Mokslininkai skambina pavojaus varpais, mat laikinos priemonės kalno neapsaugojo. Ilgą laiką buvo vykdomi tyrimai, atliekami viešieji pirkimai ir per tą laikotarpį kalno būklė dar pablogėjo.
Gali atsirasti ir daugiau nuošliaužų
Mokslininkas geologas, Lietuvos mokslų akademijos specialiai Gedimino kalno problemoms sudarytos dargo grupės vadovas Algimantas Grigelis DELFI pasakojo, kad jeigu nieko nebus daroma, tokių nuošliaužų galima laukti ir daugiau. Jis teigė, kad kalnas turi būti restauruojamas, galbūt apsodintas tam tikrais augalais.
„Pirmieji nuošliaužos požymiai buvo užfiksuoti dar vasario 1 dieną, kai atitrūko grunto sluoksnis. Buvo imtasi priemonių, bandyta stabdyti, tačiau tai nepavyko, nes nuošliaužiniai procesai yra giluminiai. Nebuvo įmanoma to sustabdyti. Buvo komisijos, svarstė, žiūrėjo, ką daryti. Rezultate po šių apžiūrų aiškių sprendimų nebuvo.
Vėliau buvo pripažinta, kad šlaitas yra avarinės būklės. Buvo imtasi iniciatyvos, ieškoma lėšų tvarkymui, jų buvo rasta, šiuo metu jas valdo Nacionalinis muziejus. Jis pašalino nušliaužusį gruntą, atliko įvairių tyrimų. Po kalnu vyksta daug nematomų pokyčių, jie vyksta lėtai, ilgą laiką ir staiga vieną dieną ištinka tokia gamtinė katastrofa“, - kalbėjo A. Grigelis.
Pasak mokslininko, šlaito dalis liepos mėnesį buvo uždengta specialia plėvele, kuri nepraleidžia vandens srautų, tačiau ji neapsaugojo nuo dar vienos nuošliaužos: „Tačiau staiga rinkimų dieną, spalio 9-ąją, dieną įvyko antroji nuošliauža, kuri buvo daug didesnė. Ji suplėšė plėvelę, gruntas atsirėmė ir sulaužė apsauginę mūrytų plytų sienelę. Mokslininkams taip atrodo, kad tai nebuvo labai netikėta, šioje kalno dalyje gali įvykti ir daugiau panašių dalykų.
Dabar sudaryta viso Gedimino pilies kalno ilgalaikė nuolatinės stebėsenos, tyrimų ir tvarkybos programa. Ji bus apskaičiuota 5 metams su galimu tęsiniu. Šlaitui, kur įvyko nuošliaužos, buvo parengta trumpalaikė programa, paskelbti paslaugos pirkimai, jie jau įvyko, parinktas rangovas, kuris darbus turės atlikti. Dabar nacionalinis muziejus rengia darbų atlikimo užduotį.“
Kalną galima būtų apsodinti žemaūgiais medžiais ir krūmais
Darbo grupė sprendė, kokių priemonių reikėtų imtis, kad Gedimino kalno padėtis pasitaisytų. Vienas iš būdų – apsodinti kalno šlaitus.
„Svarbu sustiprinti kalno šlaitų biologinį sluoksnį. Buvo vertinamos galimybės, kaip pagerinti kalno būklę apsodinant šlaitus. Buvo galvota, kad kalną reikia apsodinti tam tikrai medynais. Kalnas anksčiau buvo apsodintas siauralapiais klevais, kurie turi labai aukštą lają ir užaugę yra siūbuojami vėjo, jie išaugo, paseno ir pradėjo daryti blogą dalyką, nes pradėjo šaknimis judinti kalno gruntą. Dėl to buvo nuspręsta juos pašalinti.
Bet juos pašalinus reikėjo sodinti kažką vietoj jų. Mūsų siūlymas yra toks, kad reikia sodinti žemaūgius, vietinės kilmės medynus arba krūmus, kad jie sustiprintų savo šaknimis šlaitus. Kitas dalykas yra apželdinimas žoline danga, nes dabar ji yra labai susidėvėjusi, kai kur jos iš viso nėra ir ji savo funkcijos neatlieka“, - kalbėjo A. Grigelis.
Pasak mokslininko, dėl problemų, kurios ištiko Gedimino kalną, kalti tikrai ne tik pašalinti medžiai, kaip dažnai galvoja visuomenė. Procesai galėjo formuotis keliolika metų: „Priežastys, kurios galėjo paveikti kalną, gali būti skirstomos į dvi grupes. Žmogaus veikla, t. y. medžių pašalinimas, keliama vibracija, kai buvo statomas Mindaugo tiltas, kai Katedroje vyko statybos darbai. Ir labai mums nepatinka intensyvus eismas Arsenalo gatve, kuri yra grįsta tašytais akmenimis, tai sukelia vibracijas. Taip pat buvo ir gamtiniai veiksniai: šiltos, lietingos žiemos, galimi kalno vidinės sandaros pokyčiai ir panašūs dalykai.“
Kultūros ministras kaltino anksčiau valdžiusius, Vilniaus merui niekas nesuteikė informacijos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius po antros nuošliaužos teigė negaunantis jokios informacijos apie tai, kas yra daroma dėl Gedimino kalno.
„Tai yra nacionalinis reikalas, visos valstybės simbolis, labai natūralu, kad tikėčiausi ir Kultūros ministerijos atitinkamo požiūrio. Bet galbūt reikia kokios nors skubios miesto pagalbos. Tai yra dalykai, apie kuriuos visų pirma reikia šnekėti, o nesislėpti po stalu“, – kalbėjo meras.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad yra sudaryta darbo grupė. Jis dėl Gedimino kalno problemų kaltino ankstesnius valdininkus, kurie nesiėmė veiksmų ir netinkamai prižiūrėjo Lietuvos simbolį.
„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai“, – sako Š. Birutis.