviejų valandų, su kavos pertraukėle – iki trijų valandų. (...) Šiandien aš buvau išvykęs, bet kiek žinau, vyko pasitarimas ir jau truputį kitokia nuotaika. Duok Dieve, gal pradėsime galvoti, kaip spręsti klausimus, o ne ieškoti kažko. Kartais jau piktumas ima“, – neslėpė Druskininkų meras.

Į valdžios pažadus žiūri nepatikliai: turime patirties su kovidu

Paklausus, ar tikisi, jog visos patirtos išlaidos bus kompensuotos, R. Malinauskas teigė, kad kol kas nežino, ko tikėtis.

„Mes naktimis lakstome, ieškome, perkame. Kad ir dušus, tualetus. Dabar, pavyzdžiui, prie šitokios temperatūros yra ir šeimų su vaikais, palapinėse po 6-7, bet bent jau dušas, tualetas ir kriauklė turi būti. Paprašė, – mes strimgalviais apklausas darėm ir šiaip ne taip Kaune radom. Išnuomavom, atvežimas, kelionė ir panašiai.

Pirmas mėnuo suo atvežimu kainuoja 600 nuoma, vėliau – 400 eurų. Dabar, atrodo, metams sutartį pasirašė administracija. Mes nežinome, ar duos mums tuos pinigus, ar neduos, ar čia už savo maudom ir prausiam. Anekdotas“, – pasakojo Druskininkų meras.

Trečiadienio skaičiavimu, kaip patikslino meras, Druskininkų savivaldybės išlaidos, susijusios su neteisėtų migrantų apgyvendinimu, siekė virš 13 tūkst. eurų.

„Mes su kovidu turime patirties: paprašė visų išklotinių, viską sudėjome, o paskui sėdi vienas ar du specialistai Finansų ministerijoje ir tiesiog brauko – šitą išbraukiam, šitą paliekam“, – prisiminė R. Malinauskas.

Valdžiai parašė raštą: prašo įtraukti savivaldą į krizės valdymą

Šešios savivaldybės – Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų ir Varėnos parašė laišką Vidaus reikalų ministerijai, su kopija Vyriausybei, VSAT ir Seimui, prašydamos įtraukti savivaldą į neteisėtos migracijos krizės valdymą.

„Savivaldybės supranta aktyvios nelegalios migracijos per Lietuvos ir Baltarusijos pasienį keliamas grėsmes ir yra pagal galimybes pasirengusios padėti bei įsitraukti į nelegalios migracijos situacijos valdymą. Esame pirmosios savivaldybės, kurios sutiko bendradarbiauti valdant nelegalių užsieniečių migrantų sąlygotą ekstremalią situaciją šalyje“, – rašoma rašte valdžiai.

Laišką pasirašę savivaldybių vadovai taip pat pažymi, kad vidaus reikalų ministrės ir operacijų vadovės Agnės Bilotaitės pavedimu savivaldai yra pavesta organizuoti neteisėtų migrantų apgyvendinimą, jų maitinimą, užtikrinti testavimą dėl COVID-19 infekcijos, transportavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, esant tokiam poreikiui.

„Primename, kad savivaldybėms, kurios sutiko nelegalius migrantus karantinavimosi laikotarpiu apgyvendinti nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, buvo pažadėta bendradarbiauti ir kompensuoti visas dėl susidariusio masinio nelegalių migrantų antplūdžio valdymo patirtas išlaidas.

Atsakingai patvirtiname, kad savivaldybės, vykdydamos Operacijų vadovės sprendimus, susijusius su nelegalių migrantų apgyvendinimu bei būtinųjų higienos sąlygų užtikrinimu, patyrė ir patiria išlaidas, kurios nėra numatytos kompensuoti arba išlaidų dydis yra tik iš dalies kompensuojantis patirtas išlaidas“, – dėstoma rašte.

Surašė prašymus

Savivaldybės minėtame rašte taip pat kreipėsi su prašymais. Pateikiame pilną jų sąrašą:

1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovus ne rečiau kaip kartą per savaitę organizuoti nuotolinius tarpinstitucinius pasitarimus, kuriuose dalyvautų Vyriausybės, Finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai ir savivaldybių, kurių teritorijose apgyvendinti migrantai, merai arba jų deleguoti asmenys.

2. Raštu arba el. paštu informuoti savivaldybės merą ir administracijos direktorių apie ketinimus savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose apgyvendinti nelegalius migrantus, nurodant jų skaičių, kiek ir kokio amžiaus tarp jų yra vaikų, patvirtintą prieglobsčio prašytojų statusą ir planuojamą apgyvendinimo trukmę.

3. Raštu arba el. paštu merams ir administracijos direktoriams teikti informaciją apie savivaldybių patalpose apgyvendintų nelegalių migrantų skaičiaus pokyčius, nurodant, kiek nelegalių migrantų buvo pervežta į jų apgyvendinimui pritaikytas patalpas ar gydymo įstaigas.

4. Papildyti Vidaus reikalų ministerijos kanclerės 2021-07-09 rašte Nr. 1D-3987 patvirtintų ir numatytų kompensuoti savivaldybių patirtų išlaidų kategorijų sąrašą, nurodant, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat numatyta:

4.1. medicinos reikmenys bei gydytojo paskirti medikamentai (bintai, pleistrai, vaistai ir kt.);

4.2. patalpų, kuriose apgyvendinti nelegalūs migrantai, pritaikymas apgyvendinimui (vidaus ir išorės elektros instaliacijos įrengimo ir gedimų šalinimo darbai, vandens ir nuotekų sistemų remonto ar įrengimo išlaidos);

4.3. teritorijos greta pastato, kuriame apgyvendinti nelegalūs migrantai, tvarkymo išlaidos, reikalingos saugumui užtikrinti (krūmų, žolės, medžių genėjimas, tvoros remonto, aukštinimo ar įrengimo išlaidos);

4.4. turistiniai kilimėliai, miegmaišiai, patalynė (antklodės, pagalvės, užvalkalai patalynei, paklodės);

4.5. nuotekų ir atliekų išvežimas;

4.6. darbo užmokestis darbuotojams, vykdantiems pavedimus, susijusius išskirtinai su nelegalių migrantų aptarnavimu (viršvalandžiai ir darbas poilsio dienomis).

5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos užtikrinti maitinimo paslaugų visiems savivaldybėse apgyvendintiems nelegaliems migrantams organizavimą ir teikimą centralizuotai, nes atskiros savivaldybės teikti maitinimo paslaugos už patvirtintą maitinimo paslaugos normą – 5,85 Eur/parai su PVM – neturi galimybių. Šiuo metu atlikus viešuosius pirkimus maitinimo paslauga Alytaus mst., Lazdijų r. ir Ignalinos r. apgyvendintiems nelegaliems migrantams teikiama už 14 Eur/parai, Alytaus r. – 12 Eur/parai, Druskininkuose – 15 Eur/parai, o Varėnos r. – 9 Eur/parai. Apgyvendintieji suaugusieji maitinami 3, o vaikai –– 4 kartus per parą. Maitinimo operatoriai laikosi patvirtintų maitinimo raciono rekomendacijų, maistas vežamas 3 kartus per dieną, į įvardintą kainą įskaičiuotos maisto pristatymo išlaidos, indai ir aptarnavimas. Nesant galimybės padidinti maksimalaus išlaidų dydžio maitinimo paslaugai pirkti iki šiuo metu atitinkamoje savivaldybėje esančios rinkos kainos – maitinimo paslaugos laikantis nustatytų reikalavimų dėl maitinimo periodiškumo, šilto maisto pristatymo ir įvairovės užtikrinti negalėsime.

6. Padidinti nustatytą apsaugos paslaugų maksimalų įkainį nuo 10 iki 20 Eur su PVM už vieno apsaugos darbuotojo vieną valandą. Siūlymą grindžiame rinkos kaina. Atlikus šias paslaugas teikiančių įmonių apklausą 20 Eur su PVM už vieno apsaugos darbuotojo vieną valandą buvo mažiausias pasiūlytas įkainis.

7. Užtikrinti, kad bus kompensuotos visos savivaldybių patirtos išlaidos, susijusios su nelegalių migrantų apgyvendinimu ir rūpinimusi jais nuo jų apgyvendinimo atitinkamoje savivaldybėje dienos iki tol, kol atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytus siūlymus bus patvirtintos papildomos išlaidų kategorijos ir užtikrintas valstybės ekstremaliųjų operacijų centro organizuotas centralizuotas maitinimo paslaugos tiekimas visose savivaldybėse apgyvendintiems visiems nelegaliems migrantams. Teikiant prašymus dėl išvardintų išlaidų kompensavimo bus pateikiami patirtas išlaidas prekėms ir paslaugoms bei papildomą darbo krūvį atitinkamiems darbuotojams pagrindžiantys dokumentai.



„Pažymime, kad dedame nuoširdžias pastangas, jog Operacijų vadovės sprendimai savivaldybėse būtų vykdomi nedelsiant ir patiriant kuo mažesnes išlaidas, tačiau kylantys iššūkiai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka sąlygoja problemas, kurių geranoriškai nesprendžiant tolesnis konstruktyvus savivaldybių bendradarbiavimas nelegalių migrantų krizės valdymo kontekste būtų labai sudėtingas“, – priduriame savivaldybių vadovų laiške.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (861)