Pavojingų reiškinių netrūks
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė, kad artimiausiomis dienomis dar laikysis panaši aukšta temperatūra.
„Bent jau artimiausias dvi paras – rytoj ir trečiadienį – temperatūra daug kur kils iki 30–33 laipsnių karščio. Šiek tiek vėsiau jau bus pajūryje, trečiadienį vakariniame šalies pakraštyje temperatūra dienomis nebesieks 30 laipsnių“, – prognozavo sinoptikas.
Pasak jo, jau antroje savaitės pusėje karštis turėtų visiškai pasitraukti. Nors ketvirtadienį rytiniame šalies pakraštyje dar tikėtina 30–31 laipsnio karščio temperatūra, bet likusioje šalies dalyje bus žemiau 30 laipsnių.
Artimiausių dienų prognozės rodo, kad karštos bus ir naktys.
„Deja, dar kelias naktis teks pakentėti. Artiimausią naktį temperatūra dar daug kur svyruos apie 20 laipsnių. Tai žemiausia nakties temperatūra. Labai panaši situacija bus ir naktį iš antradienio į trečiadienį. Vėl temperatūra svyruos tarp 17–22 laipsnius, didesnėje šalies dalyje bus apie 20 laipsnių. Vienu kitu laipsniu gaivesnes naktis jau turėsime antroje savaitės pusėje“, – kalbėjo T. Kantautas.
Vis dėlto nors temperatūra po truputį žemės, kaip teigia sinoptikas, jausime didesnį karštį, nei rodys termometrai.
„Dar turėsime vieną nelabai palankų dalyką artimiausiomis dienomis – didės lietaus tikimybė, oro drėgnumas, todėl bus labai tvanku. Jutiminė temperatūra, nors karštis po truputį mažės, dėl drėgmės išliks aukšta. Jusime didesnį karštį, nei rodys termometrai.“
Pasak sinoptiko, netruks ir kitų pavojingų reiškinių. Tikėtina, kad rekordinius karščius palydės didelės audros.
„Didelė tikimybė, kad audrų neišvengsime ir šį kartą. Kartosis trumpalaikės liūtys su perkūnija, pasitaikys stiprių vėjo gūsių, kruša“, – prognozavo T. Kantautas.
Tuo metu savaitgalį karštis atlėgs, temperatūra turėtų siekti 22–27 laipsnius
Didžiausia rizika vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius sako, kad tokiu oru didžiausia rizika sveikatai kyla vaikams bei vyresnio žmonėms, ypač tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų.
Pietų Europos šalyse, kur tos tropinio karščio bangos labai dažnos, kaip pasakoja gydytojas, buvo suskaičiuota, kad tomis dienomis bendras mirštamumas padidėja iki 6 proc.
„Kūnui tenka papildoma apkrova. Net iki 15 proc. gali padidėti širdies susitraukimų dažnis, sutrinka organizmo termoreguliacijos apykaitos mechanizmai“, – aiškino gydytojas.
„Tie pacientai, kuriems diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, o vyresnio amžiaus pacientai, net jei ir neturi diagnozuotos ligos,i turėtų būti labai budrūs ir saugoti savo kūną nuo aplinkos temperatūros“, – įspėjo jis.
Pasak gydytojo, esant tokiai aukštai oro temperatūrai, pagrindinis patarimas – saugoti kūną nuo tiesioginių saulės spindulių, taip pat rekomenduojama vengti kelionių automobiliu, atstatyti kūno prarastus skysčius geriant mineralizuotą vandenį.
„Pirmiausia daugiausia dėmesio skirkime vyresnio amžiaus žmonėms, savo artimiesiems, namiškiams. Jeigu jie gyvena vieni, turėtume pasidomėti, kaip sekasi, priminti, kad jie turėtų apsisaugoti nuo tiesioginio karščio poveikio, taip pat priminti, kad tais atvejais būtinas skysčių vartojimas“, – kalbėjo R. Kubilius.
Gydytojo teigimu, per parą šiuo metu reikėtų stengtis suvartoti iki 2–2,5 litro vandens, o tiems, kuriems diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, – iki 1,5 litro.