M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, Seimo tyrimo komisijos egzistavimas numušė Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingą tarptautiniame kontekste, o siūlomos pataisos dar labiau numuš.
– Kas dabar vyksta su Seimu ir LRT?
– Seimas, tiksliau, dvejus metus valdžioje esantys valdantieji, šių metų pradžioje įsteigė laikinąją komisiją, vadinamąją ad hoc tyrimų komisiją nacionalinio transliuotojo finansinei veiklai tirti. Tyrė devynis mėnesius ir parengė išvadų projektą. Jis jau buvo pristatytas Seime ir laukia balsavimo. Reikia pastebėti, kad aš dirbu čia tik pusę metų, tyrimų komisija tiria mano pirmtako kelerių metų veiklą ir aiškinasi, kaip jie patys sako, ar lėšos buvo naudojamos efektyviai, skaidriai ir panašiai.
Turbūt su didele dalimi išvadų ginčytis būtų sunku, nes tai, ką mes čia radome, tikrai nebuvo skaidriausios ir efektyviausios veiklos pavyzdys. Tačiau mums kelia nerimą tai, kad į išvadų paketą jie įtraukė pasiūlymų keisti nacionalinio transliuotojo valdysenos modelį. Šį pasiūlymų paketą valdantieji pristato kaip nedalomą, vientisą ir nesutinka su kitų Seimo narių siūlymu padalinti jį į kelias dalis. Tie pasiūlymai, mūsų manymu, kelia grėsmę politizuoti LRT.
Dabar LRT vadovauja taryba, sudaryta iš 12 narių. Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas, valdanti drauge su generaliniu direktoriumi. Valdantieji siūlo įsteigti papildomą valdybą, atsakingą už finansinius ir ūkinius klausimus. Į pasiūlymą įrašyta, kad valdybos narius tvirtintų taryba, tačiau kandidatus tvirtintų vyriausybinė komisija. Juos parinktų ministerijos atstovai, vyriausybės atstovai, tai yra tiesiogiai politikų deleguoti asmenys, pareigūnai. Tai, mūsų manymu, yra grėsmė nepriklausomumui.
Jie taip pat siūlo suardyti tarybos narių slenkančią skyrimo tvarką, kuri gerai veikia ir yra gana pažangi. Dabar trečdalis tarybos narių skiriami kas ketverius metus ir jų kadencijos nesutampa su Prezidentūros ir Seimo kadencijomis. Valdantieji siūlo, kad kadencijos sutaptų.
Taip pat numatytas papildomas reguliavimas LRT atžvilgiu iš dar dviejų institucijų: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir iš Etikos inspektoriaus.
Šie dalykai mums kelia nerimą ir mes kreipėmės į tarptautines organizacijas: į Europos transliuotojų sąjungą (EBU), Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), mes taip pat kreipėmės į UNESCO, į kitas žurnalistų organizacijas ir sulaukėme palaikymo tiek iš EBU, tiek iš Latvijos žurnalistų sąjungos, tiek iš Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų generalinių direktorių ir valdybos pirmininkų ir panašiai.
Dabar už tas išvadas balsuos Seimas, didelė tikimybė, kad patvirtins. Tada komitetuose prasidės įstatymų pakeitimų svarstymai. Nesvarbu, ar išvados bus patvirtintos, valdantieji nusiteikę keisti įstatymus. Ir nors turi trapią daugumą, bet buldozeris važiuoja ir įstatymų pakeitimai gali būti priimti be didelių diskusijų. Mes norime platesnės diskusijos, manome, kad nacionalinis transliuotojas yra labai svarbi visuomenės informavimo priemonė, svarbus demokratijos institutas nuomonių įvairovei užtikrinti. Manome, kad diskutuoti turi visuomenės atstovai, tarptautiniai ekspertai, pati LRT, teisininkai, žiniasklaidos atstovai ir panašiai. Pasiūlymai turi būti gerai išdiskutuoti, nes ta tvarka, kuri yra dabar, neblogai veikia.
– Tad pagrindinis argumentas yra finansiniai neskaidrumai – reikia paskirti žmones, galinčius suvaldyti ir kontroliuoti tik finansus?
– Taip, jie sako, kad tai yra 40 mln. EUR biudžetą turintis nacionalinis transliuotojas ir jo negali valdyti tokių kompetencijų neturinti taryba drauge su administracine komisija. Bet, pavyzdžiui, nepersidengiančių tarybos narių kadencijų siūlymai neplaukia iš išvadų. Koks būtų papildomas reguliavimas, taip pat nepaaiškinta.
Kai mes klausiame konkrečiai ir remiame prie sienos, jie sako, kad čia dar tik siūlymai, dar ne teisės aktai, visa tai virs teisės aktais. Bet mes, matydami, koks buldozeris važiuoja ir kokiu greičiu viskas vyksta, esame sunerimę, nes matome, kad gali tiesiog pritrūkti laiko viską normaliai išdiskutuoti. Mes matome, kad niekas nenori diskutuoti. Kalbant apie valdybą, Europos Sąjungos kontekste yra įvairiausių modelių. Premjeras praėjusią savaitę pasakė, kad vis dėlto nacionalinis transliuotojas nėra verslo įstaiga, nėra pelno siekianti organizacija, nesvarbu, kad yra asignuojama mokesčių mokėtojų pinigais, ir suabejojo valdybos reikalingumu.
– Ar mes matome požymius, kad Lietuva juda Lenkijos ir Vengrijos kryptimi?
– Aš manau, kad šie žingsniai yra negražūs. Jie sutapo su Registrų centro istorija, kai žurnalistams buvo mėginama užverti Registrų centro duomenis, kurie yra svarbūs tiriamajai, analitinei žurnalistikai. Tai sutapo ir su skandalu, kuris kilo po posėdžio Vyriausybėje, kur diskutuota apie Registrų centrą ir nenorėta dalintis su žurnalistais įrašu: žurnalistams paprašius įrašo, šis buvo sunaikintas. Visi šie požymiai yra negražūs, šioje kadencijoje buvo įvairių bandymų riboti žiniasklaidos laisvę.
Ar tai galima vadinti Lenkija? Toks vertinimas gal kol kas būtų per drąsus. Aš noriu pastebėti, kad kiekvieni valdantieji kaip nors bando apriboti žiniasklaidos laisvę. Šie valdantieji nėra jokia išimtis. Nacionalinis transliuotojas yra ir anksčiau sulaukęs spaudimo iš kitų politinių jėgų.
Seimo tyrimas yra unikalus Europoje. Nėra buvę, kad nacionalinio transliuotojo veiklą tirtų parlamento komisija. Tai jau yra negeras signalas, nes užuot patikėję šitą darbą profesionalams, t. y. Valstybės kontrolei ir kitoms institucijoms, Seimas nutarė pats tirti tą veiklą. Jie sakė, mes į turinį nesikišime ir nenagrinėsime, ir tai buvo tiesa. Tačiau tas greitis, duomenų pobūdis ir kiekiai paralyžiavo administracijos darbą. Dabar, kai tyrimo išvados paskelbtos, didelius kiekius duomenų mūsų prašo jau kitos institucijos, norėdamos užbaigti tuos tyrimus arba gavusios nurodymus iš Seimo tirti – Generalinė prokuratūra, FNTT. Tai paralyžiuoja mūsų darbą. Mes nieko nedarome, tik peržiūrinėjame visokiausius duomenis, ieškome sutarčių ir dar kažko.
– Kaip manote, ar Lietuvos žmonėms, plačiajai publikai yra svarbu šalyje turėti laisvą žodį?
– Žinoma, tai yra labai svarbu. Plačiajai auditorijai sunku išaiškinti tas nepersidengiančias kadencijas arba kodėl valdybos narius turėtų parinkti nevyriausybinė komisija, kad yra gerosios praktikos politikams laikytis atokiau, nes žiniasklaida juos kritikuoja ir tam tikra prasme kontroliuoja. Tai yra be galo svarbu. Mes esame jauna demokratija, tad žiniasklaida yra vienas iš didžiausių demokratijos garantų, kad ir kokia kartais ji bebūtų kritikuotina ir daranti klaidas. Tik viešumas gali suteikti visuomenei tą teisę į informaciją ir pamatyti, kad politikai yra pareigūnai, kad daro kažkokius nusižengimus, kad yra korupcijos atvejų. Kiek žmonės tai supranta ir vertina, ir ar išeitų į gatves – čia, deja, didelis klausimas.
– Tai turbūt gal nepakankamai suprantama, kad tai yra svarbu?
– Mane kartais dėl to ištinka neviltis, kita vertus, kai paklausai į mūsų radiją skambinančių klausytojų, ką jie kalba, kaip palaiko, tai atrodo, kad žmonės supranta. Aš džiaugiuosi žurnalistų bendruomene. Nors Lietuvoje žurnalistų bendruomenė nėra labai vieninga, bet tokiais ribojimo atvejais ji dažniausiai susivienija ir kreipiasi į prezidentę, kad ji vetuotų tuos įstatymus, kas, tikiuosi, bus padaryta ir mūsų atveju. Prezidentė, beje, jau pasisakė kategoriškai prieš bet kokius bandymus politizuoti.
Išvadų prezidentė negali vetuoti, nes tai yra tiesiog politinė nuomonė. Tačiau turime būti labai budrūs ir atsargūs, nes politinė nuomonė labai greitai gali virsti įstatymų pataisomis.
Tose išvadose yra ir gerų pasiūlymų, tarkim, steigti ombudsmeno instituciją. Mes dėl to nesiginčijame. Nesiginčijame, nes nacionalinis transliuotojas turi būti skaidresnis, turi viešinti informaciją, efektyviai naudoti lėšas. Mes tai darome ir nelaukiame išvadų, mes atėjome ir iškart pradėjome tvarkyti tuos klausimus.
– Kaip tarptautinė bendruomenė ES lygiu galėtų padėti, patarti Lietuvos valdžiai?
– Galėtų labai konkrečiai patarti teisėkūros prasme, pritaikyti gerąsias praktikas, pasakyti, kokie modeliai veikia, kokie – neveikia. Apskritai apie tarptautinės bendruomenės reakciją – ta tyrimų komisija kaip tokia, jos pačios egzistavimas – jau numušė Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingą tarptautiniame kontekste. Aš esu tikra, kad dabartinės pataisos, siūlymai dar labiau numuš tą reitingą.
Tai pamatę valdantieji sureagavo ir pradeda siūlyti naujus dalykus. Mums iškėlus politizavimo klausimą, prasidėjo šaudymasis įvairiais pasiūlymais, pavyzdžiui, sumažinti LRT tarybos narių skaičių, skiriamų Seimo ir prezidento, nuo 8 iki 4. Aš baiminuosi, kad pajudinus Tarybos sudėties, kadencijų klausimus atsidarys Pandoros skrynia, kur bus prisiūlyta neaiškių organizacijų, neaiškių variantų, kur nebūtinai bus protingiausias variantas.
Tarptautinė bendruomenė tikrai gali padėti savo ekspertize, konsultuoti, dalyvauti diskusijose, aktyviai reaguoti ir stebėti, kas čia vyksta, neleisti buldozeriui važiuoti.
– Žiūrint iš šios dienos perspektyvų, kada jau gali būti paskutinis buldozerio važiavimas pagal datas?
– Kalbant apie pataisas, jie planavo jas priimti iki gruodžio mėnesio. Dabar spalio pabaiga, tad jie turi per mėnesį apsisukti. Mano manymu, tai yra greit. Mes patys organizuosime įvairiausias diskusijas, kokio valdymo reikia ir kaip viskas turi vykti.
– Tai lapkričio viduryje jau turėtų kažkas pasimatyti?
– Pažiūrėsim, kada priims tas pačias pataisas. Verta paminėti tai, kad grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl to paties tyrimo konstitucingumo. EBU rekomenduoja sulaukti KT sprendimo ar bent jau nepriimti ilgalaikių priemonių, kurios būtų paremtos vien tik parlamentinės tyrimo komisijos išvadomis.
Bet Ramūnas Karbauskis, valdančiųjų lyderis, komiteto posėdyje aiškiai davė suprasti, kad neketina laukti sprendimo ir kad Seimo nariai yra laisvi inicijuoti įvairiausias pataisas ir nelaukti KT sprendimo.
Šis interviu vyko projektui #DemocraCE, kurį organizuoja Visergrad/Insight