Per spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) G. Nausėda teigė, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime nėra vieningos nuomonės.
„Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą“, – antradienį sakė prezidentas.
„Situacija nėra paprasta, nes šiuo metu yra bemaž trys pozicijos Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu, sutarimo bendro nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“, – teigė jis.
Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad „tautinės mažumos Lietuvoje yra ne problema, o turtas“, padedantis puoselėti draugiškus santykius su Lenkija.
Lietuvos lenkai ir Lenkijos valdžia daugelį metų prašo leisti asmens dokumentuose Lietuvos lenkų pavardes rašyti pagal lenkų kalbos taisykles, pavyzdžiui, su raide w.
Kritikai sako, kad tai sumenkintų valstybinį lietuvių kalbos statusą ir gali įnešti painiavos valstybės institucijose.
Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis – jis sakė, kad toks variantas galėtų būti nebent antrame paso puslapyje.
Lietuvos prezidentas taip pat pasiūlė atkurti abiejų šalių prezidentų komitetą dvišaliams santykiams aptarti.
A. Dudos teigimu, tai rodo, jog G. Nausėda yra atviras pokalbiams apie lenkų tautinės mažumos padėtį.
„Tai yra geras pažadas ateičiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Šiuo metu Lietuvos Seime yra pateikti du projektai dėl originalių asmenvardžių rašymo: vienas leistų tai daryti pagrindiniame, kitas – papildomame paso puslapyje.