A. V. Patackas 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.
A. V. Patackas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Disidentas, publicistas, rašytojas
A. Patackas buvo vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė. Paskutiniame Lietuvos okupacijos dešimtmetyje jis redagavo ir leido pogrindžio leidinius, tokius kaip „Pastogė“ ir „Lietuvos ateitis“, bendravo su žygeivių, eucharistijos bičiulių judėjimais.
Tačiau saugumiečiai išaiškino A. Patacką, todėl 1986 m. jis buvo sulaikytas, bet 1987 m. paleistas. Kaip interviu DELFI yra sakęs pats A. Patackas, tuomet jau buvo aišku, kad pučia nauji vėjai.
Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.
1992-2000 m. A. Patackas dirbo Seime, 2000-2002 m. Krašto apsaugos sistemos Anyrajame operatyvinių tarnybų departamente, nuo 2002 m. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje.
2012 m. A. Patackas vėl buvo išrinktas Seimo nariu kartu su „Drąsos kelio“ partija.
Politikas buvo smarkaus būdo. Kaip pasakojo interviu DELFI, kai Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame turėjo būti paskelbta nepriklausomybė, ėmė trukdyti sovietmečiu advokatu dirbęs veikėjas, A. Patackui „perdegė kamščiai“: „Aš priėjau ir pasakiau: „Dar kartą prieisi prie mikrofono, aš visiems pasakysiu, kas tu toks“.
A. Patackas labai domėjosi lietuvių kalba, išleido knygą „Litua“, kurioje nagrinėjo kalbos ir tautos savasties ryšius.
Vadino save kauniečiu
Algirdas Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu - šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.
Būdamas 26 metų A.Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune.
„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybes padėjo, į miškus ėjo - tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi? Buvo tokia sovietiška gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai ne į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos tavo tėvynės...“, - interviu 2010 metais sakė A.Patackas.
A.Patackas buvo patriotas karys iki paskutinio atodūsio
Velionis Algirdas Patackas buvo nuoširdus Lietuvos patriotas, kuris nuosekliai laikėsi savo principų ir aukojosi dėl tautos bei dvasinių vertybių, sako aktyvi Sąjūdžio veikėja, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
„Tai buvo karys, kuris kovoja už tautos išlikimą, dvasines vertybes, tautos savimonės išlikimą. Jis buvo karys iki paskutinio atodūsio. Nekalbėkime apie nusivylimą - jis viską darė, kad būtų geriau, jis vistiek žiūrėjo į priekį“, - BNS penktadienį sakė A.Rupšytė.
Ji pabrėžė, kad sirgdamas paskutiniais gyvenimo metais A.Patackas stengėsi savo patirtį ir mintis perduoti jaunimui, daug su juo bendravo.
„Lietuva neteko patrioto, principingo Tėvynę mylinčio žmogaus, tiesos sakymo žmogaus. Kiek jį pažįstu nuo Sąjūdžio laikų, būtent tas ir žavėjo - tiesos sakymas, savo principų, idėjų laikymasis, suvokimas, kas yra tauta, laisvė. Jis aukojosi dėl jos, galima sakyti, „degė“. Tokį patriotą, atsidavusį žmogų nedažnai sutinkame, labai gaila, kai šie žmonės išeina“, - kalbėjo A.Rupšytė.
Į Seimą keliaus A. Nakas arba A. Skučienė?
A. Patackas į Seimą išrinktas pagal „Drąsos kelio“ partijos sąrašą. Po parlamentaro mirties mandatas turėtų atitekti kitam to paties sąrašo politikui.
Kai Seimo narės mandato neteko Neringa Venckienė, jos vietą užimti turėjęs Gintaras Aleknonis mandato atsisakė. Kitas eilėje buvęs Stasys Brundza šiuo metu jau dirba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje.
Na, o po S. Brundzos „Drąsos kelio“ sąraše rikiuojasi aktorius Audrius Nakas, į Seimą žygiavęs kaip „Ekspertai.eu koordinatorius“. Ir šiuo metu jis yra įvardijamas kaip vienas iš šio portalo steigėjų.
Jei A. Nakas mandato atsisakytų, Seimo kėdę gautų N. Venckienės teta, kirpėja Audronė Skučienė.