Kaip šį procesą sąlygoja aplinkinės valstybės ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Šie klausimai bus aptarti Rytų Europos studijų centro (RESC) kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra organizuojamoje aukšto lygio virtualioje diskusijoje apie ES Rytų partnerystės politikos pasiekimus ir ateities iššūkius. ES Rytų partnerystė Lenkijos ir Švedijos iniciatyva buvo pradėta 2009 metais kaip bendra iniciatyva, kurioje dalyvauja šešios Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalys partnerės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina. ES su jomis siekia glaudesnės ekonominės integracijos, institucijų ir gero valdymo stiprinimo, energetinio saugumo užtikrinimo, žmonių tarpusavio ryšių plėtojimo.
Birželio 12 d., penktadienį, vyksiantį renginį įžanginiu pasisakymu pradės Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Mintimis dalinsis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vienas Rytų partnerystės politikos iniciatorių, buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, Europos parlamento narė, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga, taip pat Europos parlamento nariai: buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir Rytų partnerystės tema pranešimą rengiantis Petras Auštrevičius.
Lietuva siekia demonstruoti lyderystę vystant šią ES politikos kryptį: „Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – gegužę sakė Prezidentas Nausėda.
„Politinių ir ekonominių santykių vystymas su kaimyninėmis šalimis rytuose išlieka vienas iš ES ir Lietuvos prioritetų. Tai buvo įrodyta ir pandemijos kontekste, kuomet ES skyrė šioms šalims ženklią finansinę ir kitokią paramą. Artėjant šį mėnesį vyksiančiam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui labai svarbu aptarti, kokios priemonės ES bei partnerių santykių stiprinimui galėtų būti realizuojamos ateityje. Juolab, kad Europos Komisija pateikė Rytų partnerystės vystymo gaires. Itin reikšminga, kad ES ambicijų lygis neprisloptų, todėl Lietuva buria tarptautinio lygmens prelegentus svarstymams apie tai paskatinti“, - teigė RESC direktorius Linas Kojala.
RESC taip pat neseniai išleido analitinį dokumentą, nagrinėjantį Rytų partnerystės iššūkius bei teikiantį pasiūlymus Lietuvos sprendimų priėmėjams. Su juo galite susipažinti paspaudę čia.