Nuo algos iki algos
„Sugriautas ir liūdnas savaitgalis, nes negavus pinigų ir planai subliūško. Pirmadienį, tikiuosi, pinigai jau bus, bet savaitgalis vis tiek sugadintas“, – apgailestauja „Sekundei“ paskambinusi vienos Panevėžio mokyklos mokytoja.
Dvidešimties metų pedagoginį darbo stažą turinti panevėžietė pasakoja gyvenanti nuo algos iki algos, kaip ir dauguma jos kolegų. Anot mokytojos, taip besiverčiant net ir vieną dieną vėliau mokamas atlyginimas daug ką keičia. Visgi savo nuoskaudą panorusi išsakyti mokytoja pageidavo, kad nei jos pavardė, nei darbovietė nebūtų viešinami.
„Nenoriu visiems pasirodyti, kad esu vargšė. Nors mūsų, pedagogų, bendruomenėje labai daug tokių, mėnesio gale skaičiuojančių dienas iki atlyginimo“, – sako panevėžietė.
Kapsi delspinigiai
Pasak mokytojos, anksčiau miesto pedagogai atlyginimą gaudavo mėnesio 10-ą dieną. Tačiau, pašnekovės teigimu, jau kurį laiką darbo užmokestis į banko sąskaitas įkrenta 11-ąją.
„Kai 11-a diena išpuola savaitgalis, mokėjimą gaudavome išvakarėse. Šįkart lapkričio 11-oji buvo šeštadienis, deja, penktadienį algos negavome. Negana to, negavome nė algalapių. Keista, kad jie vienas mokyklas jau pasiekė, kitų – ne, bet visi savaitgalį sėdėjome be atlyginimų“, – pasakoja pedagogė.
Jos teigimu, kol nebuvo Apskaitos centro ir mokyklų buhalterijas tvarkydavo jų pačių buhalteriai, algalapiai mokytojus pasiekdavo prieš tris–keturias dienas iki atlyginimo.
„Ir niekada nėra buvę, kad algos vėluotų. O buhalterijos tvarkymą perėmus Apskaitos centrui, aš nebesu garantuota, kad numatytą dieną įkris pinigai. Būdavo problemų ir su skaičiavimais, jos, rodos, jau susitvarkė, bet yra bėdų su mokėjimu“, – kalbėjo mokytoja.
Anot jos, atlyginimo vėlavimas net ir keliomis dienomis sukelia problemų.
„Mokytojai turi paėmę paskolas, o dauguma bankų įmokas nuskaičiuoja dešimtą mėnesio dieną. Jei tądien nėra sąskaitoje įmokai reikalingos sumos, bankai jau skaičiuoja delspinigius. Išeina taip, kad dėl išorinių priežasčių mokytojas griauna savo reputaciją, nukenčia ir jo kreditingumo istorija. Supraskit, kad Panevėžyje yra ir vienišų pedagogų, auginančių vaikus, ir šeimų, kuriose abu pedagogai. Jų materialinė padėtis tikrai ne tokia, kad visą savaitgalį gali laukti algos nesukdami galvos“, – guodėsi mokykloje dirbanti panevėžietė.
Jos teigimu, dauguma pedagogų dirba 0,95 etato.
„Surinkti tokį krūvį, kad užtektų visam etatui, dažnai priklauso ir nuo direktoriaus myliu-nemyliu pozicijos“, – prasitaria mokytoja.
Anot jos, visą etatą turintis mokytojas į rankas gauna 850–1000 eurų, priklausomai nuo kvalifikacijos, darbo stažo.
„Gal vienam žmogui tiek ir užtektų, bet auginant vaikus ir dar mokant 300 eurų bankui už paskolą, mėnesio gale nieko nebelieka. Toks atlygis kone tolygus nekvalifikuotai darbo jėgai gamyklose“, – sako pedagogė.
Atidirba ir savaitgaliais
Ji pati pasakoja turėjusi dirbti dviejose Panevėžio mokyklose, kad galėtų namuose pasidaryti remontą, leistų sau su vaikais vasarą paatostogauti.
„Dvi dešimtis metų pradirbusi mokykloje teturėjau 0,95 etato. Laimei, šįmet jau turiu 1,5 etato – tiek, kiek maksimaliai leidžiama. Į rankas gaunu šiek tiek per 1600 eurų. Bet kokia kaina! Visą savaitę kasdien po 7 pamokas, visi savaitgaliai atiduoti pasiruošti pamokoms, šiokiadieniais po pamokų – visokie susitikimai su tėveliais, bendruomenės renginiai, mokymai, kuriuose privaloma dalyvauti. Auginu du mažamečius, man gaila savo vaikų, nematančių mamos laisvos“, – vardija mokytoja.
Ją skaudina, kad Panevėžio savivaldybei pavaldžių mokyklų pedagogai praėjusį savaitgalį buvo priversti leisti namuose ir be pinigų, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinioje esančios V. Mikalausko menų gimnazijos mokytojai algų sulaukė jau penktadienį.
„Ministerija darė spaudimą, kad mokytojai nedalyvautų streike. Tai gal čia yra tiesioginis ryšys – už tai, jog streikavo, Panevėžio mokytojai algas gaus vėliau. Toks vėlavimas šįmet pirmą kartą, bet gal jis neatsitiktinis?“ – įtaria pedagogė.
Nevėlavo nė dienos
Panevėžio apskaitos centro direktorė Rasa Paulauskienė tvirtina, jog mokytojos įžvalgos ir kaltinimai dėl vėluojančio atlyginimo visiškai neturi pagrindo.
Pasak įstaigos vadovės, dar prieš metus, pernai lapkritį, visų 49-ių miesto švietimo įstaigų, kurių buhalterija tvarkoma centralizuotai, vadovai pasirašė sutarties pakeitimą. Šis nurodo, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį išmokamas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 11 dieną, o 22 dieną mokamas avansas.
„Tais atvejais, kai atlyginimo mokėjimo diena sutampa su ne darbo ar oficialia šventine diena, darbo užmokestis išmokamas artimiausią darbo dieną, bet ne anksčiau. Mokytojai net ir neturėjo atlyginimų gauti penktadienį, 10-ą dieną“, – aiškino R. Paulauskienė.
Anot jos, dieną anksčiau atlyginimai išmokami tada, kai Apskaitos centro specialistai pasistengia prieš šventes, bet tai nėra privalu.
„Žinot, kaip būna, kai prieš kokias šventes pasistengiam ir išmokam anksčiau, žmonės nebemato, kas yra padaroma geriau, o ieško visokių blogybių. Pagal sutarties papildymą mes tikrai nevėluojame mokėti atlyginimų. Tikrai niekas nieko neskriaudžia, darbo užmokestis mokamas, kaip nurodyta sutartyje“, – pabrėžė R. Paulauskienė.
Jos teigimu, mokytojų laukiami algalapiai nesusiję su atlyginimo mokėjimo diena – jie gali būti pateikti ir anksčiau, ir vėliau.
Natūralu, kad domisi
Apskaitos centro direktorė teigė nusiskundimų iš įstaigų dėl jų tvarkomos buhalterijos sulaukianti retokai, daugiau skundų tenka išklausyti specialistams. R. Paulauskienė sako nesistebinti tokiomis pedagogų reakcijomis.
„Darbo užmokestis kiekvienam yra jautrus klausimus, todėl mums skambina, klausia, analizuoja.
Visi esame skirtingos asmenybės ir skirtingai reaguojame į situacijas, bet kiekvienas turi teisę į nuomonę. Jei kam atrodo nenormalu, mano, kad nusižengiam kažkokiems dokumentams, tegul domisi“, – mano įstaigos vadovė.