V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.
Iki II pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) valstybinių ūkių agronomu ir administratorium. Vladimiras tuo metu lankė Kauno V.Kudirkos pradžios mokyklą, vėliau mokėsi kitose vidurinėse mokyklose, t.y. ten, kur gyveno tėvai.
1950 metais buvo pašauktas į tarybinę armiją. 1953 metais, atitarnavęs kone ketverius metus, grįžo į Kauną ir buvo nukreiptas į komjaunimo bei partinį darbą. Dirbo Molėtuose, Širvintose, Ignalinoje. 1961 metais neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.
1967 metais buvo pakviestas dirbti į Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komitetą (CK). Iš pradžių dirbo instruktoriumi, vėliau skyriaus vedėjo pavaduotoju ir vedėju.
Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui, demokratėjant komunistų partijos vidiniam gyvenimui, Sąjūdžio aktyviai palaikomas ir remiamas, Vladimiras Beriozovas buvo išrinktas LKP CK antruoju sekretoriumi.
1989 m. V. Beriozovas kartu su Algirdu Brazausku pradėjo aktyviai ruoštis partijos atsiskyrimui nuo TSKP. Šie bandymai baigėsi gruodžio mėnesį įvykusiu XX suvažiavimu, kuris priėmė nutarimą atsiskirti nuo TSKP. Tai buvo ne tik deklaratyvus sprendimas, o tvirtas pagrindas kurti naują partiją. Savarankiška LKP ir savo statutu ir programa iš esmės skyrėsi nuo TSKP, todėl vėliau ji pakeitė pavadinimą, tapo LDDP - Lietuvos demokratine darbo partija.
1989 metais Vladimiras Beriozovas demokratiškuose rinkimuose buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. Tarp Lietuvoje rinktų deputatų jis surinko daugiausia rinkėjų balsų.
Savarankiška kompartija rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir kovo 11 balsavo už.
1990–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas.
1992–1994 m. – Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas. Signatarų klubo narys.
Seimo Pirmininkė pareiškė užuojautą
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė parlamento ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl politikos ir visuomenės veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro V. Beriozovo mirties velionio šeimai, draugams ir bendražygiams.
"Netekome Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, žmogaus, kuris 1990 metais balsavo už Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą", - teigia Seimo vadovė.
Netekties valandą Seimo Pirmininkė artimiesiems ir visiems pažinojusiems V. Beriozovą linki stiprybės ir paguodos.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) Didžiojoje salėje. Atsisveikinimas – ketvirtadienį, kovo 17 d., nuo 16 val. Velionis bus palaidotas Signatarų kalnelyje Vilniaus Antakalnio kapinėse, penktadienį, kovo 18 d.