Kur tuoks ir krikštys pagal senąjį baltų tikėjimą?

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai Rasos šventę šventė be vyriausiojo Lietuvos krivio - beveik pusmečiui praėjus nuo etnologo Jono Trinkūno mirties vis dar neaišku, kas vadovaus religinei bendrijai.

Krivis buvo ir vienas iš tų, kurie atlikdavo vestuvių, krikštynų apeigas.

„Pastaruoju metu, kai vyro sveikata buvo silpnesnė, neretai aš tai darydavau. Kitose Lietuvos vietose į vestuves ir krikštynas kviečiami žmonės iš vaidilų rato, taip kad J. Trinkūnas padarė didelį darbą ne tik dėl bendrijos, bet ir burdamas žmones, įkvėpdamas juos tęsti tradiciją“, - DELFI sakė Romuvos vaidilė Inija Trinkūnienė.

Žmonėms, kurie išpažįsta senovės baltų religinę tradiciją, svarbu, o kitiems – tiesiog įdomu, kas minimi tarp pretendentų į vyriausiąjį Lietuvos krivį. I. Trinkūnienė dar nenorėjo įvardyti konkrečių pavardžių, „nes neaišku, ar jie norės prisiimti tokį įsipareigojimą“.

Krivio rinkimai vyks pagal Senovės baltų tikėjimo religinės bendruomenės įstatus, balsuojant vaidilų rate.

Vilniuje kurs nuolatinių apeigų vietą

Paklausta, kur numatyta įkurdinti Romuvos šventnamį, Romuvos vaidilė sakė, jog statyboms reikalingos nemažos investicijos: „Kol kas netgi ir su labai geranoriška žmonių parama mes jų negalime pradėti, tad viena iš idėjų – padaryti Romuvos namus ten, kur gyveno J. Trinkūnas, Vilniuje, nes tai yra pakankamai didelis butas“.

Romuvos šventnamį planuojama naudoti reguliarioms apeigomis ir bendruomenių sueigomis. Pasak iniciatorių, vis daugėja santuokų ir palaiminimų pagal senovės lietuvių papročius. Laidotuvių atveju taip pat dažnai pageidaujama senovinių apeigų, kurioms galėtų pasitarnauti šventnamis.

Kaip prieš metus DELFI pasakojo pats J. Trinkūnas, susidomėjimas senuoju tikėjimu sparčiai auga, tuoktuvės pagal senuosius baltų papročius populiarėja ir todėl, kad daugėjo porų, išpažįstančių skirtingas religijas.

„Pavyzdžiui, mergina katalikė, o vyras – senojo tikėjimo išpažinėjas. Tai jie pasidalija, iš pradžių gali nueiti į bažnyčią, o paskui prie aukuro. Ir tokių yra atvejų. Tekę tuokti lietuvaičių ir užsieniečių poras. Tada, matyt, ta mergina nori parodyti, kad irgi turi labai gražių savo protėvių papročių. Iš pernai metais mūsų sutuoktų porų tokių buvo beveik penktadalis“, – tuomet komentavo vyriausiasis krivis, pridurdamas, jog žiemą, kai šalta pagoniškos tuoktuvės rengiamos Kaune, Perkūno namuose arba Vilniaus Verkių rūmuose.

Vežiojosi aukurą

Kai sušyla, pagoniškos tuoktuvės dažniausiai vyksta Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, kartais Gedimino kapo kalne prie Sereikiškių, Kernavėje ir gražioje vietoje tarp Vilniaus ir Kernavės, kur upelio slėnyje Dūkšta įteka į Nerį.

Pačioje Kernavėje pagal senovės lietuvių papročius poros tuokiasi prie aukuro arba ant Pilies kalno. Pajūryje populiarus Birutės kalnas, Žemaitijoje – Šatrijos, Rambyno kalnai.

Kaip tuomet pasakojo J. Trinkūnas, ne visose vietose yra apeigoms reikalingų aukurų, tad tuoktuves rengdavęs krivis naudodavo ir vežiojamą – metalinį aukurą ant kojelių, kuriame uždegdavo ugnį.