Tyrimo eiga galbūt būtų pasisukusi kitaip, jei pareigūnams būtų pavykę gauti reikalingus duomenis iš Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijų, tačiau per dvejus metus to padaryti nepavyko.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė tokio masto tyrimo nutraukimą vadina skandalingu, tuo tarpu tyrimui vadovavęs prokuroras Egidijus Kerys su tokiu vertinimu nesutinka, esą priešingai – reikėtų pasidžiaugti, kad žmonių išnaudojimo šiuo atveju nebuvo.
Už nuvykimą į Angliją siūlė 200 eurų
Tyrimo metu įtariamaisiais buvo laikomi 7 lietuviai. Kaip rašoma Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pareigūnai nustatė, kad jie nuo 2014 iki 2016 m. verbavo socialiai ir materialiai pažeidžiamus asmenis, kurie buvo gabenami į Jungtinę Karalystę.
Užverbuotiems asmenims, nustatyta tyrimo metu, įtariamieji žadėdavo „lengvus pinigus“ – 200 eurų už tai, kad jie nuvyktų į Angliją, prisiregistruotų įdarbinimo įstaigoje ir atsidarytų sąskaitą banke savo vardu.
„Šiems asmenims nurodydavo, kad nuvykus į Londoną reikės prisiregistruoti „Job centre“ (Lietuvoje atitikmuo – Lietuvos darbo birža), po ko atsidaryti sąskaitas banke. Minėtiems asmenims, naudojant apgaulę, buvo nurodoma, kad tokia veikla Didžiojoje Britanijoje yra teisėta ir legali“, – rašoma Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pavyko nustatyti, kad į Londoną atgabentus asmenis pasitikdavo ten gyvenantis lietuvis, „kuris juos perimdavo savo žinion, apgyvendindavo motelyje“.
Pareigūnai įtarė, kad į užsienį asmenys vežami ir įdarbinimo agentūroje priregistruojami tam, kad galimai sukčiavimo schemą sumanę įtariamieji galėtų pasisavinti jiems išmokamas socialines pašalpas, kurios galėtų nukeliauti į jų atidarytas banko sąskaitas.
„Sutvarkius finansinius dokumentus galimai pašalpoms gauti, galimos prekybos žmonėmis aukos buvo parvežamos į Lietuvą, kur jiems buvo sumokamas žadėtas atlygis“, – ikiteisminio tyrimo duomenys cituojami prokuratūros nutarime.
Verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis
Kaip matyti iš vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenų, įtariamieji verbavo socialiai ir materialiai pažeidžiamus asmenis. Vienas liudytoju apklaustas galimai nukentėjusysis pareigūnams pasakojo, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažniausiai prisiglaudžia pas pažįstamus. Jis teigė, kad niekur nedirba, gauna 100 eurų socialinę pašalpą, dar gauna maisto iš „Maisto banko“, pavalgyti nueina į socialiai remtinų žmonių valgyklą.
„Neįgalus, dėl patirtos stuburo traumos, todėl negali dirbti, sunku judėti. Taip pat dėl alkoholio vartojimo kartais ištinka epilepsijos priepuoliai. Turi skolų už įvairias baudas, skolos sumos nežino ir tuo nesidomi“, – rašoma nutarime, kuriame cituojami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Kaip pareigūnams teigė vyras, kelionę į Angliją už 200 eurų jam galėjo siūlyti į Darbo biržą atėjęs vyriškis.
Kitas kaip liudytojas apklaustas galimai nukentėjęs vyras pareigūnams teigė, kad pats neseniai buvo sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos, gyveno su mama, kuri niekur nedirbo. Nors apklausos metu vyras jau buvo susiradęs darbą, pasakojo, kad vos paleistas į laisvę niekur nedirbo, turėjo daug skolų dėl paimtų kreditų ir sudaužyto automobilio. Už atlygį į Angliją vykti jam esą pasiūlė pažįstamas.
Tarp susidomėjusių apmokama kelione, rašoma nutarime, buvo ir du nepilnamečius vaikus auginantis vyras, kuris su šeima gyveno nuomojamame bute.
„Prieš metus darbe patyrė traumą, neteko vienos akies, todėl yra dalinai darbingas. (...) Maždaug prieš metus, 2015 m. vasarą, abu su žmona neturėjo darbo, gaudavo 317 eurų pašalpą, iš kurios visi pragyvendavo. Iš jos mokėdavo mokesčius, nuomą. Vertėsi sunkiai, ieškojo darbo“, – vyro charakteristika pateikiama pareigūnų dokumente.
Jis taip pat teigė, kad „kažkas iš pažįstamų pasakė, kad galima užsidirbti pinigų vykstant į Angliją, į darbo biržą.“ Visų su pasiūlymu sutikusių asmenų buvo prašoma turėti asmens dokumentus ir juos kartu vežtis į Didžiąją Britaniją, iš kai kurių asmenų, pasak liudytojų, dokumentai buvo paimami dar prieš išvykstant.
Pasakojo, kad vežė į darbo biržą ir į banką
Kaip pareigūnams pasakojo galimai nukentėję asmenys, į Angliją jie buvo vežami autobusiuku, prieš kelionę jiems buvo duodama po 10-15 eurų tam, kad galėtų nusipirkti maisto. Visi galimai nukentėję asmenys apklausiami teigė, kad juos iš Šiaulių išlydėdavo ta pati įtariamąja laikyta moteris, o Lietuvoje grįžusius pasitikdavo tas pats įtariamuoju laikytas asmuo.
Vėliau, jau Anglijoje, juos esą savo žinion perimdavo ten gyvenantis lietuvis emigrantas, kuris atvykusius palydėdavo iki motelio, nuvesdavo kur nors pavalgyti.
Kitomis dienomis, kaip pasakojo liudytojai, jie buvo vežami į įdarbinimo agentūrą, vėliau – į banką Londone. Kokie dokumentai ten buvo tvarkomi, apklausti asmenys pareigūnams nurodyti negalėjo.
„Vežiodamas po darbo biržą ir bankus (socialiai pažeidžiamus asmenis Londone pasitikęs lietuvis emigrantas – DELFI) jiems sakė, kad kai jų klausinės, sakytų, jog ieško darbo bei pasirašytų jiems pateiktus dokumentus. Minėtose įstaigose pasirašinėjo ant jiems pateiktų dokumentų, tačiau kas tai per dokumentai, nežino, o bankuose jiems buvo atidarytos asmeninės sąskaitos“, – tyrime cituojami liudininkų surinkti parodymai.
Kaip pasakojo galimai nukentėję asmenys, po šių procedūrų jie būdavo tuo pačiu autobusiuku parvežti į Lietuvą, jiems įtariamaisiais laikyti lietuviai sumokėdavo žadėtus pinigus.
Teigė, kad sulaukė grasinimų
Tiesa, ne visiems kelionė, rodo pareigūnų surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo sėkminga. Iš įkalinimo įstaigos grįžęs ir apmokamos kelionės pasiūlymu susidomėjęs vyras apklausos metu teigė, kad Prancūzijoje, prieš įvažiuojant į keltą, buvo patikrintas jo asmens dokumentas ir paaiškėjo, kad jis negaliojantis.
„Padarius jo asmens dokumento kopiją leido važiuoti toliau. Apie tai sužinojusi įtariamoji, kuriai paskambino vairuotojas, pradėjo šaukti, pyko, sakė, kad atgal nebeveš“, – cituojamas galimai nukentėjusio vyro pasakojimas.
Jis pareigūnams pasakojo, kad jo nei į banką, nei į įdarbinimo įstaigą niekas nevedė, visą laiką jis praleido su vairuotojais autobusiuke, tai truko maždaug parą. Kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė vyras, jis taupė maistą, nes suprato, kad „jam niekas jo neduos“.
Vyras teigė, kad jį, grįžusį į Lietuvą, kaip ir kitus autobusiuku važiavusius asmenis pasitiko ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju laikytas lietuvis, kuris esą ir organizuodavo tokias keliones.
„Jam pasakė, kad jis turi pasidaryti naują pasą ir važiuoti dar kartą, ir jis su pasiūlymu sutiko. Po šios kelionės asmens dokumento darytis neskubėjo, nes nenorėjo važiuoti, suprato, kad kažkas negero“, – pareigūnams liudijo vyras. Jis teigė, kad daugiau į įtariamosios ir įtariamojo skambučius neatsiliepė, tačiau jie jį esą susirado.
„Pasakė, kad arba surenka per savaitę 400-500 eurų, arba darosi pasą ir važiuoja“, – ikiteisminio tyrimo pareigūnams teigė galimai nukentėjęs vyras. Anot jo pasakojimo, tai kartojosi kelis kartus, tačiau vėliau viskas esą nurimo.
„Visą laiką po to, kai grįžo iš Anglijos, jautėsi nesaugiai, nesinaudojo savo telefonu, keitė korteles (...). Per tą laiką bijojo, kad jo neišvežtų“, – duoti vyro parodymai cituojami Šiaulių prokuratūros nutarime.
Įtariamąja laikyta moteris iš pradžių teigė, kad veždavo lietuvius dirbti, vėliau persigalvojo
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir įtariamąja laikyta moteris, kuri, anot liudytojų, kartu su dar vienu lietuviu ir organizuodavo keliones iš Šiaulių į Angliją. DELFI skelbti įtariamaisiais laikytų asmenų vardų ir pavardžių negali, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jų kaltė neįrodyta.
2016 m. rugsėjį vykdytos apklausos metu įtariamoji kalta neprisipažino. Pareigūnams moteris teigė, kad Anglijoje gyvenantį lietuvį, kuris, anot galimai nukentėjusių asmenų, vežamus lietuvius užsienyje ir pasitikdavo, ji pažįsta.
„Jis kartais paprašo jos, kad jam reikalingi darbininkai Anglijoje. Būna darbas plovykloje, prie statybų, kebabinėje ir pan. (...) Ji pati jokių asmenų neieškojo“, – pareigūnams teigė įtariamąja laikyta moteris, tačiau, kodėl tie asmenys grįždavo atgal, ji apklausiama paaiškinti negalėjo. Teigė, kad jai Anglijoje 7-9 m. gyvenantis lietuvis nieko nesakė ir apie „jokias darbo biržas, ir jokias mokamas pašalpas“.
Maždaug po pusės metų, 2017 m. balandį, moteris atsiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai savo surašytą paaiškinimą, kuriame pateikė jau visai kitokias aplinkybes.
Šiame paaiškinime įtariamąja laikyta moteris teigė, kad Anglijoje gyvenantis lietuvis „užsiima žmonių paieškomis ir jų vežimu į Angliją“. Moteris pripažino, kad kartais organizuodavo tokių asmenų keliones. Kaip rašė paaiškinime prokuratūrai, jos darbas buvo pristatyti asmenis iki mikroautobuso Lietuvoje. Už surastą žmogų ji teigė gaudavusi 290 eurų.
Ji taip pat pripažino, kad tokių asmenų paiešką vykdydavo su kitu liudytojų minėtu lietuviu, nors pirmosios apklausos metu neigė, kad jis turi ką nors bendro su šia veikla.
Įtariamąja laikyta lietuvė savo paaiškinime prokuratūrai rašė, kad su Anglijoje gyvenančiu lietuviu, kuris ir pasitikdavo gabenamus asmenis, buvo sutarta „surastiems keleiviams paaiškinti, kad nuvykus į Angliją ir padarius kažkokius dokumentus (...) jų vardu bus mokamos socialinės pašalpos“, kurias pasiims lietuvis emigrantas ar „kiti jai nežinomi asmenys“. Ji esą žmonėms ir aiškindavo, kad jų vardu bus gaunamos socialinės pašalpos. Moteris prokuratūrai atsiųstame paaiškinime teigė, kad jai visada buvo aiškinama esą viskas oficialu ir legalu.
Savo kaltės apklausiamas nepripažino ir kitas lietuvis, kuris, kaip buvo įtariama, kartu organizavo keliones iš Lietuvos į Angliją.
Kai kurie įtariamieji kaltę pripažino
Ikiteisminio tyrimo metu kai kurie įtariamieji savo kaltę pripažino visiškai. Vienas jų buvo įtariamas, jog veikiant bendrininkų grupėje užverbavo ir bendrininkams perdavė daugiau kaip du pažeidžiamus asmenis.
Visiškai savo kaltę pripažinęs įtariamasis apklausiamas pareigūnams parodė, kad ir pats 2016 m. iš pažįstamo asmens gavo pasiūlymą vykti į Angliją ir taip užsidirbti pinigų.
„Jam jis (pažįstamas – DELFI) pasakė, kad reikės nuvažiuoti į Angliją ir įstoti į darbo biržą, po ko parvažiuoti atgal. Sakė, kad kelionė truks apie savaitę laiko. Jis jam sakė, kad už tai gaus 180 eurų, kad už kelionę bus apmokėta, kad nereiks turėti nei vieno euro, o maistui nusipirkti duos 15 eurų“, – įtariamojo parodymai cituoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Įtariamuoju laikytas asmuo duodamas parodymus teigė, kad į Angliją nuvyko, ten, kaip ir kiti tyrimo metu apklausti asmenys pasakojo, buvo nuvežtas į „Job centrą“, vėliau į banką, kur pasirašė dokumentus. Grįžęs į Lietuvą, pareigūnams apklausiamas teigė vyras, gavo žadėta atlygį, o praėjus dviems savaitėms po kelionės sulaukė anksčiau minėto įtariamojo skambučio.
„Pasiūlė ieškoti žmonių, pasakė, kad jam iš to bus nauda. (...) Už surastą žmogų jis turėjo uždirbti 50 eurų. (...) Svarbu buvo, kad žmogus nebūtų ko nors prisidirbęs Anglijoje ir Lietuvoje, ir turėtų asmens dokumentą“, – vyro parodymai cituojami Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime.
Savo kaltę apklausiami pripažino penki įtariamieji. Dauguma jų pareigūnams teigė, kad iš pradžių jiems patiems buvo už pinigus pasiūlyta vykti į Angliją, o po to jie sutiko su pasiūlymu už atlygį ieškoti kitų žmonų.
Sekė ir klausėsi pokalbių
Tyrėjai, rašoma Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime, slapta sekė įtariamus asmenis. 2016 m. rugsėjį užfiksavo galimą trijų vyrų išgabenimą mikroautobusu iš Šiaulių į Angliją, kuriame dalyvavo ir įtariamieji.
Dar vieną trijų vyrų galimą išgabenimą pareigūnai sekimo metu užfiksavo po trijų dienų, jame taip pat dalyvavo ir įtariamieji.
Taip pat, matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, buvo klausomasi įtariamųjų pokalbių, kurių metu su įvairiais žmonėmis įtariamaisiais laikyti asmenys kalbėjo apie vykimą į Angliją, buvo aptariamos vykimo aplinkybės, atlygis ir pan.
Tam, kad prekyba žmonėmis būtų įrodyta, pareigūnai turi nustatyti tam tikrą nusikaltimo sudėtį. Kaip rašoma prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pareigūnams pavyko surinkti duomenų, leidžiančių įžvelgti verbavimo, pasinaudojimo nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, gabenimo požymių.
Vis dėlto, nei vieno šių požymių pareigūnai negalėjo laikyti objektyviai įrodytais, nes nebuvo surinkta duomenų, kad šie asmenys buvo išnaudojami sukčiavimų darymui Didžiojoje Britanijoje.
Kaip rašoma nutarime, dėl informacijos, „kokie konkrečiai veiksmai buvo atliekama su į Didžiąją Britaniją pristatytais pažeidžiamais LR piliečiais“, „ar jie savo veiksmais atliko kokius nors nusikalstamus, galimai sukčiavimo veiksmus, t.y., ar jie buvo išnaudojami nusikalstamų veikų darymui“, tyrimą atliekantys Lietuvos pareigūnai kreipėsi į atsakingas užsienio valstybės institucijas. Tačiau, kaip teigiama prokuratūros nutarime, per dvejus metus jokio atsakymo iš Anglijos teisėsaugos gauti nepavyko.
„Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų darytina išvada, kad į Londoną atgabenti LR piliečiai savo veiksmais neatliko jokių galimų nusikalstamų veiksmų, t.y., nesurinkta duomenų, kad jie atliko kokius tai nusikalstamus sukčiavimo veiksmus (...), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minimu laikotarpiu į Londoną pristatyti pažeidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai nebuvo išnaudojami (...)“, – konstatuojama Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
KOPŽI tyrimo nutraukimą vadina skandalingu, prokuroras įžvelgia pliusų
KOPŽI vadovė K. Mišinienė šį atvejį vadina skandalingu. Ji teigia, kad Šiauliuose tokio pobūdžio bylas tiriantis prokuroras Egidijus Kerys turėtų pripažinti, jog nesugeba ištirti bylų.
„Nutraukti ne vienerius metus trunkančius ikiteisminius tyrimus todėl, kad reikšmingos medžiagos neatsiunčia ispanai, britai... Mūsų manymu, tai skandalinga. Tai važiuokit patys į tas šalis, prašykite bendrų tyrimo grupių, galų gale, kovokite už teisingumo pasiekimą, o ne nurašinėkite lengva ranka nukentėjusiųjų parodymus. Kokia žinia pasiunčiama nukentėjusiems ir liudytojams? Nieko ten nebuvo, neišsigalvokite. O prekeiviams žmonėmis ir jų parankiniams? Kol kas jūs stipresni“, – piktinasi nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Tuo tarpu tyrimui vadovavęs prokuroras Egidijus Kerys DELFI teigia, kad esą reikėtų pasidžiaugti, jog žmonės nebuvo išnaudojami. Vertindamas K. Mišinienės pasisakymą prokuroras svarstė, kad tokį vertinimą nulemia emocijos.
„Tikrai drįsčiau labai prieštarauti, kad skandalingi. Kaip mes galime atiduoti bylą konstatavę, jeigu nebebuvo padaryta veika. Manau, kad tuo gal kaip tik reikia pasidžiaugti, kad tokiu atveju to išnaudojimo iš tikrųjų nebuvo. Kaip ir mes konstatavome iš tų duomenų, ką surinkome, išnaudojimo nebuvo. Ir jeigu konstatuojame, kad tie asmenys nebuvo išnaudoti, tikrai manau, kad per drąsu teigti, kad tai skandalinga.
Visų antra, manau, kad centras, apie kurį kalbate, didelį įdirbį daro, bet vis tik ne jie daro tą teisinį vertinimą ir kitą kartą, manau, kad šiek tiek prasilenkia“, – komentavo E. Kerys.
Paklaustas, kaip mano, ar galima vertinti šį tyrimą kaip nepavykusį, E. Kerys teigė, kad ne. Tiesa, sutiko, kad pareigūnai iki šiol konkrečiai nežino, ką Anglijoje konkrečiai veikė iš Lietuvos gabenti socialiai ir materialiai pažeidžiami asmenys.
„Aš gal negalėčiau pasakyti, kad nepavykęs. Čia gal, visų pirma, ir pačioje pradžioje ikiteisminio tyrimo įstaiga gavo duomenis, kad taip, tokie asmenys yra verbuojami, gabenami, jie gal ir nebuvo iki galo tuo metu aiškūs. Na ir šiai dienai, kategoriškai ką konkrečiai atliko, apart tų asmenų pasakojimų, mes ir nežinome. Bet na nemanau, kad nepavykęs. Tai tiesiog buvo ištirta, tų duomenų nesurinkta ir konstatuota tai, kad nesurinkta. Manau, kad sprendimas, kad nebuvo išnaudoti bent jau mūsų atžvilgiu, gal negalima sakyti, kad nepavykęs. Manau, kad ištirtas atvejis ir konstatuota kokios būtent tos pasekmės“, – DELFI sakė prokuroras E. Kerys.
Teigia, kad kitų galimybių gauti informacijos iš Didžiosios Britanijos nebuvo
Paklaustas, ar jo vertinimu, tyrimo eiga galėjo pasisukti kitaip, jeigu duomenys iš Didžiosios Britanijos teisėsaugos visgi būtų gauti, E. Kerys teigė negalintis nei su tuo sutikti, nei kategoriškai to paneigti.
„Aš negaliu garantuoti, kad ji galėjo būti kitokia. Neaišku, ar mes iš tiesų būtume gavę, kad tie asmenys patys atliko kažką nusikalstamo. Jeigu tas asmuo neatliko nusikaltimo, kaip šiuo atveju mes ir tyrėme, tai gal ta pati išvada būtų padaryta. Konkrečiai, ką jie ten atliko, mes nustatėme tik iš pačių asmenų pasakojimo, kad juos nuveda į „Job centrą“, mūsų Darbo biržos atitikmenį, juos užregistruoja, nuveda į banką, atidaro sąskaitą. Jų tokie tie veiksmai su mūsų Lietuvos piliečiais buvo, daugiau su jais nieko, po to sėkmingai pargabenama ir dažniausiai atsiskaitoma už tą paslaugą. Tai ir konstatavome, kad vis tiktai buvo kaip pasinaudojimas tų asmenų duomenimis, jų dokumentais, o tai nėra pripažįstama kaip išnaudojimas“, – aiškino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras.
Jis taip pat DELFI žurnalistams teigė, kad visi keliai, siekiant gauti informaciją iš kitos šalies, buvo išnaudoti. Kitų galimybių gauti reikalingų duomenų esą nebuvo.
„Žinokit, savo nutarime beveik visą puslapį skyriau tam aprašymui, kokie keliai buvo. Buvo ir per „Eurojustą“, ir ne kartą mūsų „Eurojusto“ atstovė, ir Generalinės prokuratūros atstovai kreipėsi, ir per ambasadą mes kreipėmės. Praktiškai, gal taip ūkiškai sakant, vienas nuo kito atsirašinėjo, kad ne mums čia, nei tai įstaigai, nei tai. Atrodo, jau vieną pareigūną priskyrė, nieko nevykdo, vėl kitam perskyrė.
Buvo siųsta, tyrėjai siuntė eilę tų priminimų, raginimų per kitas institucijas. Bet aš sakau, aš negaliu teigi, kad gavus atsakymą tikrai būtume gavę kitus duomenis. Aišku, negaliu irgi to kategoriškai paneigti“, – teigė E. Kerys.
Prokuroras pabrėžė, kad net jeigu asmuo ir buvo socialiai pažeidžiamas, buvo verbuotas, bet nenustačius, jog buvo išnaudotas, nesusidaro prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis. Be to, E. Kerio teigimu, su į Angliją vežamais asmenimis „buvo gražiai elgiamasi“.
„Nesurinkome mes tų duomenų, kad jie buvo išnaudoti, su jais gražiai elgiamasi, jie buvo apgyvendinami, sumokami pinigai ir nėra to nusikaltimo sudėties.
O apie kitas veikas Lietuvos respublikoje praktiškai mes nieko (neturime – DELFI). Galbūt kiti asmenys padarė veikas va būtent Anglijoje, gal pasinaudojo kažkokiomis spragomis dėl tų socialinių pašalpų, ar ką, bet čia vėlgi kitoje šalyje padarytos veikos jau nebe mūsų tyrimo laukas“, – susidariusią situaciją komentavo E. Kerys.
Šiauliuose – daugiausia nutraukiamų tyrimų dėl prekybos žmonėmis
Informatikos ir ryšių departamento (IRD) statistika rodo, kad Šiauliuose iš visų didžiųjų Lietuvos miestų nutraukiama daugiausiai ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. Per trejus metus, 2016-2018 m., Šiauliuose buvo nutraukta net 11 ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 147 (Prekyba žmonėmis), 147-1 (Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), 147-2 (Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis) straipsnius. Palyginimui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu dėl tų pačių nusikalstamų veikų nutraukta po 4 ikiteisminius tyrimus, Panevėžyje – 1.
Be to, IRD duomenimis, Šiauliuose per keturis šių metų mėnesius jau nutraukti 4 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis atvejų. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose per šį laikotarpį tokio pobūdžio tyrimų, rodo statistika, nutraukta nebuvo.
Tiesa, dėl vaiko pirkimo ir pardavimo (BK 157 str.) Šiauliuose nuo 2016 iki 2019 balandžio buvo nutrauktas 1 ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Kaune – 3, Klaipėdoje – 2, Panevėžyje – 4.
Visgi bendrame penkių didžiųjų Lietuvos miestų kontekste Šiauliai gerokai išsiskiria.
Pats E. Kerys DELFI pripažino, kad dėl prekybos žmonėmis daugiau ikiteisminių tyrimų yra nutraukiama, nei pasiekia teismą.
VRM mato situacijos gerėjimą
Dar šių metų gegužę Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino pranešimą, kad 2018 m. situacija kovoje su prekyba žmonėmis gerėjo. DELFI VRM pateikus užklausą, kaip vertina Šiauliuose susidariusią padėtį dėl didelio nutraukiamų ikiteisminių tyrimų masto, Viešojo saugumo politikos grupės ministerijos patarėja Sonata Mickutė pateikė tokį atsakymą:
„Svarbu pabrėžti, kad prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui nusikaltimas turi savo griežtus kriterijus, kuriais remiantis pradedami ikiteisminiai tyrimai. Skiriami trys kriterijai, kuriais remiantis asmuo pripažįstamas prekybos žmonėmis arba išnaudojimo priverstiniams darbui auka ir pradedamas ikiteisminis tyrimas:
1. Jei asmuo buvo parduotas, pirktas, kitaip perleistas, verbuotas, gabentas, laikytas nelaisvėję ir kt.
2. Kviesta ar versta teikti seksualines paslaugas, vogti ar daryti kitus nusikaltimus, dirbti vergijos ar į vergiją panašiomis sąlygomis, elgetauti, sudaryti fiktyvias santuokas, parduoti organą ir kt.
3. Palenkta asmens valia, pvz., panaudotas fizinis smurtas ar grasinimai, apgaulė, pasinaudojama asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.“, – rašoma atsakyme.
Kaip komentare pabrėžė S. Mickutė, jei bent vieno iš šių kriterijų nepavyksta įrodyti, tyrimas nutraukiamas.
Gegužę VRM paskelbė, kad 2018 m. Lietuvoje buvo vykdoma 11 proc. mažiau ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis bei išnaudojimo priverstiniam darbui nei 2017 m.
VRM ataskaitoje teigiama, kad dėl prekybos žmonėmis 2018 m. buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų, 2017 m. – 15.
Šiauliuose aukos verbuojamos itin dažnai
Nors dabar VRM skelbia apie situacijos šioje srityje gerėjimą, dar 2017 m. apžvalgoje buvo pabrėžiama, kad toks nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius yra itin didelis.
„Pažymėtina, kad 2017 m. net 15 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis buvo nutraukta (iš jų 5 buvo pradėti tais pačiais metais), dažniausiai nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo“, – rašoma 2017 m. VRM apžvalgoje.
Apžvalgos išvadose dėl ypač didelio ikiteisminių tyrimų nutraukimo skaičiaus Generalinei prokuratūrai buvo rekomenduota „surengti mokymus policijos tyrėjams dėl įvairių prekybos žmonėmis formų nusikaltimų kvalifikavimo ir įrodymų surinkimo“.
Kad mažėjantis ikiteisminių tyrimų skaičius gali rodyti situacijos gerėjimą abejoja ir KOPŽI vadovė K. Mišinienė.
„Būtų tikrai keista teigti, jog mažėjančių ikiteisminių tyrimų skaičius rodo gerėjančią situaciją. Mes iš viso nežinome, kokia ta situacija yra šalyje. Turime skaičius, tačiau VRM nesugeba pateikti jų gilesnės analizės – o juk mums, praktikams, tikrai būtų naudinga suprasti, kodėl tam tikri regionai šalyje yra labiau pažeidžiami, kodėl net ir patyrę teisėsaugininkai vargsta atpažindami tokias prekybos žmonėmis formas kaip darbinis išnaudojimas, priverstinis nusikaltimų atlikimas“, – statistikos interpretavimu stebisi K. Mišinienė.
2017 m. apžvalgoje taip pat pažymėta, kad dažniausiai prekybos žmonėmis aukos buvo verbuojamos Vilniuje (25 proc.) ir Šiauliuose (18 proc.).