Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad jei Aljanso šalys būtų suteikusios ginklų Ukrainai dar 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir dalį Donbaso, plataus masto karo galėjo nebūti.
Toks atviravimas gali skambėti kaip akivaizdus ir pavėluotas konstatavimas, bet nuo to niekas nesikeičia: Ukraina sulaukė karinės pagalbos iš Vakarų, bet per pastaruosius kelerius metus jau nesyk kartojosi tas pats scenarijus: parama vilkinama, atkeliauja per lėtai, nepakankama apimtimi, taikant įvairiausius apribojimus.
Net jei ukrainiečiai patys nesyk peržengia Rusijos raudonąsias linijas, jiems nepavyksta įtikinti sąjungininkų leisti kariauti taip, kaip jie nori. Jau daug kalbėta apie tai, ką reikštų minėtų ribojimų pašalinimas ir kokių dilemų ukrainiečiams taikomi suvaržymai kelia NATO sąjungininkams.
Tad nenuostabu, jog dvejonių netrūksta, net jei kalbama, kad užpuolus NATO narę Aljansas kariautų kitaip – paramos Ukrainai pavyzdys neįkvepia.
Apie drąsesnius veiksmus pasisako buvę aukšti NATO šalių kariškiai, vis atviriau apie tokią idėją diskutuoja ir esami Aljanso generolai. Vienas pastarųjų – Lietuvoje, Valdovų rūmuose, surengtoje konferencijoje „Defending Baltics“ dalyvavęs NATO pajėgų štabo Europoje viršininko pavaduotojas operacijoms gen. Matthew J. Van Wagenenas. Jis „Delfi“ tinklalaidėje „Su kuo kariausim?“ siūlė į viską žiūrėti optimistiškiau. Kuo pagrįstas toks optimizmas?
Jei atgrasymas nesuveiktų
Paklaustas apie tai, ar NATO tinkamai vertina karo Ukrainoje pamokas, ar adekvačiai reaguoja į Rusijos grėsmę, kad būtų tinkamai ir laiku užtikrintas atgrasymas, JAV generolas patikino, jog procesas tikrai vyksta, bet yra niuansų.
„Kalbant apie greitį, tai, norint reaguoti, svarbiausia turėti žinių. Modernizuota įspėjimo sistema, kuri veikia SHAPE (NATO pajėgų štabe Europoje), suteikia SACEUR’ui (Vyriausiajam NATO pajėgų Europoje vadui) žvalgybos duomenis, taip pat ir laisvę dislokuoti reikiamas pajėgas reikiamose vietose reikiamu laiku“, – pirmiausia pabrėžė M. J. Van Wagenenas.
Išties, ką pastaraisiais metais nuolat kartoja ir Lietuvos sprendimų priėmėjai – būtent taip sukonstruoti naujieji regioniniai NATO gynybos planai: kiekvienai narei priskirtos konkrečios sąjungininkų pajėgos, kurios yra didesnės ir reikšmingesnės už simbolines NATO priešakines grupes.
Aljanso žvalgyba stebi visą erdvę regione, o Rusija jau įrodė, kad nuslėpti būsimą invaziją būtų labai sunku, tad vos tik įsižiebus pirmiesiems rodikliams galima tikėtis prevencinių veiksmų.
Taip esą yra todėl, kad SACEUR’ui palikta daugiau erdvės ir laisvės veikti – gavus signalą jis gali aktyvuoti priskirtas pajėgas, permesti į norimą erdvę, ir tai pirmiausia veiktų kaip atgrasymas.
„Konvenciniu lygmeniu tie planai apima daugiaerdvius pajėgumus, kuriuos SACEUR’ui Aljanso šalys suteiktų. Nemanau, kad čia pamatytume tokią situaciją, kuri dabar yra Ukrainoje.
Esu tikras, kad SACEUR’ui būtų suteikta laisvė tuo metu, kai pereitume į krizės fazę ar, neduok dieve, į konflikto fazę, jo nesaistytų suvaržymai norint padaryti tai, ką reikia padaryti ginant Aljansą“, – tikino M. J. Van Wagenenas.
Pats žodis „krizė“ dar nereiškia tiesioginio konflikto – anot pašnekovo, taip pabrėžiama tyčia, nes NATO nenori pradėti karo su Rusija. Bet jei atgrasymas nepavyksta, jei Rusijos tai neįtikina?
„Jei tai nutiktų, labai svarbu sustiprinti priešakinius pajėgumus, kurie priverstų rusus atsitraukti, nes riba yra labai plona. Tad tas gebėjimas, apie kurį kalbėjome (apie greitus parengties pajėgumus reikiamoje vietoje) būtų labai svarbus“, – sakė M. J. Van Wagenenas.
Geresni planai, bet kai ko trūksta
Generolas leido suprasti, kad dabartinė NATO gynybos koncepcija, kaip ir planai, skiriasi nuo to, kas buvo prieš 2022 m. vasario 24-ąją. Iš pirmo žvilgsnio, tarsi niekas ir nepasikeitė, tik nežymiai – nuo 2017-ųjų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų grupės (eFP) buvo sustiprintos, įkurta naujų kovinių grupių Rumunijoje, Slovakijoje.
Tačiau stabdančiomis pajėgomis vadintos eFP turėjo ne tiek padėti laimėti laiko užpultai šaliai, kiek priversti visą Aljansą reaguoti į agresiją. M. J. Van Wagenenas patikino, kad pastaruosius dvejus metus kartojamas principas „gynyba nuo pirmo centimetro ar colio“ turi ir karinę logiką – gintis ne atgrasymu, o neleidžiant priešui žengti žingsnių į Aljanso teritoriją. Ir čia prasideda problemos.
Mat nors formaliai pajėgos yra priskirtos, ir visos NATO narės, tarp jų ir Lietuva, turi priskirti atitinkamus pajėgumus, kuriuos galima būtų naudoti užpultai sąjungininkei ginti, praktiškai trūksta ir karių, yra ginklų, ir technikos, ir amunicijos, o kai kurių šalių biudžetai, nepaisant augimo, vis dar, švelniai sakant, neįkvepia.
„Dabar turėsime apsišarvuoti kantrybe, kol tos šalys vystys būtinus pajėgumus, – šiuo metu ir ateityje. Be to, reikia pridėti ir karo Ukrainoje įtaką, nes daugelis tų valstybių skyrė reikšmingą dalį savo amunicijos, įrangos norėdamos padėti ukrainiečiams ginti jų suverenią teritoriją“, – teigė generolas ir priminė, kad parama Ukrainai dar nenutrūko, – dalis užsakymų tebevykdomi, o norint atkurti tai, kas išeikvota, užtruks laiko.
„Taigi tos pajėgos ir pajėgumai, kuriuos turime, turi būti parengti geriausiai, kaip tik įmanoma, kol „įsijungs“ gynybos pramonės užsakymai“, – daug vilčių nesuteikė aukšto rango NATO karininkas.
Klausimų kelia ribojimai ir JAV ateitis
„Žinau, kad yra kritikų, kurie sako, kad NATO čia nebus per 10 dienų, ir panašiai, bet tai negali būti toli nuo tiesos“, – pripažino M. J. Van Wagenenas, beveik be didesnių užuominų besdamas pirštu į buvusį JAV Sausumos pajėgų vadą Europoje, – generolas Benas Hodgesas Lietuvoje šių metų pradžioje sukėlė nemenką šurmulį, pareiškęs, kad lietuviams gali tekti atsilaikyti vieniems iki dviejų savaičių.
Leidus suprasti, kad taip kritiškai kalba aukštesnį rangą už jį turėjęs ir JAV sausumos pajėgoms vadovavęs generolas, o ir jam pritariantys, M. J. Van Wagenenas neslėpė skeptiško požiūrio į tokius savo tautiečio pasisakymus.
„Jie [kurie taip šneka – red.] turi teisę į savo nuomones. Bet jie negyvena tais planais valdymo ir vadovavimo struktūrose, nežino, kas dedasi SHAPE, tad yra per žingsnį nuo to, kas kasdien vyksta Aljanse“, – lakoniškai komentavo NATO generolas.
Jis taip pat leido suprasti, kad NATO, turėdama puikius žvalgybinius pajėgumus, jei tik tektų ginti savo nares, ne tik neleistų kilti tokiai situacijai, kad pagalbos Lietuvai reikėtų laukti 10 dienų, bet ir neapsiribotų vien Lietuvos teritorija, kurią tektų ginti.
Kitaip sakant, tie apribojimai, kuriuos sąjungininkų aukščiausia politinė vadovybė – sprendimų priėmėjai civilinėje valdžioje – taiko Ukrainai, Rusijos karo su NATO atveju esą nebūtų taikomi.
„Žinoma, eskalacijos valdymas vyksta civiliniu lygmeniu Šiaurės Atlanto Taryboje ir tam yra gera priežastis. Bet aš galiu jus patikinti, kad valdymo ir vadovavimo grandinėje, tuose planuose, kurie yra išsamūs bei argumentuoti, apribojimų nelieka“, – atskleidė M. J. Van Wagenenas. O ką ribojimų panaikinimas duotų ukrainiečiams?
„Jei panaikintume ribojimus, tai turėtų efektą Rusijos logistikai ir tam, ką jie perkėlė už šių ginklų efektyvaus šūvio nuotolio. Iš tikrųjų niekas čia iš kariškių nesako, kad ribojimai turi karinės prasmės.
Realybė ta, kad mūsų šalis valdo civiliai, ir šiuo metu tokie sprendimai priimami aukščiausiu lygmeniu. Aš neturiu nuomonės, ar su tuo sutinku, ar ne, bet galiu pasakyti, kad žiūrint iš karinės perspektyvos tai taip, žinoma, – jei gali pasiekti toliau, taikytis į atitrauktą ginkluotę, tai suteiksi ukrainiečiams pranašumą; jų teiginiai suprantami“, – neslėpė NATO generolas.
Vis dėlto jis pripažino, kad gali būti įvairių situacijų, kai prieš Rusiją, net ir karo su NATO atveju, gali būti taikomi ne tik ribojimai, bet ir vien tik europiečių pajėgumai.
Tokia situacija teoriškai įmanoma, jeigu JAV dėl vienokių ar kitokių priežasčių – objektyvių, pavyzdžiui, karo su Kinija atveju, ar subjektyvių – naujam JAV prezidentui nenorint veltis į karą su Rusija Europoje, jei Vašingtonas sumažintų savo vaidmenį NATO arba iš viso pasitrauktų iš Europos. Kas tada?
„Suprantama, kad klausiate manęs labai sudėtingo klausimo dėl geros priežasties. Tiesmukas atsakymas yra tas, kad JAV niekada nepaliks NATO, JAV yra esminė Aljanso dalis nuo pat NATO įkūrimo. Kaip NATO sektųsi be JAV?... Aš nekalbėsiu hipotetiškai, bet... mes nesitraukiame, buvome čia nuo įkūrimo, o JAV pajėgų yra ir čia, Lietuvoje“, – atsakė M. J. Van Wagenenas. Bet dar kartą tarp užuolankų leido suprasti – jis tėra karininkas, o ne politinių sprendimų priėmėjas.
„Jei Rusija padarytų klaidą ir pultų NATO, kaip mes ją įveiktume? Mes praktiškai ir labai greitai įgyvendintume tai, ką sutarėme Vilniuje ir Vašingtone per NATO susitikimus... Jei tik būtų politinė valia tai padaryti“, – pridūrė pašnekovas.