Ž. Mauricas laidoje užsiminė apie neraminančias tendencijas – ateinančios atostogos mažina dėmesį Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.
„Matosi tam tikros neraminančios tendencijos. Nes priešingai, nei buvo pandemijos metu, dėmesys gyventojui, ypatingai bendrai ES, jis išliko pakankamai didelis ilgą laiką. O dabar matome, kad tas dėmesys kariniam konfliktui Ukrainoje, jis mažėja. Ir čia yra didelis pavojus. Nes ateina vasara, kelionių metas, žmonės dar pavargę nuo pandemijos, prisiplanavę visokių atostogų.
Ir politikai vakarų šalyse vis tiek yra visuomenės atspindys, gal politikai net iki dabar nebūtų tiek rėmę Ukrainos, jeigu ne visuomenė, privertusi juos tai daryti“, – laidoje svarstė jis.
Jeigu vakarai „užsiliūliuos“, karas Ukrainoje įsišaldys, prognozavo Ž. Mauricas.
„Ypatingai Vokietijoje. Ir dabar yra tam tikra grėsmė, kad vakarai šiek tiek užsiliūliuos, suras kitų prioritetų. Ir konfliktas Ukrainoje įsišaldys. Nes jei Ukraina negaus tų ginklų, negalės atsikariauti teritorijų, tai turėsime tą įšaldyto konflikto scenarijų, kas Rusijai būtų pakankamai neblogas scenarijus. Nes ji ilgus metus, dešimtmečius tokiu principu ir vadovaujasi“, – kalbėjo ekonomistas.
Ž. Mauricas Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ teigė, jog tokio scenarijaus negalima pavadinti Rusijos pergale.
„Tas principas veikia kol kas ir Ukrainoje. Ir kuo Ukrainai ilgiau truks išvaryti okupantus iš savo žemės, tuo tikėtina, kad tas konfliktas bus įšaldytas ilgiau. Rusijos pergale to nepavadinsi, nes ji jau nelaimėjo, bet to negalėtum pavadinti ir vakarų pergale“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi jis.
Ž. Mauricas Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ teigė, jog ir visuomenė, mūsų regiono politikai turėtų stengtis įtikinti vakarus, jog jokių kompromisų Ukrainoje daryti negalima. Nes Kremliaus propaganda atviru tekstu jau kalba, jog Ukraina nėra „kelionės tikslas“. Toliau planuojama veržtis į Lenkiją, Baltijos šalis.
„Turime tikrai pavojingą situaciją. Todėl manau, kad tikrai būtų tikslinga tą pergalę pasiekti. Yra geras posakis – Rusija negali pralaimėti, o vakarai dar nepasirengę laimėti. Va čia yra kita medalio pusė – vakarai nepasirengę laimėti. Jos tenkintų konflikto nebuvimas, nusiraminimas.
Dėl to kartais atsiranda tokių idėjų – atiduoti Rusijai kažkokį Ukrainos teritorijos gabalą, vardan taikos. Bet manau, kad tai yra tik trumpalaikis ir trumparegiškas sprendimas. Jeigu tikrai norime taikos, tai mes turime pasiekti Rusijos pralaimėjimą“, – kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Įvertino Rusijos padėtį
Ekonomistas Ž. Mauricas Žinių radijo eteryje kalbėjo, jog Rusija karui Ukrainoje buvo pasiruošusi geriau ekonomine prasme.
„Yra paradoksas tame, kad Rusijai geriau sekasi kovoti ekonominiame fronte nei kariniame. Ir čia V. Putinas labai daug išskaičiavo. Nes jie ruošėsi tam karui praėjusių metų vasarą – neužpildė dujų saugyklų, išjungė dujų vamzdį. Sukėlė dujų, elektros kainas. Ir tas energetinis karas vyksta. Vakarai pradeda suprasti tos situacijos rimtumą.
Bet vanduo teka ten, kur yra mažiausiai pasipriešinimo. Ir jeigu padarai kažkokią užtvanką – ar tai būtų sankcijos, ar vizija atsisakyti energetinių išteklių iš Rusijos. Tai vis tiek atsiras ilgainiui tų skylučių, per kurias tas vanduo prateka. Ir dabar yra ta kita rizika – ekonominė rizika didžiausia, kad užsiliūliuos ir nebeįves tų papildomų sankcijų“, – sakė jis.
Žinių radijo laidos „Greiti pietūs“ pašnekovo Ž. Maurico teigimu, dabar vakarai turi didžiulį uždavinį – „išlaikyti tas sankcijas, kurias yra įvedusi“.
JAV ir Europos sankcijos skiriasi tuo, kad amerikietiškos galioja tol, kol nebus panaikintos, o Europoje kasmet jas reikės tvirtinti iš naujo, aiškino „Luminor“ banko ekonomistas.
„Yra didelė grėsmė, kad jei tik metus jos galios, tada Rusija gal išeis net laimėjusi. Nes ji užkėlė kainas, pasiruošė tam konfliktui, gavo daug pajamų. Metus pakentės ir po dviejų metų jei vėl pradės bičiuliautis su Rusija, nebūtų labai geras scenarijus. Tai viso demokratinio pasaulio laukia didžiulis egzaminas – išlaikyti tą spaudimą Rusijai“, – laidoje tikino pašnekovas ekonomistas Ž. Mauricas.
Jis Žinių radijo eteryje taip pat paaiškino, kodėl nors ir įvedus itin griežtas sankcijas Rusijai, jos valiuta – rublis, nekrenta.
„Rusija, kaip minėjau, pasiruošė tam konfliktui ekonomine prasme geriau nei karine. Ji įspaudė į kampą ES ir bent jau iki šiol vis dar tebegauna labai daug pajamų iš energetinių žaliavų eksporto. (…) Yra įstatymas, kad 80 procentų tų gautų pajamų įmonės turi keisti į rublius, tai kelia rublio kursą. Ir taip pat Rusija nelabai ką importuoja.
Visų pirma, negali, nes nelabai, kas nori jai parduoti. Ir gaunasi situacija, kad eksportas yra rekordiškai didelis, o importas vos ne rekordiškai mažas“, – apie situaciją Rusijoje sakė Ž. Mauricas, tvirtindamas, jog ši situacija be abejonės yra laikina.
„Pajamos iš energetikos tikrai mažės. Importas, tikėtina, liks mažas toliau. Rusijos laukia didelė recesija šiais metais, tai neišvengiama. Ir ilgainiui tikėtina, kad ir tas rublis pradės silpnėti“, – prognozavo jis.
Ko laukti?
Paklaustas apie pasaulio ekonomiką, Ž. Mauricas teigė, jog pandemijos krizėje Lietuva nukentėjo bene mažiausiai.
„Nes mes visi sėdėjome vienoje valtyje ir mūsų vieta toje valtyje buvo viena iš minkštesnių, saugesnių. Nes mes mažai priklausomi nuo turizmo pajamų, paslaugų, daug turėjome aukštos pridėtinės vertės informacinių technologijų paslaugų, kur nereikia kontakto. Ir taip pat mūsų pramonė sužibėjo krizės metu. Nes mūsų tiekimo grandinės buvo trumpesnės. (…) Bet dabar situacija jau kita, nes yra dvi grėsmės“, – sakė jis.
Pirmoji – tiesioginis karinis konfliktas, o antroji – karo pasekmė – infliacija.
„Ir kuo toliau nuo Rusijos, tuo infliacija yra svarbesnė grėsmė nei karas Ukrainoje. Ypatingai JAV yra nusiteikusios labai griežtai kovoti su grėsme, keliant palūkanų normas ir ištraukiant pinigus iš ekonomikos. Net pats Centrinis bankas pripažino, jog yra tikėtina, kad gali būti recesija. Jie to nepaneigia, nes jų prioritetas yra vis tiek suvaldyti infliaciją, nes gali leisti jai įsibėgėti“, – teigė ekonomistas Ž. Mauricas.
Jis prognozavo, kad bus fiksuojamas NT kainų kritimas.
„Ta bangelė atsiris. Ir Europos centrinis bankas irgi kels palūkanų normas, pirmą kartą – liepos mėnesį. Tai mes turėsime tokią situaciją truputį priešingą nei pandemijos metu. (…) Metai gali būti tokie sudėtingesni, čia reikės dar daugiau susikaupimo, kalbant apie Ukrainą.
Nes tai gali nukreipti gyventojų dėmesį nuo Ukrainos prie savo ekonominių problemų. Ir reikia aiškinti žmonėms, kad tas laikmetis bus šiek tiek sunkesnis, bet mes žinome to priežastis“, – Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.
