Tik 1 proc. respondentų Lietuvoje įvardija, kad pabėgėliai per artimiausią pusmetį gali sukelti jiems rūpesčių. Tuo tarpu estai ir latviai labiau nerimauja dėl imigrantų. Šiemet pabėgėlių temos Latvijoje jautrumas padidėjo iki 7 proc., Estijoje - iki 3 proc. Europos šalių gyventojų susirūpinimas dėl migrantų srauto siekia 7 proc., o viso pasaulio šalių vidurkis sudaro 2 proc.
Tokias tendencijas atskleidė šių metų pirmąjį ketvirtį atliktas vartotojų pasitikėjimo tyrimas, kurį „Nielsen" nuolat vykdo daugiau nei 100 pasaulio šalių.
„Nors viešoji erdvė prisotinta nuogąstavimų dėl atvykėlių iš Sirijos, Afganistano, Irako, kitų neramumų kamuojamų šalių, visgi imigrantai yra tarp mažiausiai nerimo visuomenėje keliančių problemų. Tyrimas rodo, kad labiausiai lietuviai susirūpinę savimi, savo šeima, jos gerove, nelinkę sukti galvos dėl globalių problemų”, - sako „Nielsen" generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Labiausiai lietuviams rūpi sveikata - ši sritis jaudina daugiau nei ketvirtį žmonių, 26 proc., kai Estijoje šis rodiklis - 17 proc., Latvijoje - 21 proc., Europos šalių vidurkis - 8 proc. pasaulio - 9 proc. Vaikų švietimas, jų priežiūra yra antroje vietoje pagal svarbą Lietuvoje, o trečia nerimą kelianti tema - sparčiai brangstantis maistas.
Pasak I.Lepp, iš dalies imigracijos grėsmės Lietuvos gyventojai nejaučia, kadangi ji hipotetinė, žmonės yra inertiški - greičiausiai jautriai reaguos tada, kai imigrantus gyvai pamatys gatvėje, išgirs nepriimtinų istorijų apie pabėgėlių elgesį mūsų šalyje.
Be to, pastaruoju metu žinios apie imigrantus yra pozityvios - pirmieji atvykėliai ieško darbo, integruojasi. Manoma, kad įtakos pozityviam požiūriui padarė ir plačiai nuskambėjusi, per „Youtube“ paskelbta lietuviškai priimti prašiusio jauno afganistaniečio, Goro provincijoje dirbusio vertėju Lietuvos kariams, istorija.