Po gilios žiemos – šaltas pavasaris
Meteorologas B. Medinis akcentuoja: orų kaita nereiškia visuotinio klimato atšilimo. Kai kur, tiesa, šyla. Tačiau antai Italijoje, kuri garsėja švelniu klimatu, šiemet šalnos pakando vynuogynus. Turėjome rekordiškai ilgą, į antrąją gegužės dekadą įžengusį šildymo sezoną. O ir dabar privačių namų gyventojai vis dar mina takelius malkinių link. Mūsų obelų ir alyvų žydėjimas vėluoja geras dvi savaites. O šiluma, kuri turėjo atitekti mums, nukeliavo toli į šiaurę. Jomis mėgaujasi Sibiro platybių gyventojai nuo Archangelsko iki Murmansko, ir baltosios meškos.
Klimato kaita reiškia tai, kad mūsų kraštuose daugėja audrų, kitų nemalonių reiškinių.
Kol kas orai laikosi tokie, kad vidutinė paros temperatūra netoli 12-13 laipsnių. Šildymo sezonas paprastai baigiamas tada, kai trijų parų vidutinė temperatūra yra didesnė, nei 10 laipsnių. O kur dar drėgmė. „Saulėtą dieną visai kitoks šilumos pojūtis. O dabar šalta, drėgna. Todėl bent jau privačių namų šeimininkai vis dar kuria krosnis“, – sakė B. Medinis.
Šalnų nebus, perkūnijų maža
Dabar, žydint obelims ir pradedant skleistis alyvoms, daržininkus kamuoja aktualus klausimas: ar bus šalnų? B. Medinis sako, kad jos menkai tikėtinos. Priežastis paprasta: nors vidutinė oro temperatūra yra sąlyginai žema, tačiau naktys yra pakankamai šiltos, vyrauja apie 8 laipsniai šilumos. Nors ištisai merkia lietus, visgi trūksta esminio pavasario ženklo: perkūnijų.
Tiesa, kartais debesų pakraščiais ir padudena, blyksteli vienas kitas žaibas. Pašnekovas sako, kad tai natūralus dalykas: ganėtinai šalta, todėl ir nėra įprastinių perkūnijų. Ar tiesa, kad perkūnijos rečiausiai pasitaiko rytais? „Taip, tiesa. Ryte perkūnija būna tik tuomet, kai eina galingas frontas, naktį šėlo audra. Dažniausiai perkūnijos prasideda popiet ir vakare, maždaug iki 19-20 val.“, – sakė pašnekovas.
O štai lietaus davė ir pridėjo
Iki gegužės pabaigos likus beveik savaitei, pasak B. Medinio, mūsų kraštuose iškrito maždaug dviejų gegužių norma kritulių. Štai vien nuo šeštadienio vakaro ir sekmadienį prilijo tiek, kad visai dekadai užtektų. Ir orų prognozė šiai savaitei nedžiugina: lietūs su trumpais prašviesėjimais.
Toks gausus kritulių kiekis, žinoma, atsiliepia. Panemunėlio, Pandėlio apylinkėse be guminių batų dabar jau sunku į kiemą išeiti. Daržų vagose telkšo vanduo, o ūkininkų laukuose – nemaži ežerėliai, kai kur jau ir antys juose plauko. Pašnekovas atviras: ši vasara bus puikus testas ūkininkų melioracijos sistemoms. „Dabar ūkiuose netrūksta darbų: laukai tręšiami, purškiami nuo piktžolių ir kenkėjų. Situacija tokia, kad kai kur technika į laukus jau nebeįvažiuoja“, – sakė jis. Ir tokios tendencijos laikysis bent iki penktadienio.
Ilgi, nuobodūs lietūs turi ir teigiamą pusę. Pernai šalį kamavo hidrologinė sausra: nuseko upių, ežerų vandenys. Ar pamažu atkuriamas balansas? „Nemunėlio vanduo buvo pakilęs metru. Dabar kiek nuslūgo. Bet upėse vandens daugėja. Pamažu jis prasiskverbia ir į giliuosius sluoksnius“, – lietingų orų naudą įžvelgė B. Medinis.
Vasara – šalta ir lietinga
Daržininkams, gėlininkams, aktyvaus poilsio mėgėjams prognozės nedžiuginančios. „Panašu, kad turėsime vėsią ir drėgną vasarą. Tikrą lietuvišką vasarą, kai maudytis per tris mėnesius galėdavome vos kartą ar du“, – sakė B. Medinis. Ir pridūrė, kad pastaraisiais metais orai lepino: vasariški, šilti orai persikeldavo net į rugsėjį, ruduo būdavo ilgas ir šiltas, žiema – švelni. Šiemet ir žiema buvo šalta bei gili, ir pavasaris – ilgas ir šaltas, o ir vasara nieko gero nežada. „Žinoma, gali užslinkti kelios karščio bangos. Bet bendroji tendencija, kiek pastebi ir mūsų, ir Skandinavijos sinoptika, turėtų būti maždaug tokia“, – sakė B. Medinis.
Daržininkams, sodininkams, kurie augina šilumamėgius augalus, ši vasara bus sudėtinga. „Pomidorų, paprikų lauke užsiauginti bus sunku. Galvokite apie tai, kad reiktų rūpintis šiltnamiais, inspektais, dengtomis lysvėmis“, – patarė pašnekovas.