Interviu DELFI krivė I. Trinkūnienė papasakojo, kaip krikščionys prie senovės baltų tikėjimo pritaikė savo svarbias datas bei kaip su šia religija susiję Naisiai.
– Prieš keletą metų jūsų vyras Jonas Trinkūnas, duodamas interviu DELFI, mokė nevartoti žodžio „pagonys“, o rinktis terminus „lietuvių religija“, „lietuvių tradicija“. Taigi kas jūs esate ir kuo tikite?
– Mes vadinamės Senovės baltų religine bendrija, sutrumpintai Romuva. Įšpažįstame arba tikime tuo, kuo tikėjo mūsų senieji protėviai. Mums svarbūs pamatiniai dalykai – žmogaus santykis su gamta, pasaulio darna, gyvybės gerbimas ir puoselėjimas. Gyvybę mes suprantame plačiau, ne tik kaip žmones, gyvūnus, bet ir kaip augalus, vandenį.
Turime dievus ir deives. Visi lietuviai žino jų vardus, dabar ypač populiaru vaikams duoti, tarkime, Gabijos – ugnies deivės, Austėjos – bičių globėjos – vardus.
Mes manome, kad gamta yra šventa. Taip, kaip mūsų protėviai manė, kad viskas, kas juos supa, yra šventa, taip ir mums šis jausmas savas, kaip ir daugeliui lietuvių prigimtiniai dalykai, jeigu kalbame apie ryšį su gamta, apie darnų sugyvenimą su žmonėmis ir gamta. Man atrodo, tie dalykai savaime glūdi lietuvių širdyje.
– Ar nesijaučiate šiandien marginalizuojami? Iki šiol Lietuvoje nesate pripažinti kaip tradicinė religinė bendruomenė.
– Mes jaučiame neteisybę. Daug kam, taip pat žmonėms iš užsienio, sunku suprasti, kodėl tokia neteisybė. Juk nėra daugiau nė vieno tikėjimo, kuris būtų taip smarkiai susijęs su mūsų tradicijomis, kultūra, paveldu kaip mūsų tradicija.
Kada prieš 20 metų Seime buvo tarsi nedrąsus bandymas mus bandyti įtraukti į tradicinių religijų pulkelį, Katalikų Bažnyčia parašė raštą, kad nesame religija, tik etnografinis būrelis.
– Dalis Romuvos švenčių visiškai sutampa su krikščioniškomis šventėmis – Kūčios, Kalėdos, Velykos, Žolinė. Kodėl?
– Ne mes, o krikščionys prie mūsų prisitaikė, pritaikė savo svarbias datas. Jie prisitaikė ne tik prie lietuvių – senosios kalendorinės šventės visose tradicijose buvo gyvos ir krikščioniška Bažnyčia nori nenori turėjo taikytis, toms šventėms suteikti kitą prasmę.
Lietuvoje vis tik senosios prasmės iki šiol žinomos, suprantamos ir daugelis žmonių, tarkime, Kūčių vakarienę labiau supranta kaip šeimos šventę, akimirką, kai tamsiausiu metų laiku šeimos židinys suburia žmones, vėles ir dievus, laukiama sugrįžtančios saulės. Pačios nuostabiausios išlikusios dainos, giesmės – žiemos laikotarpio.
– Ar lankėtės Naisiuose esančiame Baltų dievų muziejuje?
– Naisiuose buvau ne kartą, kviečiama R. Karbauskio ir kultūrine veikla užsiimančių žmonių. Du pasibuvimai buvo įsimintini. Buvome kviečiami į Baltų dievų muziejaus atidarymą – užkurtas aukuras, skambėjo giesmės dievams. Kitas kartas buvo iškilmingas Baltų arenos atidarymas – vyko atidarymo apeiga su dievų pagerbimu, giesmėmis. Naisių arenos viršuje iš akmenų sukrautas aukuras, tiesą sakant, didžiausias Lietuvoje. Romuviai daug aukurų sukrovę, jeigu mes suskaičiuotume, kiek jų yra ant piliakalnių, namuose, tokiose vietose, kur renkasi žmonės, jų tikrai būtų ne mačiau tūkstančio. Naisių aukuras stebina savo dydžiu.
– Taigi tai, ką matėte Naisiuose, atitinka senąjį baltų tikėjimą?
– Taip. Iš vienos pusės, tai muziejus, jame vyksta nemokamos ekskursijos, kuriose supažindinama su senąja baltų kultūra. Vyksta kalendorinės šventės, taip pat alke vykę jungtuvių apeigų.
– Per Kalėdas R. Karbauskis feisbuke gyventojus pasveikino animacine pasaka, kurioje pasakojama apie senąjį lietuvių tikėjimą, elnį devyniaragį. Ar tai rodo atstovavimą senajam baltų tikėjimui? Jis pats nuo atsakymų į šį klausimą išsisukinėja.
– Aš už gerbiamą Ramūną irgi negaliu pasakyti, bet kiek teko su juo bendrauti, jis gerbia visas tradicijas. Man atrodo, tai, ką jis daro – rodoma pagarba senajai mūsų tradicijai. Kiek ta pagarba susijusi su tikėjimu, asmeniniu santykiu, jo reikia klausti. Tiesą sakant, daug žmonių Lietuvoje savęs nepriskiria jokiai religijai ir tai nėra jokia naujiena.
Bet jo pagarba ir jo indėlis prigimtiniams dalykams, senoms tradicijoms į mūsų senojo tikėjimo raišką ir sklaidą iš tikrų yra didelis. Jis tikrai labai nusipelnęs Lietuvos kultūrai ir, galima sakyti, prigimtinei kultūrai bei prigimtiniam tikėjimui.
– „Perkūnas ar Jėzus“, – R. Karbauskio paklausė humoristas Olegas Šurajevas ir išgirdo atsakymą „Perkūnas“.
– Na, jis ir atsakė... Perkūnas – senasis baltų dievas. Perkūnas senesnis už Jėzų...
– Kalbant su jumis susidaro įspūdis, kad daliai žmonių tarsi gėda prisipažinti apie išpažįstamą senąjį baltų tikėjimą. Nors Konstitucija garantuoja religijos laisvę, viešojoje erdvėje tenka išgirsti paniekinamus žodžius „pagonis“.
– Šįmet sukaks 25 metai nuo mūsų įregistravimo valstybės nepripažinta netradicine religine bendruomene. Tai – labai didelė neteisybė mūsų tradicijos atžvilgiu. Man atrodo, pripažinimas sau, kad mūsų senoji kultūra ir religija yra vertybės, prisidėtų prie lietuvių savivertės suvokimo – kad jie turi iš tikro labai gilią ir turtingą tradiciją, tuo jie yra ypatingi.
– Pakalbėsime apie etinius/moralinius senojo tikėjimo aspektus. Štai šalyje ūžė diskusijos dėl gyvybės sampratos, embrionų šaldymo. Kaip senoji lietuvių tradicija žiūri, pavyzdžiui, į abortus?
– Reikėtų sugrįžti prie pagrindinių baltų tikėjimo nuostatų, juose sakome, kad baltų religija – gyvybę tausojanti religija. Čia yra pagrindinis principas. Suprantama, mūsų protėviai gyvybę skleidė daug aktyviau nei mes tą darome dabar – turiu galvoje vaikų skaičių šeimose ir taip toliau.
Dar yra darnos nuostata. Suvokimas, kad pasaulis darnus, ši darna nėra pastovi, ji linkusi silpti ir nykti, žmogaus uždavinys – tą darną palaikyti. Būtent darna, sugebėjimas sugyventi tarpusavyje ir su gamta yra mūsų religijos pagrindas. Manau labai svarbu, kad būtent darnos principas yra kertinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje.
– Alkoholis ir senasis lietuvių tikėjimas – ar tai suderinama?
–Senasis lietuvių tikėjimas pasisako už saiką. Jis suprantamas įvairiose srityse, ne tik kalbant apie alkoholį. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad mūsų tradicija buvo visiškai blaivi, to ir etnografiniai šaltiniai tikrai nepažymi, be to, yra išlikę daug alaus dainų, apie midų daug kalbama. Bet šie dalykai tikrai nereiškia, kad mes esame už alkoholio vartojimą. Romuva, be jokios abejonės, palaiko Valstiečių ir žaliųjų Lietuvos blaivinimo politiką.
Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra per 5000 senojo baltų tikėjimo išpažinėjų.