„Kiekviena liūtis kelia pavojų, kaip ir buvo kalbėta, kad nuošliaužos formuojasi, kai iškrenta didelis kiekis kritulių, ir susiformuoja laikinas gruntinio vandens sluoksnis. Jeigu tas gruntinio vandens sluoksnis išsikraus per kalno šlaitus, dėl to gali suaktyvėti tas procesas“, - sakė J. Šečkus.
Pasak jo, šiuo metu sostinėje iškritusį kritulių kiekį galima vertinti kaip didelį, tačiau kokia kalno būklė yra šiuo metu, jis negalėjo pasakyti.
„Aš ten nebuvau, esu įkalintas, reikia baidarės, kad į miestą išplaukčiau“, - pusiau juokais sakė J. Šečkus.
Pavojinga dėl naujo grunto
Savo ruožtu tinklaraštininkas Ričardas Savukynas-Rokiškis Rabinovičius DELFI sakė manantis, kad pirminei kalno daliai dėl šiandienos lietaus neturėtų nutikti nieko, tačiau klausimų jam kelia naujai supiltas gruntas.
„Jis pastaruosius kelis dešimtmečius buvo pilamas iš įvairių pusių. Aišku, daugiausia toje, kur dabar visi matome, kad tas kalnas griūva. Galima įsivaizduoti, kad senoji, tikroji kalno dalis yra kaip stogas, nuo jo vanduo nuteka. Tačiau jei ant šlaitinio stogo viršaus pilsime krūvą smėlio, vanduo palijus tekės stogu, tas smėlis sudrėks, jis pasidarys sunkesnis ir labiau byrės“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, naujai ant Gedimino pilies kalno buvo supilta šimtai arba net tūkstančiai tonų grunto.
„Piltos tos žemės dar nuo sovietmečio. Kažkur po 1980-ųjų buvo pastatytas keltuvas toje vietoje, kur dabar yra funikulierius, su juo statybines, kasinėjimų archeologinių šiukšles kėlė į viršų kalno ir pylė. Tai tęsėsi labai ilgai“, – pasakojo R. Savukynas.
Kaltina ne lietų
Anot tinklaraštininko, vis dėlto pavojingesnis Gedimino pilies kalnui būtų ne staigus ir smarkus, o gal kiek retesnis, tačiau ilgai besitęsiantis lietus.
„Nors kaip ten sutvarkyti visi mechanizmai lietaus nutekėjimo nelabai aišku, dažnai labiausiai pakenkia ne trumpa ir greita liūtis, o toks lietus, kuris galbūt atrodo ne baisiai stiprus, bet tęsiasi, pavyzdžiui, savaitę. Per tą laiką prilyja kelis kartus daugiau nei per intensyviausią liūtį“, – aiškino jis.
Pasak R. Savukyno, tokių kritulių šiemet taip pat jau buvo.
„Tos žemės yra supiltos ant viršaus, jos supiltos ant šlaito, kuris pakankamai nelaidus drėgmei, todėl juo ir teka vanduo, tas žemes plauna. Visi ekspertai, geologai sutaria, kad kaltas vanduo, tačiau tai panašu į „Važiavau automobiliu, atsitrenkiau į stulpą, kaltas stulpas“. Tas vanduo lyg ir tiesiogiai veikia, tačiau problema – žemės“, – sakė jis.
Iškrito didelis kiekis kritulių
UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis teigė, kad ketvirtadienį nuo ryto iki pietų iškrito 48 milimetrai kritulių.
„Tai yra, iki ekstremalios arba kritinės situacijos trūksta tik vieno centimetro. Panašus lietus sostinėje iškrito 1993 m. Iš tikrųjų, situacija neeilinė“, – pripažino „Grindos“ vadovas.
Jo teigimu, mieste buvo fiksuota maždaug 60 avarinių situacijų.
Gedimino kalną pradėjo tvarkyti
Kaip portalas „Delfi“ jau rašė, birželio 20 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su įmone „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį ir pradėjo šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus. Jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.
Iki kitų metų antros pusės planuojama šiame šlaite įdiegti lietaus nuvedimo sistemą, įrengti specialius gruntus, kurie nebijo įšalo ir atmosferinių kritulių, apželdinti velėna.
Gedimino kalnui gresia dar didesnė problema, nei vizualiai jį bjaurojanti nuošliauža Šiaurės Vakarų šlaite, pietrytinėje pusėje taip pat kaupiasi židiniai, dėl ko esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms gali susidaryti nuošliaužos ir skilti ar net griūti dalis aukštutinės pilies fragmento, kuriame jau yra atsivėręs centimetro plyšys. Tokiai nelaimei bandoma užkirsti kelią, tvarkymo darbai turėtų prasidėti dar šiemet.