Ant Operos ir baleto teatro eglutės – neįprastai akcentai. Tai vilnonės kojinės ir siūlų kamuoliai. Šiltai pasipuošęs teatras atkreipia dėmesį į Ukrainoje be elektros, dujų ir vandens šąlančius žmones.
„Kviečiame šia eglute žmonės megzti kojines, pirkti kojines, jas aukoti Ukrainos kariams“, – LNK sakė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Nuo pat karo pradžios teatras solidarizuojasi su Ukraina – atsisakė rusiškai dainuojamų operų, pradėjo dirbti su ukrainiečių menininkais. Bet repertuare ne visi rusų autoriai išnyko.
„Turime du klasikinius baletus, skirtus vaikams – Sergejaus Prokofjevo „Pelenė“ ir Piotro Čaikovskio „Spragtukas“, – sakė J. Sakalauskas.
Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka prašo vieną iškiliausių ir garsiausių Rusijos kompozitorių P. Čaikovskį boikotuoti, bent kol baigsis karas.
„Šis karas – tai civilizacinė kova dėl kultūros ir istorijos. Rugsėjo į dieną Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame kalbama apie „Rusijos taiką“. Dokumente Kremlius aiškiai nurodė, kad kultūra yra įrankis ir net ginklas valdžios rankose ir kad ji aktyviai naudosis visomis turimomis galimybėmis – nuo rusų baleto populiarinimo iki rusakalbių teisių gynimo užsienyje – siekdama įgyvendinti savo interesus“, – teigė O. Tkačenka.
Ukrainiečių ministras atkreipia dėmesį, kad kol Europos teatruose skamba P. Čaikovskio muzika, okupuotose teritorijose rusai likviduoja ukrainiečių bibliotekas, naikina ukrainiečių muziejus.
„Kol rusai patys pabrėžia, kad jie nori sunaikinti Ukrainą kaip šalį, jos kultūrą, tol tikrai mes galėtume tai išgirsti ir susilaikyti nuo rusiškų kūrinių“, – LNK sakė Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Tarp garsiausių P. Čaikovskio kūrinių – opera „Eugenijus Oneginas“, baletai „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“ ir „Spragtukas“.
Meno kūrėjai neabejoja, kad visi jie – neatsiejama Rusijos identiteto dalis.
„Per šį karą ne vienas žmogus ir tyrinėtojas jau yra atskleidęs, kaip ir tie vadinami rusų humanistai iš tiesų tarnavo imperijai, imperijos dvasiai. Manau, kad tą reikėjo jau seniai padaryti“, – LNK sakė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Staselis.
„Spragtukas“ – vienas iš keturių populiariausių Operos ir baleto spektaklių. Iš viso gruodį „Spragtukas“ bus rodomas net 11 kartų, teatras jų jau neatšauks.
„Tai yra visiškai užpildyti spektakliai. Nėra net teisinės praktikos, kaip juos pakeisti, ką pasakyti žiūrovams“, – LNK sakė Operos ir baleto teatro generalinis direktorius J. Sakalauskas.
Tačiau kitais metais P. Čaikovskio scenoje žiūrovai greičiausiai nebeišgirs. Teatre repetuojama „Spragtuko“ alternatyva – „Užburtos akys“. Tai yra baletas vaikams pagal Austrijos kompozitoriaus Wolfgango Amadeus Mozarto muziką.
„Man atrodo, kad šiai dienai, kol vyksta karas, svarstysime, kad visiško atšaukimo ir nerodymo šių spektaklių“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos viešuose renginiuose rusų kompozitorių kūriniai jau nebeskamba. Studentams nebeliko ir rusų muzikos istorijos kaip atskiro dalyko. Bet P. Čaikovskio muzikos studentai dar mokosi ir mokysis.
„Rūšiuoti stengiamės kiek įmanoma mažiau, papasakodami istoriją, paaiškindami kontekstą. Šioje vietoje mes esame aukštoji mokykla, formuojame kritinį mąstymą. Ir todėl tai tikrai yra orientuota labiau į dėstytojo pasirinkimą, sąmoningą pasirinkimą studento“, – LNK sakė akademijos rektorė Judita Žukienė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: