„Aš tikrai nenoriu komentuoti tokių pareiškimų Baltijos šalių atžvilgiu. Jų būna dažnai: ir politologai kalba, ir kai kurie politikai. Gal nebus įžeidu pasakyti, kad kai kurie pareiškimai prasilenkia su sveiku protu, bet turbūt net neturėčiau jų komentuoti. Ne apie tai kalba. Mes tiesiog kalbame, kad turi būti argumentų diskusija, o ne iš jėgos pozicijų, ne kokie grasinimai. Tai yra esmė“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras.
Ketvirtadienį Seime vyko Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija, kurioje dalyvavo Europos Parlamento ir Lietuvos Seimo nariai.
DELFI primena, kad V. Žirinovskis interviu leidiniui „Komsomolskaja pravda“ pažėrė grasinimų Baltijos valstybėms. Jo teigimu, išdrįsusios pritarti Vakarų įsiveržimui į Siriją Baltijos valstybės bus okupuotos ar sunaikintos.
„Kai tokie šuniukai kiauksi pasauliniame procese, juos paskui okupuoja. Ir dar šauks – kodėl mus okupavo. Be abejonės, visos Baltijos šalys bus okupuotos arba sunaikintos“, - sakė V. Žirinovskis.
Tuo tarpu rugpjūčio pabaigoje panašią retoriką vartojo NVS šalių instituto Pabaltijo skyriaus vadovas Michailas Aleksandrovas.
„Rusija privalo aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks brangiai sumokėti. Taigi Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, tai yra Baltijos valstybėse. Kaip ir per Karibų jūros krizę, Rusija turi iškelti Vakarams dilemą: jei jūs puolate Siriją, pažeisdami tarptautinę teisę, mes užimame Baltijos valstybes“, - rašė rusų politologas.
Dėl Sirijos ryškėja bendras vardiklis?
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat teigia, kad nors šiuo metu dar nėra bendros Europos Sąjungos šalių ministrų pozicijos dėl galimo JAV smūgio Sirijos Basharo al Assado režimui, tačiau esą jau ryškėja kai kurie „bendri vardikliai“. Pavyzdžiui, smerkiamas cheminio ginklo naudojimas ir laikomasi nuomonės, kad asmenys, atsakingi už tokio masinio naikinimo ginklo panaudojimą, turi atsakyti.
Pasak ministro, kai kurie „bendri vardikliai“ išryškėjo dar Baltijos ir Šiaurės šalių susitikime Švedijoje.
„Visi smerkiame cheminio ginklo panaudojimą kaip nepriimtiną. Tai masinio naikinimo ginklas ir tai nepriimtina iš principo. Visi sutariame, kad asmenys, atsakingi už cheminio ginklo panaudojimą privalo atsakyti – turi būti teisinės priemonės. Dauguma mūsų kalbame, kad turi būti ilgalaikis politinis sprendimas, ne karinis – politinis, bet aš kalbu apie ilgalaikę perspektyvą. Taip pat dauguma mūsų pabrėžiame svarbų Jungtinių Tautų vaidmenį ir Saugumo Tarybos atsakomybę – ypač nuolatinių narių“, - dėstė L. Linkevičius.
Tačiau, jo teigimu, konsultacijos dėl bendros pozicijos vis dar vyksta: dėl to bus kalbamasi ir penktadienį bei šeštadienį vyksiančiuose neformaliuose užsienio ir gynybos ministrų susitikimuose.