Pranešime teigiama, kad teismo nuosprendis, kuriuo muziejus įpareigotas susimokėti už įmonės atliktus darbus, apskųstas „pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta“.
„Sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau „Hidroterra“ parengtą projektą“, – rašoma muziejaus pranešime.
Pasak muziejaus direktorės pavaduotojo infrastruktūrai Vaido Petroko, šalių ginčas pernelyg sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, esą teismas nagrinėjo tik sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau nepakankamai analizavo, kodėl muziejus privalėjo atsisakyti „Hidroterra“ pateikto projekto.
„Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – pranešime cituojamas V. Petrokas.
Muziejus pažymi, jog teisminį procesą svarbu tęsti ir dėl to, kad jei darbai būtų vykdomi pagal „Hidroterra“ projektą, kiltų rizika tolesnės techninės darbų priežiūros vykdymo, viešųjų pirkimų vykdymo ir darbų garantijos suteikimo.
Su naujuoju rangovu – UAB „Maspro“ – rangos darbus pietrytiniame kalno šlaite muziejus tikisi pradėti pavasarį, tad ir dėl to kreipiamasi į antros instancijos teismą.
„Teismas įpareigojo tik atsiskaityti už neapmokėtus darbus ir teismo išlaidas, tačiau neįpareigojo anuliuoti sutarties nutraukimą ir grįžti prie projektavimo su „Hidroterra“. Tai kelia daug neaiškumų, be to, kyla rizika už tuos pačius darbus sumokėti du kartus“, – komentuoja V. Petrokas.
ELTA primena, kad sutartį su „Hidroterra“ muziejus nutraukė 2021 m. rudenį, o „Maspro“ pasirašė 2022 m. gegužės mėnesį. Ji buvo nutraukta, nes įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti papildomus leidimus.
Argumentuota, kad vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
Pirmadienio pranešime muziejus informuoja, kad Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų.
„Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama“, – rašo muziejus.