L. Linkevičius „Žinių radijo“ eteryje teigė, jog esminiai sprendimai dėl karo Ukrainoje – amerikiečių rankose. O situacija, pasak pašnekovo, tikrai sudėtinga. Nokdauną Kurske patyrusi Rusijos kariuomenė atsitiesė Donecke esančiame Vuhledare.
„Čia pirmiausia yra Amerika. Mes kalbame ne tik apie amerikietiškus ATACMS, jie turi duoti leidimą naudoti ir „Storm Shadow“. Čia amerikiečių žodis paskutinis. Jų žodis paskutinis net dėl švediškų [naikintuvų – aut. p.] „Gripenų“ siuntimo. Kadangi yra F-16 koalicija ir jie nori pirmiausia įtinklinti normaliai šią programą, bent jau tokia oficiali versija. Todėl kitus projektus pristabdė, nors švedai pasiruošę „Gripenus“, ruošia tam lakūnus.
Padėtis sudėtinga, švelniai pasakius: trūksta ir gyvosios jėgos, daliniai nėra sukomplektuoti. Ir tas Vuhlderas, kurio rusai negalėjo paimti porą metų, bet po nokdauno Kurske parodė, kad jie turi pranašumą. Tos pačios gyvosios jėgos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Švedijoje L. Linkevičius.
Pašnekovas kalbėjo, jog, užėmus Vuhledarą, iki Pokrovsko, kito miesto Donecko srityje, tėra kelios dešimtys kilometrų.
„Matyt, kad tie tikslai ir išlieka. Ir jie čia koncentruos savo pajėgas“, – prognozavo L. Linkevičius.
Jo teigimu, Rusijos tikslas yra „paimti Donbasą 100 procentų“.
„Tuo parodyti, kad štai, ta jėga visgi yra jų pusėje. O ukrainiečiai toliau suvaržyti visų tų ribojimų. Ir čia vėl diskusijos tęsiasi. <...>.
Baltieji rūmai vis raginami panaikinti tuos apribojimus. <...> Sveikas protas lyg ir reikalauja taip padaryti, bet mes vis nesulaukiame“, – pabrėžė Lietuvos ambasadorius Švedijoje.
L. Linkevičius tikino, jog bent kol kas, nematant „to sveiko proto“, tam tikra prasme ukrainiečiai apimti desperacijos.
Leidimas smūgiuoti į giliau esančius taikinius Rusijoje, anot pašnekovo, bent viena prasme „pakeistų žaidimą“.
„Pažiūrėkite psichologiškai. Kai [rusai – aut. p.] per televizorių žiūrėjo į tą karą ir dabar staiga pradėjo ukrainiečiai atakuoti taikinius toli savo ginklais, tai tuo parodė, kad pokyčių yra. Pagaliau ir Kursko paėmimas irgi didelis smūgis į paširdžius. Kiek tai dedramatizuotų propaganda, tai didžiulė gėda, nesusipratimas. <...>.
O dabar jie, padrąsinti Vakarų trypčiojimo, su pasimėgavimu mosuoja branduoliniu kardu. Ir Rusija padrąsinta toliau daužo Ukrainos miestus“, – situaciją komentavo buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Jis kalbėjo, jog ne branduoliniai, bet tikrai galingi ginklai daužo Ukrainos infrastruktūrą.
„Vėlgi klausimas, kur tas sveikas protas ir ar čia nėra jau dabar eskalacijos iš mūsų pusės neveikimu, neapsisprendimu ir neryžtingumu, ar neskatinami rusai toliau šitaip elgtis“, – „Žinių radijo“ eteryje svarstė buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Problemų turi ir Rusijos pusė, laidoje „Dienos klausimas“ pažymėjo Lietuvos ambasadorius Švedijoje L. Linkevičius.
„Jų irgi nesukomplektuoti daliniai, kariškiai jau seniai reikalauja mobilizacijos. O visuotinės mobilizacijos Vladimiras Putinas bijo, jis bijo tai daryti, nes kils didelė nepasitenkinimo banga. Matyt, to išvengti nepavyks, nes taip tempti ilgai neįmanoma. Taigi daug yra tokių „jeigu“, – įžvalgomis dalijosi L. Linkevičius.
Kartu jis ragino pažvelgti į Vakarus, nes mes „neišnaudojame savo potencialo“ ir darome dėl Ukrainos nepakankamai.
„Eina visi tie tekstai, kad padėsime, kiek reikės, bet kad nepadedam. Šiandien reikia padėti, ne tada, kai sudaužys viską, ne tada, kai, tarkime, vėl atsiims Kurską ir neliks to argumento. Arba kai paims Pokrovską arba sudaužys Charkivą... Ta taktika tokia, miestai denacifikuojami įdomiu būdu – jie tiesiog sunaikinami. <...>
O mes trypčiojame ir tebeįsivaizduojame, kad baisu juos išprovokuoti. Nors jie jau seniai išprovokuoti, tai padaryta mūsų neveiklumu, nesugebėjimu priimti sprendimų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo L. Linkevičius.
Jis sakė, kad nejučiomis pradeda lyginti tarptautinės bendruomenės reakcijas ir elgesį į tai, kas vyksta Izraelyje ir Ukrainoje.
„Tai štai atsakymas – žodžiais mes lyg ir gražiai viską kalbame, viskas gerai. Bet savo elgesiu negalim būti patenkinti“, – „Žinių radijo“ eteryje tvirtino L. Linkevičius.
Paklaustas, ar įmanoma pasiekti taiką Ukrainoje, susodinus prie stalo Rusiją ir Ukrainą, L. Linkevičius sutiko, kad taip, bet toks scenarijus nebus malonus.
„Jeigu ir toliau ribosime ginklų tiekimą, netieksime net tų ginklų, kuriuos žadėjome... Lietuva tiekia net daugiau, nei žadėjome, bet tikrai ne mes čia keisime situaciją. Visi Vakarai iš principo mažiau suteikia tos ginkluotės, net žadėta. Maža to, net ribojimų esame įvedę.
Ir jeigu tai tęsis... Tai – alinimo karas, Ukraina yra mažesnė, <...> ji bus priversta derėtis, kadangi neišgyvens. O jeigu bus priimti sprendimai dar labiau sumažinti paramą... Be tarptautinės paramos jie tikrai neišgyvens. Ne tik karinės, bet ir finansinės. <...>. Objektyviai gali taip atsitikti, kad Ukraina bus priversta derėtis iš silpnesnių pozicijų. Tai būtų didelė nelaimė, pralaimėjimas, – ir politinis, ir moralinis, karinis, reputacinis iš Vakarų pusės.
Daugelis tai lyg ir supranta, bet žingsniai vis tiek gana neryžtingi. Taip gali būti, to scenarijaus negali atmesti“, – tikino buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Jis ragino nelaukti JAV prezidento rinkimų, kaip naujo atskaitos taško, bet išsakytus įsipareigojimus Ukrainai suteikti dabar.
