Latvijoje įsikūrusio Rusijos opozicinio portalo „Meduza“ žurnalistams pavyko gauti dokumentą, kuriame Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos parengti nurodymai, kaip prokremliški politikai ir televizijos laidų vedėjai turėtų kalbėti apie karą Ukrainoje. Parengtuose nurodymuose akcentuojama, kad dėl karo Ukrainoje reikėtų kaltinti ne Rusiją, o „kolektyvinius Vakarus“.
„Konfliktas Ukrainoje išprovokuotas Vakarų, kurie perdavė Ukrainai ginklus. Ukraina turėjo tapti tramplinu puolimui prieš Rusiją. Kelių šimtmečių strateginis kolektyvinių Vakarų tikslas Rusijos atžvilgiu nepasikeitė – tai Rusijos sutramdymas, susilpninimas, išskaidymas ir visiškas sunaikinimas“, – taip Rusijos propagandininkams ir politikams siūloma kalbėti apie karo priežastis.
Sunkūs laikai laisvai žiniasklaidai
Tokios rekomendacijos, VU TSPMI) dėstytojo dr. N. Maliukevičiaus vertinimu, nėra naujos.
„Tai, ką mes girdėjom Rusijos valstybinėj žiniasklaidoj apie kuriamą pasakojimą, kad Kremlius kovoja ne su Ukraina arba pralaimi tam tikras kovas ne Ukrainai, bet Vakarams – NATO ir panašiai. Tai yra ne šiaip šablonai: jie paruošti, išdalinti, aptarti tarp Rusijos valstybinių televizijų ir kitų žiniasklaidos priemonių redakcijų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mes tikriname“ dėstė mokslininkas.
V. Putinas Rusijos pasauliui žadėdamas Sovietų Sąjungos grąžinimą, realiai grąžiną Sovietų Sąjungą, teigė N. Maliukevičius. Tik ji, pasak dėstytojo, jau ne tokia, kokios tikėtasi.
„Mes matome, kaip yra apribojama judėjimo laisvė, tuoj deficitas prasidės, o žiniasklaidos sferoje matome, kad grįžta vis griežtesnė cenzūra, o Kremlius moka perimti pačias blogiausias sovietines tradicijas.
Ypatingai žiniasklaidai, kokios jos beliko laisvos Rusijoje, laukia labai sunkūs laikai“, – apibendrino N. Maliukevičius.
Tie žurnalistai, kurie kelia daug ir sunkių klausimų, jo manymu, jau yra nebe Rusijoje.
„Tas, kam kyla klausimų, Rusijoje yra išstumiamas ir tai daroma pompastiškos retorikos dėka, jie pavadinami vidaus priešais arba jie tiesiog įvardijami užsienio agentais – netgi tokia formali etiketė priklijuojamas. Ir jie po truputį supranta, kad jiems čia nebėra erdvės dirbti, veikti“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Ūsienė: instrukcijomis seka ir Lukašenka
O likusieji, pasak jo, sutinka kalbėti pagal šabloną – ne apie karą Ukrainoje, o apie specialią operaciją, ne apie kovą su Ukraina, o su Vakarais.
Naratyvas, kad Rusija kariauja su JAV, NATO ir apskritai Vakarais, atsirado balandžio mėnesį, kai Rusijai pradėjo strigti puolimas Ukrainoje, teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.
„Dabar, prieš keletą dienų, ne tik žurnalistai kartoja šį naratyvą, bet tokį pasakojimą pasakė netgi apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. <...> Jis sakė, kad mes tikrai nepulsim Ukrainos, čia kariauja Rusija su NATO ir Vakarais. Reiškia, tos instrukcijos yra išdalintos ne tik žurnalistams, bet jos skamba iš politikų, iš Kremliaus viršūnės, netgi Lukašenkos lūpų“, – dėstė Lietuvos kariuomenės atstovė.
N. Maliukevičius prisiminė, kaip pirmomis karo Ukrainoje dienomis Rusijos žiniasklaidoje pasirodė tekstai, apie rusų pergalę. Po to žiniasklaida buvo priversta šias publikacijas išimti.
„Nors internetas prisimena viską ir iki šiol tuos straipsnius galima susirasti“, – pridūrė dėstytojas.
„Mes dabar labai koncentruojamės ir aptariam, kaip buksuoja Rusijos karinė mašina, kaip strateginiai, kariniai tikslai nepasiekti lyginant su tais, kuriuos Putinas deklaravo pirmomis karo dienomis, bet tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį, kad lygiai taip pat buksuoja, stringa ir propagandos mašina.
Paradoksas tas, kad mes buvome susikūrę, o gal Kremlius sukūrė Vakarams, savotišką karinės didybės, karinės galios mitą, bet tuo pačiu propagandos mitą. Kai prasidėjo karas, aš šneku apie save ir ekspertinę bendruomenę, tikėjomės, kad informacinis karas bus lygiai toks pats masyvus, atakos vyks kartu su kibernetinėmis atakomis <...>, toli gražu ne. Lygiai taip pat, kaip karinė mašina bando prisitaikyti prie to, kaip nesiseka agresija, taip ir propagandinė mašina bando prie to prisitaikyti“, – komentavo N. Maliukevičius.
Mano, kad turi didinti paramą
Kolektyviniai Vakarai, jo įsitikinimu, turėtų išgirsti, kas yra aiškinama Rusijos visuomenei, – esą nereikia įgrimzti į iliuziją, kad Ukrainai galime padėti tik šiek tiek, juk kare nedalyvaujame.
„Man atrodo, Vakarai turi kuo greičiau išspręsti šitą agresijos klausimą Ukrainoje su karinės pagalbos didinimo iniciatyvom“, – pažymėjo VU TSPMI atstovas.
Visą pokalbį su juo ir A. Ūsiene galite rasti čia:
