Premjero teigimu, tai atspindi šiuo metu svarstomas būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas.
Jis tvirtino, kad 2021 – 2027 metų biudžete Vidurio ir Rytų Europos šalims neturėtų mažėti lėšos sanglaudai, nes jos ir taip praranda pinigus, išvežamus Vakarų šalių kapitalo įmonių dividendų pavidalu.
„Vakarų Europos šalys, kurios yra gana turtingos, norėtų pakeisti ES biudžeto pinigų srautus, kad padidintų savo našumą ir konkurencingumą, o ne leistų Vidurio Europos šalims didinti savo našumą ir konkurencingumą“, – interviu BNS sakė M. Morawieckis.
Pasak jo, sanglaudos lėšos ar pinigai bendrajai žemės ūkio politikai turėtų būti laikomi tam tikra kompensacija išeinančio kapitalo srautams.
„Galbūt tai nėra vienų obuolių lyginimas su kitais obuoliais, tačiau ir vienu, ir kitu atveju kalbame apie pinigus – taigi, lyginame obuolius su obuoliais“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
Ministras pirmininkas taip pat apkaltino piktnaudžiavimu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Fransą Timmermansą, praėjusią savaitę paskelbusį apie naujus veiksmus Lenkijos atžvilgiu dėl vykdomos teismų sistemos reformos.
Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką atvykti į Varšuvą pakvietusios Lenkijos premjeras taip pat tvirtino remiantis Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės ir patikino, kad jų dialogas su Minsku apsiriboja siekiu išlaikyti duris atviras.
Penktadienį Lietuvoje lankęsis M. Morawieckis paskelbė, kad artimiausias metais Lenkijoje reikšmingai išaugs JAV karių skaičius.
– Buvote Mažeikiuose ir aplankėte naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“. Kiek Lenkijos vyriausybė planuoja investuoti į bendrovę ir į kokius objektus?
– Lenkijai ši investicija – labai svarbi, tai mūsų didžiausias bendradarbiavimo projektas. Taigi, mūsų planai orientuoti į plėtrą, taip pat ketinama didinti perdirbimo gamyklos pajėgumus. Iš tiesų importuojame naftą iš Mažeikių, todėl dėl ten sukurtų pajėgumų Lietuva faktiškai eksportuoja į Lenkiją. Kalbant apie specifines investicijas, negaliu šios informacijos papildyti išsamesnėmis detalėmis, bet esu visiškai tikras, kad esama planų toliau investuoti Mažeikiuose.
– Galbūt galėtume pasakyti sumą eurais?
– Šiuo atveju kol kas negaliu pasakyti nieko konkretaus.
– Prieš kelerius metus „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen“ sutarė dėl naujų krovinių pervežimo traukiniais tarifų. Kiek šie sprendimai turėjo įtakos dvišaliams santykiams?
– Geležinkeliais?
– Taip, ir sprendimai dėl Rengės ruožo.
– Ši padėtis daug metų nebuvo sprendžiama ir ji buvo labai kebli „Orlenui“, bet pernai kalbėjomės su atitinkamomis institucijomis, su susisiekimo ministru, taip pat su įmonėmis, atsakingomis už geležinkelius Lietuvoje ir Latvijoje, nes tas geležinkelis kerta Latvijos ir Lietuvos sieną. Man labai malonu, kad visas šis ginčas dabar jau baigtas. Tai irgi yra Lenkijos ir Lietuvos santykių gerėjimo ženklas.
– Taigi, tai buvo ženklas, ne priežastis? Kokį pastarąjį dešimtmetį santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo gana šalti ir atrodė, kad su „Orlen“ investicijomis susiję sprendimai galėjo tapti pagrindine priežastimi santykiams gerėti.
– Ne pagrindinė priežastis, bet viena iš priežasčių, neskaitant keletos kitų, tokiose srityse kaip švietimas, (vietovardžių) ženklinimo klausimas ir panašiai. Tačiau šiandien norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos ir Lietuvos ryšiai yra puikūs – jie labai geri.
– Jeigu aš tikslus dėl jūsų pasisakymo Mažeikiuose vertimo, jūs pasakėte, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai turi būti geri, nepaisant praeities tarpusavio nesusipratimų. Ką turėjote omenyje, kai kalbėjote apie nesusipratimus?
– Anksčiau buvome kartu, Lietuvos ir Lenkijos valstybė ir tautos buvo pakankamai stiprios, bet XVIII amžiaus pabaigoje praradome nepriklausomybę, o XIX ir XX amžiais mūsų istoriją jaukė didelės išorinės galybės. Štai kodėl XIX ir XX šimtmečiais mūsų santykiai nebuvo tokie geri, kokie turėjo būti. Na, o dabar labai džiaugiuosi, kad viskas juda labai teisinga kryptimi.
– Galvojau, kad turite omenyje ir tautines mažumas, nes Lietuvoje gyvena didelė lenkų bendruomenė, o jos padėtis daug metų buvo jautrus klausimas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Kai kurie tų jautrių klausimų iki šiol nėra išspręsti. Ar jums tai kelia nerimą ir ko jūs dabar tikitės iš Lietuvos pusės?
– Suprantu, kad buvo pasiekta tam tikros pažangos dėl (lenkiškų) raidžių pasuose. Jei gerai suprantu, pas jus (užrašuose) ant privačių namų gali būti naudojamos visos lenkiško raidyno raidės. Kalbant apie viešąsias erdves, dar deramės su institucijomis. Taigi, galiu sakyti, kad tam tikra pažanga pasiekta, bet dar liko ką nuveikti, kad būtų pašalintos visos kliūtys.
– Kalbant apie jūsų prašymus Jungtinėms Valstijoms kurti Lenkijoje karinę bazę, kaip vyksta derybos ir kada tikitės galutinio atsakymo iš JAV pusės?
– Prognozuojame, kad tai spręsis palaipsniui, o ne bus nuspręsta iškart, ir visa tai juda labai teisinga linkme. Prieš ketverius metus Lenkijoje buvo 400 NATO ir amerikiečių karių, o dabar jų turime 4500–5000. Taigi, pasiekta milžiniška pažanga dėl NATO ir Amerikos karių buvimo Lenkijoje.
Dabartiniu etapu kalbamės su amerikiečių gynybos sekretoriumi ir valstybės sekretoriumi, kokio pobūdžio buvimas galėtų būti artimiausioje ateityje ir vidutiniuoju laikotarpiu. Gana optimistiškai vertinu, kaip vaizduojamas NATO ir Amerikos karių buvimas. Iš tikrųjų per artimiausius porą metų galėsime šį buvimą reikšmingai padidinti. Be to, Lenkijoje bus dislokuota naujų tipų ginkluotės.
– Kokia nauda Lietuvai iš to, kad Lenkijoje atsiras daugiau JAV karių?
– Tai labai svarbu. Šiandien savo vizitą pradėjau Šiauliuose, kur įsikūrusi NATO bazė. Iš ten vykdoma bendra (oro) eismo kontrolė, ir tuo užsiima lenkų kariai bei (jų naikintuvai) F-16. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, kad karinėse bazėse Lenkijos rytinėje dalyje, netoli Lomžos, Suvalkų, amerikiečių ir britų karių kontingentas yra sustiprintas. Stiprinamos kelių ir geležinkelių jungtys tarp Lenkijos ir Lietuvos, tokios kaip „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“, iš tikrųjų kuria geresnes sąlygas bendriems kariniams veiksmams, saugumui, (bendrai) strategijai.
– Ar tikitės, kad Lietuva finansiniais resursais prisidės prie Lenkijos pastangų padidinti JAV buvimą Lenkijoje? Ar būta tokių pasiūlymų?
– Šito kol kas dar neaptarėme, bet galiu įsivaizduoti, kad artimiausiais metais Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas karinėje srityje gali būti dar labiau sustiprintas ir išplėtotas.
– JAV telkiant dėmesį į Kiniją, kaip tikitės įtikinti jas likti NATO rytiniame sparne dėl Rusijos?
– Manau, kad Rusijos agresija yra tokia pastebima ir visiems labai aiški, ypač Ukrainoje, taip pat Gruzijoje, kad tokia supervalstybė kaip Jungtinės Valstijos visiškai suvokia visus pavojus, kurių iškyla šioje pasaulio dalyje. Sutinku su jūsų teiginiu – vyksta strateginis atsigręžimas į Kiniją, bet tuo pačiu metu JAV ir ES šalys turi stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, o ne jį silpninti.
Tvirtai tikiu transatlantiniu bendradarbiavimu, esu uolus proeuropietis, bet tuo pačiu ir proamerikietis. Manau, kad abiejų supergalių, iš kurių viena labai sukoncentruota Vašingtone, o kita – daug labiau išsklaidyta ES šalių narių sostinėse, bendra pozicija yra gyvybiškai svarbi taikai pasaulyje palaikyti, skatinti pasaulyje demokratiją, o ypač – užtikrinti saugumą ir taiką šioje pasaulio dalyje: Lietuvai, Lenkijai, Ukrainai, Latvijai.
– Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką šiemet atvykti į Varšuvą. Ar tikitės dėl ko nors susitarti?
– Tikimės, kad bus įmanoma susitarti dėl kai kurių sričių. Tai nelengva, nes prezidentas A. Lukašenka eina savu keliu ir kelerius metus būna palankesnis Rusijai, o po to žengia kelis žingsnius link Vakarų. Nepaisant to, manau, kad Baltarusijos visuomenė keičiasi, kad ji vis labiau europėja ir kad su baltarusiais verta palaikyti kiek įmanoma geresnius ryšius.
Baltarusijoje investuoja nelabai daug Lenkijos bendrovių, tačiau šiuo metu tuo vis labiau užsiimama. Turiu pasakyti, kad ten verslo aplinka investicijoms palankesnė negu Ukrainoje, nes ji nuspėjamesnė. (...) Ir šiuo atžvilgiu stengiamės laikyti atviras duris Baltarusijai.
– Lietuva nepalaiko aukšto lygio kontaktų su Minsku ir blokuoja ES ir Baltarusijos susitarimą, kol neišspręstas klausimas dėl Astravo. Pritariate tokiai laikysenai?
– Be abejo, mes palaikome Lietuvą. Norime su Lietuva būti kiek įmanoma draugiškesni, todėl remiame Lietuvos pastangas Astravo atžvilgiu.
– Tačiau atrodo, kad Lietuvos požiūris yra kitoks negu Lenkijos, nes Lenkija nori dialogo su Minsku, o Lietuva tam nenusiteikusi.
– Pirma, mes taip pat esame susirūpinę dėl Astravo. Antra, mūsų dialogas, švelniai tariant, nėra itin intensyvus – veikiau stengiamasi išlaikyti atviras duris. Kaip jau sakiau, nėra daroma labai daug – tiesiog stengiamasi neužverti durų vieni kitiems, o ne nuveikti ką nors daugiau.
– Ar esate informuotas apie Lietuvos ministro pirmininko pasiūlymą Baltarusijai pakeisti atominę elektrinę į dujų elektrinę?
– Taip, girdėjau apie tai.
– Ar palaikote tai?
– Jeigu tai būtų galimybė pagerinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius, be abejo, tai palaikyčiau, jeigu tik tai įmanoma.
– Keletas klausimų apie ES darbotvarkę. Šią savaitę Europos Komisija pradėjo trečią pažeidimo procedūrą prieš Lenkiją dėl teismų sistemos reformos. Kokio Lietuvos palaikymo tikitės šiuo klausimu?
– Iš tikrųjų laikome tai visiškai politizuotu klausimu, atsidūrusiu vieno iš komisarų (Franso Timmermanso) rankose, ir jis visiškai tuo piktnaudžiauja dėl savo politinės kampanijos. Briuselyje vis daugiau žmonių supranta, kad tai, kas vyksta, nėra tinkama. Taigi, nesame labai smarkiai dėl to susirūpinę, nes matome, kad šie priešiški žingsniai yra labai subjektyvūs.
– Tai kaip manote, kuo baigsis šios procedūros?
– Turiu vilčių, kad naujoji Europos Komisija susipras ir atsibus, juolab po visų kompromisų, su kuriais esame sutikę. Daug ką pakeitėme, net jeigu nepritariame šiems pakeitimams. Tikimės, kad tai bus suprasta ir pripažinta.
Iki šiol buvo priešingai, ir tai turėtų būti stiprus signalas visoms valstybėms narėms, kad Europos Komisija, esanti šio asmens rankose, nėra sąžininga derybininkė. Tačiau ji turėtų būti sąžininga derybininkė – toks yra Europos Komisijos vaidmuo, kaip jį apibrėžia sutartys. Bet ji nėra sąžininga derybininkė.
– Ar manote, kad mažėjančios sanglaudos lėšos būsimajame ES biudžete tam tikra prasme yra bausmė Lenkijai už reformas, dėl kurių nerimauja Briuselis?
– Vertinu tai iš kitokios perspektyvos. Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Latvijai ir daugeliui kitų Vidurio Europos šalių siūlytas sumažinimas buvo gana panašus. Taigi, tai nėra susiję su dabartinių mūsų ir Komisijos tarpusavio santykių kontekstu. Aš į tai žvelgiu kitokiu kampu. Vakarų Europos šalys, kurios yra gana turtingos, norėtų pakeisti ES biudžeto pinigų srautus, kad padidintų savo našumą ir konkurencingumą, o ne leistų Vidurio Europos šalims didinti savo našumą ir konkurencingumą.
– Taigi, matote konkurenciją tarp Rytų ir Vakarų?
– Manau, tai neabejotina. Raginu visus vertinti pagal Vakarų Europos bendrovių investicijas Rytų ir Vidurio Europoje – Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse – iš kurių jos gauna didžiulių dividendų. Pavyzdžiui, iš jūsų plaukiojančio terminalo Klaipėdoje arba jūsų bankų, iš Lietuvos draudimo įmonių, priklausančių užsienio kapitalui.
Padėtis Lenkijoje – labai panaši. Mes, neturtingesnės šalys, tokios kaip Lietuva ir Lenkija, mokame milžiniškus dividendus. Lenkija kiekvienais metais Vakarų Europos kapitalui sumoka daugiau kaip 20 mlrd. eurų palūkanų už obligacijas ir dividendų už akcijas. Taigi, didžiulis kiekis pinigų iš neturtingesnių šalių, tokių kaip Lietuva ir Lenkija, pervedamas į turtingesnes šalis.
Pabrėžiu tai mūsų draugams Vakarų Europoje ir primenu jiems apie šią padėtį daugiametės finansų programos kontekste. Jie turėtų žinoti šiuos faktus. Struktūriniai, sanglaudos ir kiti fondai, taip pat bendroji žemės ūkio politika yra tam tikra kompensacija visiems šiems išeinančio kapitalo srautams, judantiems priešinga kryptimi.
Galbūt tai nėra vienų obuolių lyginimas su kitais obuoliais, tačiau ir vienu, ir kitu atveju kalbame apie pinigus – taigi, lyginame obuolius su obuoliais. Sutinku, kad vieni obuoliai auga ant vieno medžio, o kiti – ant visiškai kito medžio, tačiau šis kontekstas taip pat neturėtų būti apeinamas, į jį negalima neatsižvelgti.
– Ar siūlote Lietuvai būti bendrame fronte siekiant įtikinti kitas ES nares numatyti daugiau lėšų sanglaudai ar žemės ūkiui?
– Taip, be jokios abejonės. Beje, Lietuva jau yra kartu su Lenkija vadinamojoje sanglaudos, sanglaudos draugų grupėje. Šiai grupei priklauso 16–17 valstybių narių, ir mes laikomės išvien, kartu dirbame. Neseniai įvyko susitikimas Bratislavoje. Šiuo klausimu turėtume toliau likti kartu, nes kartu mes stovime, atsiskyrę – krentame.
– Ar planuojate kurti ir kitas grupes šiuo pavyzdžiu kitoms biudžeto eilutėms? Pavyzdžiui, abi šalys siekia vienodų ES išmokų žemdirbiams. Tai ar matote kokio nors pagrindo kitiems aljansams su Lietuva?
– Taip, šioje srityje labai glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuva. Šiandien kalbėjausi su premjeru S. Skverneliu apie visus šiuos klausimus ir labai dažnai bendraujame dėl mūsų pozicijos Europos Sąjungos atžvilgiu. Žinau, kad premjerui S. Skverneliui labai rūpi, kokios politikos reikėtų laikytis, kad padidintume savo sėkmės galimybes per derybas dėl biudžeto. Ir einame labai teisingu keliu, kad tai pasiektume.
Iš tikrųjų esu teigiamai nusiteikęs dėl naujojo ES biudžeto, nes žinau, kad nebus jokio biudžeto, jeigu nebus kiekvienos šalies pritarimo. Taigi, palaikome skaitmeninį mokestį kaip naują ES biudžeto įplaukų šaltinį. Palaikome visas pastangas panaikinti arba sumažinti PVM arba Pelno mokesčio surenkamumo skirtumą. Kitaip tariant, (imtis veiksmų) prieš mokesčių rojus, kaip juos apibrėžia Europos Komisija ir EBPO.
EBPO prie mokesčių rojų priskiria Belgiją, Nyderlandus, Airiją, Liuksemburgą ir Kiprą. Mes apie tai labai garsiai kalbame ir raginame šias šalis stabdyti savo politiką bei procedūras, nes manome, kad tai yra kaimynų skurdinimo politika ir kad jos neturėtų būti.
– Ar nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį GIPL svarstote apie bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos dujų rinką? Ar jus domintų dujų įsigijimas per Lietuvos SGD terminalą ir atvirkščiai, ar domintų dujų pardavimas Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims?
– Dujų jungtys, tai yra, vamzdynai, yra labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek Lenkijos apsirūpinimo dujomis saugumui. Dabar turime importuoti dujas ir turime jų gauti iš Rusijos arba iš kitų šalių. Pasistatėme nuolatinį terminalą Svinouiscyje ir dabar siekiama padidinti jo (išdujinimo) pajėgumus iki 7,5 mlrd. kubinių metrų (per metus).
Galvojame apie dar vieną plaukiojantį terminalą Gdanske, kurio pajėgumai būtų 5 mlrd. kubinių metrų. Be to, šiuo metu statome visas įmanomas jungtis. Jau turime dvi jungtis su Vokietija, vieną – su Čekija, taip pat statome po vieną jungtį su Slovakija ir Lietuva (GIPL). Juo daugiau jungčių, juo geresnė bus tiek Lietuvos, tiek Lenkijos padėtis. Neatmetu jokios srautų krypties, nes tai didina mūsų apsirūpinimo dujomis saugumą.
– Lietuvoje bandžiusiems įsitvirtinti lenkiškiems bankams to padaryti nepavyko. Ar Lenkijos bankus dar domina galimybės steigti filialus Lietuvoje ir galbūt turite žinių, ar kuris nors jų konkrečiai planuoja tai daryti?
– Turiu žinių apie Lenkijos bankininkystės sektorių ir žinau, kad jie labai įdėmiai vertina vidaus grąžos normą ir kitus ekonominius rodiklius. Jeigu Lietuvoje veikiančių bankų savininkai prašys per didelės kainos, Lenkijos bankai savo pasiūlymų neteiks.
Kiek žinau, prieš porą mėnesių buvo situacija, kai vienas iš bankų mėgino domėtis vietos bankininkystės aktyvais, bet kaina buvo per didelė. Kitaip tariant, Lenkijos bankai domisi Lietuvos bankininkystės sektoriumi, tačiau ne bet kokia kaina.
– Ačiū už jūsų laiką, ministre pirmininke.