Šalies vadovas savo kalboje akcentavo tarptautinės politikos problemas ir didžiausius iššūkius. Atskirą kalbos dalį prezidentas skyrė padėčiai su Rytų kaimyne Rusija aptarti.
Grėsmė visai arti
G. Nausėda savo kalboje konstatavo, kad tarptautinė aplinka keičiasi itin sparčiai: pasaulis transformuojasi į daugiapolį, atsiranda naujos pasaulinės galios, kurios neturi didelio entuziazmo pritarti tarptautinėms taisyklėms.
„Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, dėl įsiklausymo į jų balsą, kartais net šauksmą. Bet mus moko mūsų istorija“, – kalbėjo jis.
Savo kalboje G. Nausėda paminėjo ir S. Lozoraitį, kuriam ir skirta ši konferencija. Jis tikino, kad dabartinius iššūkius galima įveikti tik vieningumu.
„Ilgametis Lietuvos diplomatijos vadovas Stasys Lozoraitis, kurio atminimą pagerbiame, mūsų šalies teisę į egzistavimą gynė tarptautinės sistemos kritinių pokyčių metu. Jis sovietinės okupacijos metais užtikrino sistemos vientisumą. (…) Siekdami atsakyti į nūdienos tarptautinės politikos pokyčius, turime susitelkti, būti vieningi ir sumanūs“, – konferencijoje kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad grėsmė nėra tik tolimose šalyse, bet ir visai arti.
„Mūsų akivaizdoje laužoma tarptautinė teisė grįsta pasaulinė tvarka, šią įtampą kelią naujų ekonomių galių formavimasis. Vienašaliai kai kurių šalių veiksmai pamina daugiašališkumo ir konsensuso principus. Ne tik Sirijoje, Malyje, bet, deja, ir gerokai arčiau Lietuvos, Rytų kaimynystėje. Čia tęsiasi ir kariniai, ir hibridiniai konfliktai, kurie tiesiogiai kelia grėsmę mūsų saugumui“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad nemato priežasčių, kodėl turėtų silpnėti Europos ir JAV ryšiai.
„Su dideliu nerimu žvelgiame į žmogaus teisių pažeidimus, tarptautinio terorizmo keliamą grėsmę, neprognozuojamas klimato kaitos pasekmės. Kitą vertus esama padėtis tik dar kartą patvirtina ir primena, kad esminė Lietuvos saugumo sąlyga yra stiprus Transatlantinis ryšis. Jį palaiko bendra patirtis, vertybės ir interesai. Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir JAV saitai turėtų silpnėti. Suprantame, kad Europa negali išlikti saugi be JAV įsitraukimo“, – teigė prezidentas.
„Vis dažniau ir garsiau skambant kalboms, kad Europos gynybinius pajėgumus reikėtų stiprinti atskirai nuo Amerikos, išgirdęs tokius apreiškimus prisimenu žodžius, kurie iškalti ant Rotušės sienos. „Kiekvienas pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps ir JAV priešu“. Tik nuoširdus įsipareigojantis draugas gali pasakyti tokius žodžius“, – priminė prezidentas.
„Amerikiečių kariai Lietuvoje primena mūsų nedraugams, kad nesame ir niekada nebūsime vieni“, – kalbėjo prezidentas.
„Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę“
G. Nausėda pabrėžė, kad investicijos gynybai nėra užgaida, o „egzistencinė būtinybė“.
„Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, bet ir neatsisako agresyvios retorikos, bei priešiškų veiksmų. Mūsų šalis neturi kito pasirinko, tik labai rimtai žiūrėti į savo saugumą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad Lietuva jau dabar yra įvykdžiusi įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP. Jis išreiškė tikintis, kad iki 2030 tai pasieks ir 2,5 proc. BVP. O ir apgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie Rusiją taip pat neturėtume.
„Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Deja tokių kalbų aš matau labai daug. Vakarų pasaulis pagaliau turėtų vieną kartą išmokti tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos pamokas. Rusija pastaruoju metu netgi ėme kvestionuoti 1940 metais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją. (…) Visi ankstesni bandymai pažvelgti Rusijos vadovams į akis ir užsiimti saviapgaule nedavė rezultatų“, – sakė prezidentas.
Prezidento teigimu, Rusija, atsukusi nugarą demokratijai, žmogaus teisėms, „išlieka ilgalaikiu iššūkiu, ne tik Lietuvos, bet ir visos Euro atlantinės erdvės saugumui“.
„Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenori. Tačiau mes galime ir privalome laikytis savo sprendimu – nelegitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų egzistencijos pagrindas“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio.“, – griežtai sakė prezidentas.
Reikės 14 milijardų eurų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.
„Mums gyvybiškai svarbu efektyviai veikti bendrijoje, derinti europinę ir nacionalinę dienotvarkes. Negalime palikti vietos abejonės, ar Lietuva turi aiškiai ES politikos kryptį“, – sakė prezidentas.
Prezidentas teigė, kad ypatingą dėmesį skirs inovacijos politikos įgyvendinimui ir kova su klimato kaita.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametinės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį sanglaudos fondų finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir deja įgyvendinti tikrai netrokštamą dviejų greičių Europos modelį“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio.
„Tačiau Lietuva su Latvija ir Estija siekia atkreipti dėmesį, kad tokio masto permainoms būtinas tvarus finansavimas“, – sakė jis.
Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
„Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.
Iš jų beveik 10 milijardų eurų teks atseikėti iš valstybės biudžeto“, – konferencijoje apie užsienio politiką Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.
„Tai yra didelė kaina, kurios neįstengsime visos sumokėti vieni patys“, – pridūrė jis.