Esminiai pasiūlymai yra keli. Pirmiausia, nedarbo draudimo išmoką norima leisti mažinti kas 3 mėnesius, bet mokėti ilgiau. Dabar bedarbio pašalpos trukmė priklauso nuo stažo ir dažniausiai mokama ne ilgiau kaip pusmetį, kai socialiniame modelyje numatoma, kad ji būtų skaičiuojama 9 mėnesius nepriklausomai nuo turimo stažo.
Antroji pasiūlymo dalis: nustatyti didesnes „lubas“ mokamai nedarbo išmokai. Dabar ji negali būti didesnė nei 70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio ir siekia apie 302 eurus. Siūloma skaičiuoti kitaip: pirmus tris mėnesius ji galėtų siekti iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir sudarytų apie 535 eurus.
„Ji būtų skaičiuojama tokiu principu: 30 proc. minimalios mėnesinės algos ir pirmus tris mėnesius - 50 proc. buvusio atlyginimo, bet ši suma neturi viršyti „lubų“ - 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kitus tris mėnesius būtų priskaičiuojama jau 40 proc. buvusio atlyginimo, o paskutinius tris mėnesius – 30 proc. buvusio atlyginimo“, - vardijo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Sakoma, kad socialinis modelis numato didesnes socialinio draudimo išmokas, tačiau augimas nėra toks įspūdingas, kaip gali atrodyti iš pradžių, nes nedarbo išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, ko anksčiau nebuvo. Tačiau šiems pasiūlymams mes pritariame ir dėl jų sutariame, nes nedarbo išmoka vis tiek didėja ir tampa labiau susieta su darbo užmokesčiu, o ne taip, kaip yra dabar, kad maksimali suma nepriklausomai nuo atlyginimo - 302 eurai“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Pasigedo labai svarbaus sprendimo
Socialinio modelio projektas apima ne vieną teisės aktą, tad didinamos nedarbo išmokos diskusijose buvo įvardijamos kaip mainai į mažesnes išeitines kompensacijas.
DELFI skelbė, kad naujajame Darbo kodekse siūloma išeitinę išmoką sumažinti iki 2 savaičių – 3 mėnesių, priklausomai nuo to, kiek žmogus dirbo, kiek jam liko iki išėjimo į pensiją, ar augina vaikų, slaugo neįgalius artimuosius. Dabar numatyta maksimali išeitinė išmoka yra už 1-6 mėnesius. Kartu siūloma ir trumpinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus.
Be to, siūloma, kad darbdavys, atleisdamas darbuotoją nesant jo kaltei, mokėtų ne didesnę nei vieno mėnesio išeitinę išmoką, o likusios būtų priskaičiuojamos iš naujai sukurto fondo. Į jį visi darbdaviai turėtų mokėti po 0,3 proc. nuo viso įmonėje priskaičiuojamo darbo užmokesčio, analogiškai, kaip dabar mokama į Garantinį fondą, kuris kompensacijas darbuotojams išmoka įmonės bankroto atveju.
„Pakibo darbuotojų kompensacijų klausimas atleidžiant: mes siūlėme, kad kompensacijos būtų numatytos įstatyme, kuriame būtų išaiškinama, kad išeitinę už 1 mėnesį moka darbdavys, o visa kita – iš fondo. Bet pasiūlyta formuluotė skamba kitaip: jei stažas iki 1 metų, mokama išeitinė už 2 savaites, jeigu daugiau nei metai – už mėnesį, o kitos išmokos mokamos naujojo fondo įstatymo numatyta tvarka, bet nėra net tokio įstatymo projekto. Kitaip tariant, nėra patvirtinta, iš kur bus mokama likusi dalis išeitinių išmokų. Jau norėjome užbaigti svarstyti šią socialinio modelio dalį, bet fondo likimas neaiškus“, - pastebėjo jis.
Pasak A. Černiausko, jei toks fondas būtų suformuotas, skaičiavimai rodo, kad pinigų jame ne tik pakaktų reikalingoms išeitinėms mokėti, bet ir kauptųsi papildomai.
„Juo labiau, kai dabar darbuotojų trūksta ir atleidimų mažėja. Bet blogiausia, kad nėra šio fondo įstatymo projekto ir jis nėra apsvarstytas“, - vardijo pašnekovas.
Ūkio viceministras Gediminas Onaitis patikino, kad Trišalėje taryboje buvo priimtas principinis sprendimas, kad toks fondas turi atsirasti, o įstatymo projektui parengti reikia laiko.
„Trišalėje taryboje buvo priimtas sprendimas, kad toks fondas turi atsirasti. Tada darbdavio mokama išeitinė išmoka yra už vieną mėnesį, o iš fondo priskaičiuojamos papildomos kompensacijos. Dabar ruošiame, kaip tai techniškai turėtų atrodyti“, - kalbėjo jis.
Pasak viceministro, šiuo metu tokio kompensacijų fondo įstatymo projektas nėra parengtas, tačiau yra galimos ir kitos teisinės alternatyvos ir jos analizuojamos.
„Darbdaviai į tokį fondą turėtų mokėti 0,3 proc. nuo atlyginimų ir tai užtikrintų, kad atleidimo be darbuotojo kaltės atveju jiems nereikėtų mokėti didesnės išeitinės nei už 1 mėnesį. Dėl to buvo sutarta ir Trišalėje taryboje, tam pritarta. Teisės akto nėra, tačiau tai techninio lygio klausimas, o ne principinis“, - sakė G. Onaitis.
Jis patikino, kad dėl principinio sprendimo – fondo reikalingumo ar darbdavių ten mokamos įmokos dydžio - abejonių nekyla.
DELFI skelbė, kad Europos Sąjungos šalyse narėse darbo santykiai reguliuojami labai įvairiai. Lietuvos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė analitinę apžvalgą, kaip darbo santykiai reguliuojami kitose Europos valstybėse.
„Daugumoje nagrinėtų valstybių išeitinė išmoka sudaro 1–3 mėnesių darbo užmokestį, kai kur ji gali būti didesnė (pavyzdžiui, Portugalijoje – iki 8 mėnesių, Prancūzijoje – iki 10 mėnesių, Vokietijoje – iki 6 mėnesių)“, - rašoma apžvalgoje.
Nedarbo išmoką siūlo skirti paprasčiau, tačiau stažo nepamiršti
Socialiniame modelyje numatyta daugiau pakeitimų, leisiančių nedarbo draudimo išmokas gauti greičiau ir paprasčiau. Pavyzdžiui, dabar į nedarbo išmoką gali pretenduoti tie, kas Darbo biržoje yra įsiregistravę 1,5 metų ir darbo neturi pastaruosius 3 metus. Siūloma keisti, kad į išmoką žmogus pretenduoja, jei iš viso nedirba 2 metus, iš kurių 1-erius yra įregistruotas Darbo biržoje.
Atitinkamai, panaikinus nedarbo draudimo išmokos susiejimą su stažu, nebeliktų ir dabartinės tvarkos, kuri numato, kad turintys ilgesnį darbo stažą paramą gaus ilgiau. Pavyzdžiui, dabar turintys 25 - 30 metų darbo stažą nedarbo išmoką gali gauti 7 mėnesius, jei stažas yra 30 - 35 metų išmoka mokama už 8 mėnesius, o kai stažas siekia 35 metus ir daugiau - už 9 mėnesius.
„Mes pasiūlėme ir papildomų sprendimų: jei žmogus turi ilgą stažą, tarkime, daugiau nei 35 metus, jis ir dabar nedarbo draudimo išmoką gauna 9 mėnesius, todėl siūlome jos nemažinti kas 3 mėnesius. Tose teritorijose, kur nedarbas yra 1,5 karto didesnis už Lietuvos vidurkį, taip pat nedarbo draudimo išmoką siūlome mokėti 9 mėnesius jos nemažinant. Be to, siūlėme palikti galimybę mokėti bedarbystės išmoką papildomus 2 mėnesius, tai yra, iš viso 11 mėnesių, jei tame regione yra didelis nedarbas, tačiau šių klausimų dar nesvarstėme“, - kalbėjo A. Černiauskas.
„Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad dirbančiam žmogui staiga netekus darbo ir pajamų, jo gyvenimo kokybė nesikeistų drastiškai ir jis turėtų galimybę rasti sau tinkamą naują darbą“, - socialiniame modelyje pateiktus pasiūlymus komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas.
Jis nurodė, kad įstatymo projekte nustatoma ir dalinio darbo išmoka, nes naujajame Darbo kodekso projekte nustatytomis aplinkybėms darbdavys savo sprendimu gali nustatyti dalinį darbą.
„Dalinio darbo išmoka bus mokama darbuotojams, pateikusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams darbdavio sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo. Visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negalės viršyti 6 mėnesių ir jos dydis bus lygus sutrumpintam darbo laikui - iki 50 proc. darbo laiko normos“, - siūlomą naujovę pristatė V. Kalinauskas.
Seime naująjį socialinį modelį reglamentuojančius teisės aktus planuota svarstyti šiemet.