Tai R. Juknevičienė pareiškė konservatorių šešėlinės vyriausybės diskusijoje su Darbo partijos deleguotu kultūros ministru Šarūnu Biručiu.
Seimo narė siūlė Kultūros ministerijai kelti Rusijos „minkštosios galios“ klausimą Europos šalių kultūros ministrų susitikimuose.
„Siūlau nebijoti apie tai kalbėti. Nelengva bus iš pradžių, kaip ir mums dėl energetikos nebuvo lengva. Kaip mus vadino single issue state, kai dešimt metų kalbėdavome apie Rusiją. Dabar jau truputį pamatė, kas yra kas. Tai jeigu mūsų ministrai kalbėtų vienu balsu (ne tik gynybos ministrai, kurie kalba uždaruose posėdžiuose, bet ir kultūros, švietimo ministrai), tada, manau, Europoje būtų lengviau suprasti daugelį mūsų dalykų“, - diskusijoje kalbėjo R. Juknevičienė.
Regi grėsmę
Konservatoriai trečiadienį surengė diskusiją, kaip užkardyti informacinius karus ir kokių priemonių šiame fronte turi imtis Kultūros ministerija. Dėl šios priežasties į posėdį buvo pakviestas kultūros ministras Š. Birutis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A. Kubilius pažymėjo, kad Rusija savo „minkštąja galia“ naudojasi ne tik Lietuvoje, tačiau pas mus esą apie tai užsimenama tik puse lūpų, kai tuo tarp Estijos Valstybės saugumo departamentas esą kalba visiškai atvirai.
„Tai tampa arba jau yra strategine problema, kuriai sprendimo iki šiol dar mes neturime“, - pridūrė konservatorių lyderis.
Paaiškino, kodėl matome rusiškus filmus
Savo ruožtu „darbiečių“ kultūros ministras Š. Birutis aiškino, kad Lietuvos neatsparumas Rusijos „minkštajai galiai“ susijęs iš dalies su apsileidimu, iš dalies su finansavimo trūkumu Lietuvos kultūros plėtrai.
„Reikia pripažinti, mes šioje vietoje esame truputį apsileidę“, - sakė politikas.
Š. Birutis teigia, kad savo vertybes reikia ginti ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Lenkijos, „kuri yra šalia ir kuri lygiai taip pat bandys ir bando siekti savo interesų“.
Kultūros ministras pabrėžė, kad Rusija savo „minkštosios galios“ plėtrai skiria labai didelius pinigus ir Lietuvai su tuo konkuruoti sunku. Jo teigimu, neįmanoma ir visko drausti, nes tai prieštarauja Lietuvos įstatymams.
Pasak Š.Biručio, net ir kalbant apie Piervyj Baltijskij kanalą, Visuomenės informavimo įstatymas gina transliuotoją, tad norint nutraukti transliacijas reikia įrodyti, jog norima apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą ar dorovę.
„O jie, puikiai, žinodami įstatymus, vaikšto ant briaunos“, - sakė Š. Birutis, pasiūlęs, vietoje draudimų, geriau skleisti savo ideologiją ir vertybes.
Ministras pasakojo, kad per Kultūros tarybą numatoma ugdyti visuomenę kritiškai vertinti informaciją. Tačiau Š. Birutis paaiškino, kad lietuviškos televizijos rusišką produkciją veikiausiai perka dėl jos pigumo. Jo manymu, ši produkcija pigi dėl paslėptų subsidijų.
„Apriboti, kad iš tos šalies pirkite, o iš tos nepirkite, kaip, sakėte, prancūzai daro, mes tokios įstatymų bazės neturime. Nieko čia nesame nuveikę. Galime didinti europinės produkcijos prieinamumą, bet šiandien ji yra dvigubai, kartais ir dar labiau brangesnė nei produkcija iš Rytų – ir filmai, ir laidos. Televizijos skundžiasi, kad jos tokių pinigų neturi“, - sakė Š. Birutis.
R. Juknevičienė: Rusija naudojasi mūsų demokratija
„Aš manau, kad mums tai praradimas, nes tai reiškia, kad jie ne visada bus Lietuvos produktų kūrėjais“, - sakė J. Razma.
Tuo metu R. Juknevičienė pareiškė, kad M. Ivaškevičius gali sėkmingai dirbti Rusijoje, mat parašė kontraversišką romaną apie partizaninį pasipriešinimą „Žali“.
„Dėl M. Ivaškevičiaus per daug nesijaudinčiau. Dėl „Žalių“ knygos tai tegul Rusijoje dirba toliau“, - sakė politikė.
R. Juknevičienė, be kita ko, kalbėjo, kad Rusija sėkmingai naudojasi Lietuvos demokratija, todėl mūsų šalis lieka pažeidžiama.
Ji taip pat svarstė, kad terminas „minkštoji galia“ Rusijai ir Kinijai sunkiai gali būti pritaikomas, mat „minkštoji galia“ labiau reiškia savo autoriteto ir vertybių įtvirtinimą, o ne informacinę kovą. R. Juknevičienė siūlė šį terminą keisti „purvinąja galia“.
„Yra dar viena Rusijai svarbi sritis – kultūra. Noriu pasakyti vieną pastebėjimą. Esu tos kartos, kuri užaugo su rusų kultūra, ypatingai su Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Puškino, Nikolajaus Nekrasovo ir Sergejaus Jesenino kūriniais. Mes su jais užaugome ir mums jie buvo didelis gėris. Bet, deja, taip atsitiko, kad šitose valstybėse dėl Vladimiro Putino politikos net Antonas Čechovas ir kitos pavardės darosi įrankiais. Ir darosi įrankiais mūsų kultūroje“, - sakė politikė, pridurdama, jog teatruose šių autorių kūriniai tarsi užėmę monopolį.