Ciunis: tuomet atsiranda baimė
Lietuvos kariuomenės majoras G. Ciunis kalbėjo, jog klausimų gausa privertė penktadienį į visuomenę kreiptis socialiniuose tinkluose.
„Užklausos Lietuvos kariuomenę pasiekia nuolat ir įvairiais klausimais. Įprastu metu tai būna susiję su karo tarnyba, labiau buitiški klausimai. Šiuo atveju, pastaruoju metu mes pastebėjome tendenciją, kad didėja klausimų, tiesiogiai susijusių, pacituoti galėčiau „kada bus karas ir ką man daryti“. Tokio pobūdžio užklausoms išaugus priėmėme sprendimą informuoti gyventojus apie tą operacinį paveikslą, kurį Lietuvos kariuomenė žino.
Visiškai nelendant į strateginį vertinimą, kas nusimato iš priešo pusės ilguoju laikotarpiu. Ir informuoti, ką mes matome dabar – kad tas įsitikinimas, kad karas jau yra valandų klausimas, šiek tiek susitvarkys žmonių galvose“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį kalbėjo Lietuvos kariuomenės majoras G. Ciunis.
„Visi sutinkame, kad dabar komunikacijos apie karą yra labai daug ir labai įvairių: diskusijos dėl įsigijimų, Ukrainos pasiekimų, dėl įvairiausių kitų klausimų, kurie susiję su šalies ginkluota gynyba, Rusijos veiksmais. Tai yra vienas nerimo komponentas.
O antrasis komponentas, arba greičiau, pirmojo pasekmė, yra iš to kylanti visuomenės baimė. Nes iš mūsų institucijos pastebėjimų, didelė dalis visuomenė nėra ta, kuri yra pakankamai įsigilinusi į kiekvieną komunikacijos gabaliuką, kuris šiuo metu yra viešojoje erdvėje.
Tuomet susidaro bendras įspūdis, kad viskas, kas aplink mus vyksta, yra artėjantis karas. Iš to kyla baimė, kuri yra pagrįsta, negaliu sakyti gandais, bet komunikacija, kuri yra visiškai vienakryptė“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos kariuomenės majoras G. Ciunis.
Jis teigė, jog jeigu kariuomenė ir toliau jaus poreikį tokio tipo komunikacijai, jis bus tęsiama.
Šakalienė vardija nepadarytus darbus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė Žinių radijo eteryje pabrėžė, jog susikalbėjimas tarp valstybės institucijų, valdžios ir piliečių nėra pakankamai geras.
„Aš išskirčiau dvi problemas: vienas dalykas – dėl tokios komplikuotos geopolitinės situacijos tikrai daug žmonių patiria baimę, nerimą, susirūpinimą, jiems kyla labai daug klausimų. Je labai aktyviai tos informacijos ieško, nori būti labiau įtraukti į valstybės gynybą ir visuotinės gynybos koncepciją. Tai yra labai geras dalykas.
Bet kas nutinka, tai kai kalbame apie mūsų valstybės institucijų reakciją, tai sakyčiau, kad ji dabar formuojasi. Iš pradžių buvo ir tokių klaidų, kai buvo komunikuojama apie gyventojų apsaugą, jog reikia ne slėptis, o eiti kovoti“, – vieną pavyzdį Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ pateikė parlamentarė D. Šakalienė.
Antroji problema, pasak jos, yra ta, kad kalbant apie gyventojų įsitraukimą į tokias situacijas, yra ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir kritinės infrastruktūros apsauga, logistiniai, sveikatos priežiūros klausimai ir jų suvaldymas.
„Yra labai daug sričių ir mes jų bendro vaizdo nei su visuomene nesame labai aiškiai aptarę, nei institucijų lygmenyje nėra iki galo priimti tam tikri sprendimai, kurie ir sąlygoja, kad komunikacija vis dar yra komplikuota“, – kalbėjo politikė.
D. Šakalienė Žinių radijo eteryje pateikė pavyzdį – laivo statybas.
„Mes dabar aktyviai statome laivą ir juo bandome plaukti. O statybų metu, aišku, skiedros lekia ir pirštai būna numušami, diskusijos kyla“, – sakė politikė.
Paklausta, ar to laivo statybos nėra per ilgos, Seimo narė D. Šakalienė teigė, jog situacijos nenori dramatizuoti ir stengiasi būti optimiste.
„Geriau yra vėliau nei niekada. Tas vėliau dar nėra per vėlai, tas yra gerai. O vienas iš turbūt sunkiausių momentų yra susitarimas su visuomene, ką mes darome ir kaip turėtume toliau judėti. <...> Ar norėčiau, jog tai jau būtų nutikę 2022 metų pabaigoje? Labai norėčiau. Bet negali graužtis nagų ir reikia judėti į priekį. Reikės ir to finansavimo didesnio, slėptuvių klausimą išspręsti, gyventojų įtraukimą“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė D. Šakalienė.
