„Rusija aktyviai veikė siekdama silpninti Vakarų demokratijas dar iki invazijos į Ukrainą, neturime apsigauti, kad neišvengiamai įvyksiantis jos pralaimėjimas pačios pradėtame kare tai pakeis. Todėl NATO gynybos pajėgumų ir atgrasymo stiprinimas turės išlikti mūsų dėmesio centre ilguoju laikotarpiu. Viršūnių susitikimas Vilniuje yra proga sutvirtinti mūsų kolektyvinį saugumą ryžtingais sprendimais, nes tik tokius agresoriai priima rimtai“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, jog Ukrainos narystės NATO perspektyva taip pat negali likti neapibrėžta, ar tiesiog pakartota Bukarešto deklaracijos kalba, tarsi per pastaruosius 15-ka metų nieko nebūtų įvykę, pažymima Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
Vyriausybėje vykusiame susitikime daugiausia dėmesio skirta Aljanso gynybos ir atgrasymo stiprinimo klausimams, rytiniam NATO flangui, kuriame atgrasymas ir sąjungininkų reakcijos laikas yra ypatingai svarbūs viso Aljanso saugumui ir taikai.
Susitikime aptartas Rusijos karas prieš Ukrainą ir saugumo situacijos regione aktualijos, NATO valstybių narių įsipareigojimų grėsmes atliepiančiam gynybos finansavimui svarba, Suomijos ir būsima Švedijos narystė Aljanse.
ELTA primena, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas.