Seimo konservatorius, vienas iš iniciatyvos rėmėjų Edmundas Pupinis atšauna, kad ir dabartinė tvarka, kai vadovui pareigas galima eiti 10 metų, neužkerta kelio užmegzti tamprių ryšių, išvengti partinių paskyrimų.
O kadencijos, anot jo, yra tik „politiškai gražiai įvilktas reiškinys“.
Konservatorius: kadencijos – politiškai gražiai įvilktas reiškinys
Žinodami, kad eis pareigas laikinai, kai kurie vadovai gali nesistengti ir elgtis komformistiškai, penktadienį dalyvaudamas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo E. Pupinis.
Ypač regionuose, pasak politiko, labai sunku rasti gerų specialistų, kurie pakeistų pareigas paliekantį vadovą, o ir nesąžininga, anot jo, gerai dirbančius išvyti.
Šiuo metu valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai eiti pareigas gali ne daugiau kaip 10 metų, tai yra dvi 5 metų kadencijas iš eilės.
Ši tvarka, anot E. Pupinio, neužkardo korupcijos ir neskaidrumo rizikų – esą besikeičiant valdžioms atitinkamai keičiasi ir bendrovių vadovai.
„Tai yra dovana kai kurioms politinėms partijoms, kurios nori sutupdyti savo žmones“, – teigė parlamentaras.
Prieš keletą metų Specialiųjų tyrimų tarnybą atliko antikorupcijos žvalgybos analizę, kuri parodė, jog valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekia ir pusę darbuotojų skaičiaus.
Be to, tarp valstybės įmonių vadovų daugiau nei ketvirtadalis priklausė kuriai nors politinei partijai.
Nepaisant to, E. Pupinis tikino, kad situacija keičiasi.
„Suprantu, kad paveldas mūsų buvo nekoks. Bet ateina nauji vadovai, ateina vadovai, kurie nesilaiko tos politinės-partinės linijos, nors aš nieko nematau blogo, jeigu sistemoje atsiranda partiniai žmonės, kurie, galbūt, dėl savo kompetencijų išeina [į bendrovių vadovus] <...>. Aišku, kitas blogas dalykas, jeigu jis įtakojamas tos pačios politinės jėgos, bet tam yra demokratinės struktūros, kurios tą turi pastebėti, kurios turi veikti“, – dėstė jis.
O kadencijos, jo vertinimu, yra „politiškai gražiai įvilktas reiškinys“.
„Politiškai gražiai įvilkti reiškiniai kaip kadencijos, ar kiti dalykai, nesprendžia pagrindinių problemų. Reikėtų žiūrėti, kaip sistema, įmonės yra prižiūrimos, čia yra esmė – yra valdybos, yra stebėtojų tarybos. Jos, turbūt, turėtų būti formuojamos demokratiškiau, kad nebūtų vienų partijų atstovų ar interesų grupių. Tokia priežiūra yra tikresnė“, – komentavo E. Pupinis.
Demokratas: tai naudinga patiems konservatoriams
Tačiau laidoje dalyvavęs L. Savickas pabrėžė, kad Seimo konservatoriai savo pataisose nekalba apie valdybas ar stebėtojų tarybas.
„Jeigu siūlymai būtų susiję su stebėtojų tarybų stiprinimu ir kitais aspektais, manau, susitarimui būtų labai daug pagrindo. Deja, pasiūlymai yra visai apie kitką, pasiūlymai yra apie kadencijų ribojimo naikinimą“, – pabrėžė jis.
Politikas kritiškai įvertino Seimo konservatorių iniciatyvą.
„Mano įsitikinimu, tai, kas yra siūloma, yra absoliutus grįžimas atgal, visiškai nesuprantu, kodėl tokiu laikotarpiu, kai tiek besisukančių skandalingų istorijų, mes sugrįžtame prie to, kad pradedame diskutuoti apie laikus, kas anksčiau buvo paprasčiausiai žinoma kaip bebrų užtvankos, kur reikėjo persižiūrėti, kad to nebūtų.
Pačiam tuo metu teko dirbti Vyriausybėje, teko kuruoti stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir tam reikėjo įgyvendinti dideles ir reikšmingas reformas dėl mūsų valstybės įmonių tam, kad atitiktume stojimo reikalavimus. Tai buvo beprotiškai sudėtingi sprendimai ir būtent tie klausimai dėl ilgalaikių vadovų, kurie per savo ilgą vadovavimo laikotarpį susiformuoja ryšius su įtakingais politikais, su tam tikrais vietos verslininkais ir tampa iš esmės nepajudinami“, – dėstė L. Savickas.
Dėl minėtų priežasčių, anot jo, ir buvo pakeista tvarka, įvesti vadovavimo limitai.
Politikas svarstė, kad iniciatyva neberiboti vadovų kadencijų yra naudinga konservatoriams, kurie, nesusiklosčius rinkimams, galėtų išlaikyti įtaką bent jau valstybiniame sektoriuje.
„Bent jau neribotam laikotarpiui [galėtų] pasiskirti savo vadovus. Aš neatmesčiau tokios galimybės“, – pažymėjo L. Savickas.
Pastabos iš STT
Valstybės į savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas dėl bendrovių vadovų kadencijų Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo praėjusių metų spalį.
Politikai siekia, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bendrovių vadovų kadencijos būtų neribojamos.
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė kiti Seimo konservatoriai E. Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
STT joms išsakė pastabų.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.
Parlamentarų siūlymui neriboti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų pritarė trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė, toliau pataisas svarstys Seimas.