Už projektą svarstymo stadijoje balsavo 66, prieš – 46, o susilaikė 14 Seimo narių.
Tam, kad projektui būtų galutinai pritarta, Seimas dėl jo turės balsuoti dar kartą priėmimo stadijoje. Pakeitimai įsigaliotų vasario 14 dieną.
Opozicija piktinasi projektu: siunčiamas nedemokratijos signalas
Projektui aktyviai priešinasi opozicija. „Valstietė“ Asta Kubilienė sakė, kad projektas pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, kai kurių darbuotojų orumą, kėsinasi į kūno neliečiamybę.
„Šiandien gėdinga diena. LR Seimas svarsto projektą, ar panaudoti prievartą“, – teigė politikė.
A. Kubilienės teigimu, didžioji dalis minimų darbuotojų yra pasiskiepiję trimis vakcinos dozėmis.
„Šis kelias yra netinkamas ir nepateisinamas“, – piktinosi „valstietė“, ragindama pasitikėti žmonių kompetencija.
Ji kreipėsi į valdančiuosius, sakydama, kad dėl šio projekto sumažės medicininių ir socialinių paslaugų prieinamumas.
„Kokį jūs nedemokratijos signalą siunčiate?“, – retoriškai klausė A. Kubilienė.
Panašiai kalbėjo ir Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas, konstatavęs, kad, jo nuomone, „Lietuva suka prievartos keliu“. Politikas citavo Konstituciją.
„Mūsų Konstitucija aiškiai sako, kad asmens neliečiamumo teisė negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Mūsų Konstitucija neleidžia net laikinai apriboti 21 straipsnyje įvardintų Lietuvos piliečių teisių“, – piktinosi parlamentaras.
Šiomis pataisomis, pasak jo, žmonės prievarta stumiami skiepytis, o siūlymas prištarauja medicininei logikai.
„Kur prasmė skiepyti prievarta persirgusius neskiepytus ir skiepytus po vieną ar du kartus!? Medikai juk mąsto ir tikrai jų neįtikins politiniai argumentai, kad antikūnai Arūnui Dulkiui nepatinka, nes jis ministerijoje nemoka nustatyti jų reikiamos normos.
Dar blogiau, kad su šiuo įstatymu privaloma tampa ne tik pirma, antra ir trečia skiepo dozės, bet ir po jų seksiančios toliau. Juk COVID-19 situacija nuolat keičiasi ir jos jokiu įstatymu išmintingai įrėminti neįmanoma“, – sakė M. Puidokas.
Jis teigė, kad bus padaryta žala visai sistemai, nes dalis darbuotojų dėl tokio sprendimo tiesiog išeis iš darbo.
„Žmonės skirtingi ir turi teisę patys spręsti dėl savo sveikatos“, – tvirtino Seimo narys.
Panašiai kalbėjo ir jo frakcijos kolega Aidas Gedvilas.
„Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai komiteto posėdyje neatsakė į klausimus dėl įstatymo projekto reikalingumo, galimų nepageidaujamų pasekmių ir taip toliau. Iš tokių veiksmų galima suprasti, kad politikai nori pradėti diktuoti gydytojams savo sąlygas, nors iš tikrųjų, bent jau kovos su virusu klausimu, medikų nuomonė turėtų būti pati svarbiausia“, – tvirtino Seimo narys.
Valdantieji ragino nepainioti sąvokų
Prieš balsavimą valdančiųjų konservatorių narys Mindaugas Lingė sakė, kad apmaudžiausias dalykas, kurį naudoja oponentai, tai yra painiojamos privalomumo ir prievartos sąvokos.
„Nepaneigiant, kad užsikrėsti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti, niekas nepaneigs, kad tinkama vakcinacija mažina riziką tiek užsikrėsti, tiek užkrėsti, tiek sunkiai sirgti. Kaip ir niekas negali paneigiti, kad tiek medikai, tiek socialiniai darbuotojai kontaktuoja su didžiausią riziką patiriančiomis grupėmis“, – sakė politikas.
Po balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo kolegoms, palaikiusiems šį projektą.
„Žmonėms, kurie neskiria priverstinio skiepijimo nuo privalomo, vis dėlto neturiu turbūt, ką pasakyti. Niekas jūsų kūno be jūsų sutikimo tikrai nelies – net nebandyčiau, bet vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad daromi pakeitimai pirmiausia daromi tam, kad medikai galėtų dirbti savo darbą“, – teigė I. Šimonytė.
Po trijų mėnesių galėtų atleisti
Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.