„Pastaruoju metu Rusija visomis išgalėmis siekia perrašyti istoriją. Vienas tokių pavyzdžių – Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų įtakos skaudžiai Europos istorijai neigimas“, – rašoma tekste.
Kaip primena prezidentas, prieš 30 metų, 1989 metų gruodžio 24 dieną SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuriame buvo pripažintas 1939 metų Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimas ir jie buvo paskelbti negaliojančiais.
Šie slapti nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos susitarimai lėmė vėlesnę Baltijos šalių okupaciją, rašė prezidentas.
„Šiandien susimąstykime, ką per tuos dešimtmečius patyrė mūsų šalis. Įvertinkime tuos svarbius valstybingumo, pilietiškumo ir pasipriešinimo agresijai motyvus, įkvėpusius Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones kovoti už nepriklausomybę. Istorinė atmintis sąlygoja ateities suvokimą. Nepamirškime pamokų, kurias privalome išmokti iš savo ir Europos istorijos. Neleiskime tiesos pakeisti butaforinėmis melo iškabomis“, – prezidentas rašė feisbuke.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Sankt Peterburge vykusį susitikimą su buvusių Sovietų Sąjungos valstybių lyderiais kritikavo neseniai Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kaltinančią SSSR ir nacių 1939 metais pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo.
Rusijos lyderis tvirtino, kad SSSR neturėjo kitos išeities, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija, nes Vakarų valstybės buvo abejingos Maskvos siūlymui sudaryti karinį aljansą.
„Sovietų Sąjunga buvo paskutinė, kuri pasirašė nepuolimo paktą su A. Hitleriu“, – sakė jis.
Europos Parlamento rezoliuciją V. Putinas pavadino Vakarų bandymo sumenkinti lemiamą SSSR vaidmenį iškovojant pergalę prieš nacistinę Vokietiją dalimi.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus. Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva buvo okupuota.
DELFI primena, kad prieš keletą savaičių vykusiame Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje konferencijoje, prezidentas G. Nausėda ragino neapgaudinėti savęs.
„Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Deja tokių kalbų aš matau labai daug. Vakarų pasaulis pagaliau turėtų vieną kartą išmokti tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos pamokas. Rusija pastaruoju metu netgi ėme kvestionuoti 1940 metais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją. (…) Visi ankstesni bandymai pažvelgti Rusijos vadovams į akis ir užsiimti saviapgaule nedavė rezultatų“, – sakė prezidentas.
Prezidento teigimu, Rusija, atsukusi nugarą demokratijai, žmogaus teisėms, „išlieka ilgalaikiu iššūkiu, ne tik Lietuvos, bet ir visos Euro atlantinės erdvės saugumui“.
„Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenori. Tačiau mes galime ir privalome laikytis savo sprendimu – nelegitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų egzistencijos pagrindas“, – tada kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Griežtai Rusijos atžvilgiu prezidentas pasisakė ir gruodžio pirmosiomis dienomis vykusiame NATO viršūnių susitikime. Anot prezidento, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai kyla būtent dėl Rusijos veiksmų.
„Labai svarbu Rusiją įvardinti kaip grėsmę, nes jai mes to nepadarome, mes gerokai pakeičiame visą NATO struktūros kampą. Kadangi šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais kyla būtent dėl Rusijos veiksmų.
Taip, yra ir terorizmas, stiprėjanti Kinija ir požiūris į jos ekonominę ekspansiją, bet pirmiausia, mes turime nepamišti, kad šiame dubenėlyje, jeigu galima taip išsireikšti, yra Rusija ir jos veiksmai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje, kurie toli gražu nesibaigia. Nematyti šito, reiškia nematyti pasaulio toks, koks jis yra“, – tada teigė jis.