12 straipsnių
Etnologija (gr. ethnos: [svetima] tauta) – mokslas, tiriantis įvairias pasaulio tautas, nacijas ir tautines grupes bei jų kultūrą. Etnologija yra laikoma kultūrinės antropologijos dalimi.
Anksčiau žmonės tikėdavo, kad liepos 10 dieną reikia itin atidžiai stebėti gamtą ir oro temperatūrą. Tokiu būdu žmonės spėdavo, kokie orai bus likusią vasarą. Tad ką trečiadienį, liepos 10 dieną parodys „septyni broliai miegantys“ LNK vidurdienio žinios klausė etnologas Libertas Klimka.
Kai iki šv. Velykų liko visai nedaug, norisi atsigręžti į senovės lietuvių papročius, kuriais griežtai vadovaudamiesi jie laukdavo Kristaus prisikėlimo. Ir ne šiaip sau: tai – svarbiausia šventė krikščioniškame pasaulyje. Velykų laukimas prasideda sulig Didžiosios savaitės pradžia, o kaip pasakoja g...
Likus kelioms savaitėms iki žiemos pradžios etnologas Libertas Klimka siūlo prisiminti senolių išmintį ir atkreipti dėmesį į gamtos ženklus, bet ar tikrai mes jais vis dar galime pasitikėti? Štai šiemet per daugelį metų pirmas toks spalis – kada neturėjome bobų vasaros. Apie tai, kokia bus žiema ir ...
Kalendorinio pavasario pradžią žymi šviesėjančios ir ilgėjančios dienos, nors temperatūra naktimis – dar minusinė. Klimatologai apie prasidėjusį pavasarį kalba atsargiai. Esą dar bus visko – ir snaigių, ir saulės. Etnologai orus stebi remdamiesi kitais ženklais, naudotais dar senovėje ir sako, kad p...
Itin karštos dienos ir vakarais šniokšiantys gausūs lietūs – tokiais orais Lietuva gyvena pastarąją savaitę. Visgi, tokia šiluma ilgai neužsilaikys, Joninės turėtų būti šlapios, o antros vasaros pusės prognozes lems esminė liepos 10–oji diena, Delfi pasakojo etnologas Libertas Klimka.
Kauno Eigulių kapinėse užfiksuotas šiurpus incidentas. Kapinėse rasta daiktų skirtų apeigoms atlikti. Ant takelio padėtas žalios mėsos gabalas, tortas, kiaušinių ir kitų daiktų, kurie, kaip aiškina specialistai, skirti dvasioms iškviesti.
Kalbama, kad Velykos pamažu praranda savo prasmę, žmonės pamiršta, kam jos reikalingos ir piktinasi, kad ši diena nuvilianti, nes ruošiamasi joms vos ne kaip Kalėdoms, o dovanų nėra. Vis dėlto kunigas ramina ir tikina, kad švenčiame gražiai – lietuviai per Velykas susirenka ir pabūna su šeima, o tai...
Atėjęs Verbų sekmadienis primena apie besibaigiantį Gavėnios laikotarpį ir ateinančias Velykas. Šios šventės senovės lietuvių kultūroje turėjo savo atitikmenis ir papročius, kai kurie iš jų atsirado būtent Lietuvoje ir šiandien jas perima kitos tautos. Etnologas prof. Libertas Klimka pasakoja apie į...
Liepos dešimtąją – septynių brolių miegančių diena, pagal kurią senovės lietuviai prognozuodavo vasaros pabaigos orus. Etnologas Libertas Klimka „Žinių radijui“ sakė, kad senolių išmintį šiandien paaiškina ir mokslas.
Jei per Martyno dieną - lapkričio 11-ąją - antis vandenyje, tai per Kalėdas - bus ant ledo. Taip byloja senolių išmintis, o ja tikintys prognozuoja, kad Kalėdos bus baltos. Tačiau klimatologai sniego per šventes prognozuoti nesiryžta ir tikina, kad greičiausiai žiema bus permaininga.
Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai Rasos šventę šventė be vyriausiojo Lietuvos krivio - beveik pusmečiui praėjus nuo etnologo Jono Trinkūno mirties vis dar neaišku, kas vadovaus religinei bendrijai.
Kalėdų šventimas XX amžiuje radikaliai pasikeitė. Dabar vaikai iš Kalėdų senelio laukia nešiojamo kompiuterio arba išmaniojo telefono, tačiau gerokai anksčiau didžiausia dovana buvo namuose keptas sausainis ar iš pelenų pagamintas muilas. O apie Kalėdų eglutę nebūdavo net kalbos, jei koks valstietis...
