„Lyginant su kitomis ES šalimis, tai mes esame arčiau pabaigos – prie daugiausiai rūkančių. O šitoje srityje, prevencijoje, užkirtime šios priklausomybės, mes iš tiesų nesame stipriai pažengę. Tai yra daugiau susiję su kompleksiniu požiūriu į problemą“, – LNK sakė ekspertas.
Gyvybės mokslų teisės ekspertas A. Rudanov ragino suprasti, jog pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) yra priemonės, kurias valstybė privalo taikyti, kovojant su šia priklausomybe. Bet vienas aspektas buvo pristatytas vos prieš kelias savaites, kalbėjo ekspertas.
„Tabako srityje mes tikrai taikome įvairius draudimus: akcizus, reklamos draudimus, draudimus viešose vietose eksponuoti tabako gaminius. Bet yra viena sritis, kurios mes daug metų nepaliečiame arba paliečiame labai paviršutiniškai – pagalba metant rūkyti. Kai konkrečiai pas mediką ateina žmogus – ką tas medikas gali jam pasiūlyti, patarti.
Pirmoji metodika dirbant šioje srityje buvo paviešinta užpraėjusią savaitę. Bet juk praėjo 31 metų nepriklausomybės. Ir tai yra pirmasis dokumentas, kuris nubrėžia tam tikras gaires – ką daryti“, – teigė LNK pašnekovas.
Todėl, anot A. Rudanov, nėra nuostabu, jog rūkančiųjų Lietuvoje – daug.
„Nes galbūt pacientas, pilietis, žmogus ir norėtų mesti rūkyti. Medikas galbūt galėtų jam kažką ir pasakyti – bet ką tiksliai pasakyti, niekas nežino. Dabar, tikėkimės, situacija pradės keistis“, – kalbėjo jis.
Ekspertas LNK sakė, kad kiekvieno mediko pareiga yra pradėti nuo rekomendacijos mesti rūkyti.
„Reikia pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovaujant Aurelijui Verygai, buvo išleistas toks įsakymas, kuris šeimos gydytojus įpareigoja rinkti statistiką apie rūkymą.
Tačiau niekas nenumatė, ką su ta statistika daryti toliau. Ir kas svarbiausia – niekas nenumatė finansavimo šiai paslaugai. Tai kaip tu gali ją teikti, jeigu ji yra nemokama“, – pabrėžė ekspertas.
Gyvybės mokslų teisės ekspertas teigė, jog apie 80 procentų rūkančiųjų žino apie tabako žalą.
„Tik 49 procentai bandė taikyti kažkokias priemones – mesti rūkyti, vartoti vaistus, nikotino pleistrus ir panašiai. Dar mažesnė dalis iš viso tai sugebėjo padaryti – tokių pagal vieną statistiką yra 3,6 procento, pagal kitą – 4 procentai, pagal dar vieną – 5 procentai. Ir visi, kurie metė sako, kad tai yra iki kito didelio streso. Tai reiškia, kad sisteminio sprendimo, kaip užkirsti tam kelią arba neleisti jam grįžti – nėra“, – sakė jis.
Visą LNK pokalbį su A. Rudanov žiūrėkite čia: