Apie Kristijono Bartoševičiaus skandalą, visuomenės ir politikų reakcijas į jį, poveikį Seimui, valstybei ir tokių kaltinimų pagrindą E. Gentvilas DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ kalbėjosi su jos vedėju, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiuoju redaktoriumi Vytautu Bruveriu.
Įtaria, kad nusikalto būdamas Seimo nariu
Iš Seimo pasitraukusiam Kristijonui Bartoševičiui vasario 1-ąją pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, įvyko įtariamojo apklausa.
Teisėsauga įtaria, kad K. Bartoševičius įtariamas nusikalstama veika, kurią esą galėjo padaryti, būdamas Seimo nariu.
„Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
Prieš daugiau nei savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Vyriausioji rinkimų komisija patenkino jo prašymą ir nutraukė Seimo nario įgaliojimus.
„Patikėkite, šia situacija tikrai nesidžiaugiu. Dar daugiau – dėl kai kurių kolegų įrašų feisbuke atsiprašiau kolegų konservatorių, parašė, kad čia pedofilijos genas pas konservatorius, o negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės visiems, kas tai bebūtų, koks nuotykis benutiktų. Tai pats nusprendžiau atsiprašyti. Antras dalykas – artėja savivaldos rinkimai. Ir ne tik konservatoriams, bet daug kam gali būti prasčiau, ypač iš valdančiosios daugumos, nes tai yra šešėlis ne tik konservatoriams, o ir šiek tiek valdančiajai daugumai, o ir taip pat šiek Seimui, ir visai politinei sistemai. Džiaugsmo čia nėra, man yra apmaudas. Negaliu pasakyti, kad gerai laikausi. Su manimi asmeniškai viskas gerai, bet kai dirbi institucijoje, dirbi tą dirbą, kur vienas kolega apkaltintas šitaip, aš jaučiuosi labai nejaukiai“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Permainoms tiktai reikia ruoštis
Jis teigė, jog nerimauja, kad visa ši skandalinga situacija gali išbalansuoti ir valstybę. „Viena šeima Garliavoje kažkada, pasinaudodama jautria pedofilijos tema, sujudino ir sudrebino Lietuvos visuomenės padangę, ne tik politinę. Politines pasekmes mes matėme, kitais metais atsirado politinė partija, kuri pateko į Seimą tam skandalui jau besibaigiant“, – priminė E. Gentvilas.
Jis skaičiavo, kad prieš dešimtmetį vykusiuose Seimo rinkimuose naujai įkurta partija „Drąsos kelias“ surinko 110 tūkst. rinkėjų balsų, o Liberalų sąjūdis gavo 115 tūkst. žmonių palaikymą.
„Jei mergaitės paėmimas iš Venckienės šeimos būtų įvykęs ne gegužės, o kokią rugsėjo 17 dieną, tai Seime būtų buvę ne 7 „Drąsos kelio“ atstovai, o kokie 37. Noriu pasakyti, kad viena šeima su kažkieno pagalba sukonstravo schemą, kuri atvedė prie politinių, socialinių žemės drebėjimų, į kuriuos palaikant šitą šeimą įsijungė ir tuometė valstybės vadovė, ir meno žmonės. Mes kaip partija tada apsisprendėme, kad ne viskas čia aišku, mes pratylėjome, nes, kaip vėliau ir paaiškėjo, buvo kitokia realybė. Tad ir šita situacija [Bartoševičiaus skandalas] yra instrumentas, kuris gali daryti politines, socialines, visuomenines permainas.
Dabar yra ne viena šeima, yra Šeimų maršas ir kitos jį aplipusios jėgos. Reikia tik tam instrumentui duoti pagaliukus, katalizatorių. Ir štai – katalizatorius atrastas, kur kaip aš sakau, tai Baudžiamajame kodekse po tėvynės išdavimo yra baisiausias nusikaltimas, kur įtarimai pateikiami buvusiam kolegai. Tai drebinti visuomenę jau yra dėl ko ir dar beveik stipriau nei su Garliavos istorija. Ir manau, kad bus panaudota, ir permainų reikia laukti, joms reikia ruoštis, kažkas jau iš anksto paruošęs, turi ruoštis ir politinė bendruomenė, ir kiti visuomenės institutai“, – įspėjo E. Gentvilas.
Jis teigė, jog tikrai neatmeta, kad tokie nusikaltimai, kokie įvardyti, tikrai yra padaryti, tačiau galima turėti ir kitą nuomonę.
„Prisimenant 2011-2012 metų įvykius Garliavoje, aišku, kad gali būti ir kitaip. Gali būti, kad yra pagrindo kalbėti apie meilę vaikučiams, kokį nors neatsargų paglostymą, kažkas tai žino ir sukuria istoriją, pateikia tokius duomenis. Prisiminkime, kaip Garliavoje mergaitė buvo įtikinta kalbėti apie vyriškus lytinius organus, kaip paskui paaiškėjo, ji buvo mokoma šito. Man baisu galvoti, bet kažkas irgi gali kartoti tą scenarijų, ir prokuratūrai nelieka nieko kito, išgirdus tokius parodymus, pradėti kalbėti ne apie tvirkinimą, o apie prievartavimą. Visa tai paaiškės kada nors, bet aš neatmetu galimybės, kad iš musės daromas dramblys. Supraskite mane teisingai – negaliu nieko nei kaltinti, nei tuo labiau teisinti, nes visiškai tuščioje vietoje sukurti tokius kaltinimus, sakyčiau, neįmanoma. Tikiu Lietuvos teisėsauga, ji gavo tokus duomenis ir pradeda tyrimą. Ir linkiu jiems sėkmės“, – savo nuomonę dėstė Seimo narys.
Skandalas palankus ir I. Vėgėlei
Paprašytas patikslinti, ar jo mintis reikia suprasti taip, kad prokuratūrai tokius duomenis pateikė tie žmonės, kurie jau galvojo juo panaudoti tam tikriems politiniams dalykams, E. Gentvilas patvirtino, kad tokia versija tikrai galima.
„Įsivaizduokime, kad išgirsti, kad yra vaikai, šeima, kuri pasakojo, kad vaikas turėjo kontaktą, nebūtinai lytiniu santykiu pavidalu, su asmeniu, kuris dabar atsistatydino iš Seimo. Palaukite, ačiū už informaciją, dabar mes pasidarbuosime daugiau ir plačiau. Čia irgi kažkas galėjo konstruoti tą realybę, tai pasisakau, kad gali būti tokia versija. Suku link to, kad yra jėgų ir asmenų, kurie Lietuvoje pajėgūs sukonstruoti ar pakartoti Garliavos istoriją kvadratu, kubu ar dar aukštesniu laipsniu, nes yra ir instrumentai, ir visuomenės masės, trūksta tik katalizatoriaus. Nieko konkrečiai nežinau, tik samprotauju“, – tikino E. Gentvilas.
Jis pritarė ir minčiai, kad net jei ši istorija nėra specialiai panaudota ir paorganizuota įvairių radikalių jėgų, kurios veržiasi į Lietuvos politikos epicentrą, iš jos daugiausia naudos vis tiek sulauks vadinamieji maršistai, o galbūt ir Ignas Vėgėlė, kuris vis dar sprendžia, ar dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Kas bus galutiniai naudos gavėjai, pažiūrėsime vėliau, o tarpinę naudą tikrai bandys paimti minėti judėjimai, asmenys. Ponas Vėgėlė – žmogiškai žiūriu, mudu esame pažįstami, su pagarba į jį žiūriu, bet bandau įsivaizduoti šeimą, kurios vaiko ar vaikų atžvilgiu kažkas buvo neleistinai padaryta. Ta šeima skeptiškai žiūri į šią valdančiąją daugumą ar į partiją, reikia ieškoti advokatų, su kuo kalbėti, sunku tokiai šeimai pasitikėti mirguliuojančiais veidais, jie laiko, kad tai yra sistema ir ieško to, kuris kovoja prieš šitą sistemą. Aš asmeniškai iš kovojančių prieš šitą sistemą žinau advokatą Vėgėlę. Tai natūralu, kad krenta kortos į rankas, tai tik dar pasiužetuoti, o gal ir nereikia nieko siužetuoti, bet apgalvoti visa tai galima ne tik vaikų gynybos kontekste, bet ir politinių žingsnių kontekstą susidėlioti. Tai būtų kvaili, jei kas nors nedėliotų ir nepasinaudotų. Kažkas tikrai kuria scenarijus ir pasinaudos ta situacija“, – buvo įsitikinęs E. Gentvilas.
I. Šimonytei linkėjo stiprybės
Be to, jis patvirtino, jog realiai egzistuoja ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė, nes įvairios jėgos per socialinius tinklus bando paveikti, iš vėžių išmušti dabartinius valdančiuosius.
„Visada ir buvo bet kurioje visuomenėje nepatenkintų valdžia, demokratijose taip privalo būti. Kitas klausimas, kokius instrumentus turi tie, kurie yra nepatenkinti. Jie iki tol turėdavo ginklus, demokratijoje tai gali būti demokratiniai rinkimai. Dar demokratijos instrumentas buvo ta tradicinė žiniasklaida, per kurią ne visada prasimušdavo tie, kurie nepatenkinti demokratijos funkcionavimu. Bet atsirado socialiniai tinklai, kurie yra nekontroliuojami. Priminkime, Arabų revoliucijos įvykius 2011 metais, flash mobas, sukviečia žmones per internetą ir nuverčia režimus. Nepasitenkinimo funkcionuojančia demokratija reiškinys tapo globalus ir atsiranda pavyzdžių, geriausias iš jų – Kapitolijaus šturmas. Jis tapo pavyzdžiu ir Lietuvoje. Jis įvyko sausio 6 dieną, o vasario 8 dieną Lietuvos televizijos forume sakiau, kad Lietuvą sukrės tie patys dalykai. Praėjo savaitė, Orlauskas ir kiti pradėjo rinkti parašus prieš gėjų Raskevičių, iš viso to išsivystė Šeimų maršas ir vasarą riaušės prie Seimo.
Jei prieš 30 ar 40 metų buvo taikių idėjinių revoliucijų metas, dainuojančių, gėlių revoliucijų, o iki tol buvo ginkluotų revoliucijų ir perversmų laikai, šiandien gali būti taikios revoliucijos, tik ne dainuojančios, o baubiančios. Ir ginklų nereikia – tu gali išreikšti tokį pasipiktinimą tokiu masteliu, kad tampa aišku, kad politikai pasakys eikite visi velniop, skelbiame pirmalaikius rinkimus. Šimonytės pasakymas, kad palaukite ketverius metus, išsirinksite tokią valdžią, kokios norėsite, tai visiškai teisingas normalios funkcionuojančios demokratijos epochoje, bet jei kasdien baubs minios aplink Seimą...“, – nutęsė E. Gentvilas.
Jis pripažino, kad tos minios, esą kovojančios prieš sistemą, buvo pritilusios, tačiau vadinamasis pedofilijos skandalas jas vėl paskatins kelti galvas.
„Dabar jos susimobilizuos – tokia mano prognozė. Ar neatmetu priešlaikinių rinkimų? Niekada jų neatmetu. Užtenka Šimonytei pavargti ir atsistatydinti, nekalbu apie šitą situaciją, bet viskas sugriūva. Kas tampa premjeru, akivaizdu, kad tai turėtų būti konservatorius, pas juos taip pat esama įtampų, tad klausimas, ar už kiekvieną konservatorių kaip naują premjerą pasisakytų visa konservatorių frakcija. Šimonytė buvo tas asmuo, kuris visus apjungia.
Aš su ja esu asmeniškai apie tai kalbėjęs, sakiau, kad linkiu kantrybės, tvirtybės, to sugebėjimo telkti, nes pačios pasitraukimas – gal labiau teoriniame kontekste pakalbėjome, bet būta ir praktinio momento, tai atveda prie pirmalaikių rinkimų. Nes opozicija susiskaldžiusi taip, kad nesišneka vieni su kitais, tas suformuoti naują valdančiąją daugumą būtų labai suku ir neliktų nieko kito, kaip paleisti Seimą“, - aiškino E. Gentvilas.
Jis teigė, kad Ingridos Šimonytės sprendimas įstoti į konservatorių partiją, o gal net tapti jos pirmininke, tikrai nesignalizuoja to, kad ji negali atsistatydinti iš premjerės pareigų.
„Aš negaliu garantuoti, kad grėsmė dingo. Vėl kalbu teoriškai, bet neatmetu galimybės. Labai tikiuosi, kad dirbsime iki kadencijos pabaigos, klausimas, bet gali atsitikti visaip. Nei aš pranašas, nei kas, o realistas. Bandau realistiškai žiūrėti visiems žinant mano politines simpatijas ir antipatijas, bet yra ir realybė, kuri ne visada vyksta pagal mano norus“, – politines aktualijas įvertino E. Gentvilas.