Vis dar juokaujama, kad skaitydami kriminalines naujienas tikri panevėžiečiai sužino, kaip sekasi jų draugams ir artimiesiems, o atvykus į naktinį klubą apsauginiai ne atima, o duoda ginklus.
Vis dėlto nuo „tulpinių“ laikų Panevėžys gerokai pasikeitė. Su DELFI susitikęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Ambraziūnas patikino, kad situacija mieste gerėja.
„Baimė likusi dėl žmonių inertiškumo. Nuomonės, kad čia – pavojinga, dažniausiai laikosi Panevėžyje negyvenantys asmenys. Aš gyvenu Panevėžyje jau ilgai ir jaučiuosi labai saugiai, lygiai taip pat jaučiasi ir mano aplinkos žmonės, nors suprantame, kad nė vienas neapsaugotas nuo tapimo nusikaltimo auka“, – aiškino jis.
Pavojingiausiu miestu Panevėžys nelaikomas ir remiantis oficialia statistika. Informatikos ir ryšių departamento 2015 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, Panevėžyje 100 tūkstančių gyventojų tenka 603,6 nusikalstamos veikos. Šis miestas – 22 vietoje pagal pavojingumą.
Padaugėjo smurto artimoje aplinkoje
Prieš 19 metų policijoje Panevėžyje pradėjęs dirbti Mindaugas Ambraziūnas ėjo įvairias pareigas kriminalinėje policijoje – buvo Organizuoto nusikalstamumo tarnybos 1-ojo skyriaus viršininkas, vėliau – Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkas, dar vėliau tapo Nusikaltimų tyrimo biuro viršininku.
Paprašytas palyginti Panevėžį savo darbo pradžioje ir dabar, jis patikino, kad nors nusikaltimų buvo ir yra, keičiasi ir jų mąstai, ir pobūdis.
„Keletą pastarųjų metų mums labiau pavyksta išvengti turto sunaikinimo ypatingai pavojingu būdu – sprogdinimų ir sprogimų, daug mažiau nusikaltimų įvykdoma naudojant šaunamąjį ginklą, sumažėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ir automobilių vagysčių. Visa kita – panašu, tik teisės aktai keičiasi, visuomenė irgi vietoje nestovi, todėl dabar gana nemažą nusikalstamų veikų dalį, kurią mes registruojame, sudaro smurtas artimoje aplinkoje“, – pasakojo M. Ambraziūnas.
Tačiau, jo teigimu, palyginus su kitais miestais ir rajonais, ypatingais nusikaltimais Panevėžys negarsėja.
Susidūrė ir su „tulpiniais“
„Kai atėjau dirbti į policijos struktūrą, tikrai nebuvo baisu. Visi tie žmonės, kurie atėjo tais metais, nebuvo bailiai. Emociškai, manau, visi jautėsi stabiliai ir dirbo savo darbą taip, kaip galėjo ir pagal galiojusius teisės aktus. Man asmeniškai tuo metu niekas negrasino, už visus kolegas atsakyti negaliu, tačiau žinoma, kad buvo įvairių įvykių, taip, buvo ir žuvusių, ir tų, kurių turtas buvo sunaikintas tiek visuotinai pavojingu būdu, tiek ne, bet nemanau, kad tai policijos pareigūnus išgąsdino. Nepažįstu nė vieno, kuris būtų išsigandęs ir palikęs tarnybą“, – kalbėdamas apie Panevėžį prieš 19 metų, pasakojo M. Ambraziūnas.
Jis pripažino – teko susidurti su „tulpiniais“, dalyvauti jų nusikaltimų tyrime, procesiniuose veiksmuose, tačiau kalbėti apie tai daugiau pareigūnas nesutiko. Anot jo, didžiausią vaidmenį šioje istorijoje suvaidino prokuratūra ir kriminalinės policijos biuras, be to, šie asmenys jau atlieka bausmę.
„Nemanau, kad reikėtų iš jų daryti kokius miesto valdovus. Šventai esu įsitikinęs, kad taip nebuvo. Panevėžys visuomet turėjo merą, savivaldą, dirbo ir policijos pareigūnai, ir teismai, ir prokuratūra – „tulpiniai“ mieste tikrai neviešpatavo“, – aiškino jis.
Naftos gaminius pakeitė žmonės – plinta prekyba žmonėmis
Vis dėlto pareigūnas pripažino – organizuotos nusikalstamos grupuotės Panevėžyje ramybės pareigūnams neduoda iki šiol.
„Anksčiau visi kalbėjo, kad vienas iš pagrindinių tokių grupuočių pinigų šaltinių buvo nafta ir naftos produktai, vėliau kažkas vertėsi ir šiandien verčiasi narkotinių medžiagų prekyba, tačiau dabar atsirado nauja rūšis – prekyba žmonėmis. Tai nėra tik moterų gabenimas ir išnaudojimas prostitucijai, jau kelerius metus žmonės į užsienį vežami ir priverstiniams darbams, ir nusikalstamų veikų vykdymui. Nusikalstamumas – kintantis procesas“, – apie tokių grupuočių veiklą aiškino jis.
Tačiau įvardyti, kokios tai grupuotės, A. Ambraziūnas nesutiko. Anot jo, etiketes joms lipdo žiniasklaida ir vietiniai, policija tiria asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas ir kodinių pavadinimų jiems klijuoti nelinkę. Jis taip pat tikino nežinantis ir apie tokias grupuotes, kurias sudarytų labai daug asmenų.
Nusikaltimus vykdo ir užsienyje
Tiesa, pripažįsta pareigūnas, neretai tiksliai suskaičiuoti visus narius – sunku. Atsivėrus sienoms net ir panevėžiečių daromų nusikaltimų geografija labai išsiplėtė.
„Kartu su visais išvyksta ir asmenys, linkę daryti nusikaltimus. Gauname duomenų ir apie panevėžiečių įvykdytas nusikalstamas veikas užsienyje, tačiau ne visos šalys nusikalstamą veiką reglamentuoja vienodai. Vienos apie tai praneša visada, kitos – tik jei nusikaltęs asmuo to pageidauja, tačiau pastebime, kad tokių atvejų yra“, – pasakojo M. Ambraziūnas.
Tačiau, jo teigimu, Panevėžys nė iš tolo neprilygsta, pavyzdžiui, Sicilijai, kur gausu grupuočių ir organizacijų su didžiulėmis tradicijomis ir įsišaknijimais.
Pasitelkia ir modernius būdus
Priešingai – Lietuvos nusikaltėliai stengiasi būti modernūs ir dažnai keičia savo veiklos metodus.
M. Ambraziūnas pasakojo, kad Panevėžio nusikaltėliai neretai naudoja pačias naujausias ir moderniausias nusikalsti leidžiančias priemones.
„Bandoma įsisavinti įvairias modernias technologijas vykdant nusikaltimus, juos maskuojant ar patiems maskuojantis. Dalis nusikaltimų yra vykdoma per atstumą – naudojantis tiek internetiniais tinklais, tiek kitais interneto privalumais“, – pasakojo M. Ambraziūnas.
Vietos, kur Panevėžyje geriau nesilankyti
Paklaustas apie naktinį gyvenimą Panevėžyje jis pasakojo, kad miestas tamsiuoju paros metu tarsi atgyja. Tuomet gaunama bene daugiausiai pranešimų apie nusikaltimus. Ypač dažnai policija kviečiama į naktinius klubus ir lošimų aparatų salonus.
„Jei toje vietoje yra vartojamas alkoholis, gauname nemažai pranešimų. Ne paslaptis, neblaivūs asmenys linkę labiau pažeisti teisės aktus, nei blaivūs. Manau, jei mums pavyktų Panevėžyje sumažinti alkoholio vartojimą ir pasiūlą, nusikalstamumo būklei tai turėtų labai didelę įtaką“, – idėjomis dalijosi M. Ambraziūnas.
Pasak jo, ypatingai pavojingų rajonų Panevėžyje nėra. Tiksliau – nebėra.
„Būdavo vietos, kur buriuodavosi jaunimas. Visi atsimename žiniasklaidoje parodytą skirstymą į „tulpinius“ ir kitas grupuotes. Dažniausiai tai buvo susiję su gyvenamaisiais rajonais. Pavyzdžiui, kažkas buvo iškildinęs linkusių nusikalsti asmenų pavadinimą iš Žemaičių mikrorajono. Anksčiau tokių probleminių vietų būdavo, tačiau stengiamės į pranešimus visuomet reaguoti, todėl, manau, pavyko tokias vietas įveikti“, – pasakojo M. Ambraziūnas.
Didžiausia bėda – pašalpų mokėjimo metas
Paprastai per parą Panevėžio apskrityje dirbantys pareigūnai gauna apie 150 pranešimų.
„Juodasis metas – visi ilgieji savaitgaliai, šventės. Antrą, trečią alkoholio vartojimo dieną paprastai iššaukiamos vienos ar kitos bėdos. Ir, aišku, didžiausias mūsų galvos skausmas – savaitgaliai, kurie būna po mėnesio 10 dienos, kai dalijamos pašalpos. Tuomet iškvietimų skaičius labai išauga, kartais – ir kelis kartus. Vėlgi – absoliuti dauguma tų pranešimų būna susiję su alkoholio vartojimu – smurtas, grasinimai, aibė kitų dalykų“, – pasakojo pareigūnas.
Džiaugdamasis gerėjančia padėtimi Panevėžyje jis ragino visus piliečius būti pilietiškais, mesti į šoną senus įsitikinimus ir labiau pasitikėti policija – tai padės užkirsti kelią daromiems nusikaltimams.
„Policininkas – nėra tik profesija. Tikiu, šį darbą žmonės dirba dėl pašaukimo, tai virsta gyvenimo būdu. Tikrai nereikia bijoti policijos pareigūnų ar jais nepasitikėti“, – aiškino jis.