Kaip laidoje „Delfi11“ sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, būtų naivu tikėtis, kad šie įvykiai nesusiję tarpusavyje.
„Tas Navalno nunuodijimas irgi, ko gero, nėra visiškai nesusijęs su tuo, kas vyksta Baltarusijoje. Siunčiama žinia, kad va Rusijoje, nepaisant to, kas bevyktų Baltarusijoje, mes tokio dalyko netoleruosime. Žinokit, kad bet kokia tokia aršesnė opozicija bus baudžiama“, – teigė politologė.
Kad šie įvykiai iš tiesų gali būti susiję tarpusavyje, neatmetė ir Vilniaus Politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius. Vis dėlto, anot jo, tiek pat realu, kad tai su Baltarusijoje kilusiu visuomenės pasipriešinimu Lukašenkai neturi nieko bendro.
„Tikrai neatmesčiau, kad tai yra susiję. Bet vėlgi aš tikrai neformuluočiau, kad tai yra būtinai susiję. Gali būti ir dėl visai kitų priežasčių, ir visiškai su Baltarusija nesusiję“, – sakė M. Laurinavičius.
Pasak politikos analitiko, apkritai nuspėti, ko vykdydamas tokius nusikaltimus siekia Kremlius, praktiškai neįmanoma. Jo teigimu, tikslas dažniausiai nėra vienas.
„Aš netgi pabrėžčiau, kad neverta spėlioti. Ką tikrai galima pasakyti, paprastai Putino režimas arba specialiosios Rusijos tarnybos pasižymi tuo, kad jie dažniausiai vykdydami tokias operacijas, tokius nusikaltimus turi ne vieną tikslą. Ir tai dažniausiai net teoriškai neleidžia nustatyti, kodėl dabar, kodėl apskritai tai padaryta, kokio tikslo siekta. Tai netgi gali būti didesnio žaidimo dalis. Netgi ir dabar yra pakankamai daug viešai šnekama, kad bandoma atitraukti dėmesį nuo Baltarusijos, bandoma pasiųsti kažkam žinutę. Yra daugybė galimybių, bet gali būti ir tiesiogiai sutapę kelių režimo dalių interesai, nes Putino režimas irgi nėra vienalytis.
Tai gali būti sutapę vienos ar kelių režimo dalių interesai, kurios tiesiog nori pašalinti Navalną, tada kažkieno interesai atitraukti nuo vieno ar kito dalyko, nebūtinai Baltarusijos dėmesį, tada bendras režimo interesas įbauginti, jeigu ne visuomenę, tai bent jau opozicijos lyderius, kadangi vėl prasidėjo bent jau šioks toks bruzdėjimas Rusijoje. Tai yra toks kompleksas priežasčių, iš kurių vieną įvardinti ne tik nebūtų tikslu, bet net ir nėra prasmės. Tiesiog reikia konstatuoti tą nusikaltimą ir tiek“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Įžvelgė žinutę savai visuomenei ir opozicijai
Savo ruožtu M. Šešelgytė mano, jog brutalus A. Navalno patraukimas V. Putinui iš kelio yra žinutė tiek visiems rusams, tiek bandantiems kritikuoti ar priešintis Kremliui.
„Rusijos opozicijai, Rusijos visuomenei. Taip yra ir dėl to, kad Rusijoje rugsėjo 13 d. vyks municipaliniai rinkimai ir ką Navalnas darė iki tol, kol buvo apnuodytas, labai intensyviai važinėjo po įvairiausius Rusijos regionus ir rėmė opozicines figūras, dalyvaujančias rinkimuose. Navalnas yra labiausiai įvairiuose Rusijos regionuose atpažįstamas opozicijos veikėjas. Jeigu kiti daugiau koncentruojasi apilink Maskvą ir Putinui nėra tokie potencialiai pavojingi, tai Navalnas yra pavojinga figūra.
Žiūrint į tai, kad paskutiniu metu buvo protestų ir pačioje Rusijoje, nesusijusių su Baltarusija, o paskui ir susijusių su Baltarusija, tai įvertinant tų šalių sąsajas, ko gero, tai buvo labai tikslingas ir tam tikru metu pasirinktas veiksmas“, – įžvalgomis dalinosi M. Šešelgytė.
Politologė omenyje turi protestus Rusijos mieste Chabarovske, kuriuos paskatino vietos gubernatoriaus Sergejaus Furgalos suėmimas. Politikas buvo apkaltintas dalyvavimu prieš 15 metų įvykdyta žmogžudyste. Tačiau, anot M. Laurinavičiaus, reikia nepamiršti, jog Rusijoje net ir tie politikai, kurie atrodo kaip opozicija, yra Kremliaus žaidimo dalis.
„Šių metų vasarį paskirtas Permės gubernatorius Dmitrijus Machoninas. 2016 m. jis į valstybės Dūmą balotiravosi pagal „Jabloko“ sąrašą. Tuomet rinkimų kampanijos metu net fotografavosi su Navalnu, tie patys Navalno atstovai gyrė jo pasirinkimą, nors, akivaizdu, kad jis režimo atstovas, kurį paskyrė pats Putinas.
Šitas režimas tuo ir yra pakankamai unikalus, kad jis iš tiesų yra nevienalytis – yra daug skirtingų grupuočių, kurios turi ne tik skirtingus interesus, bet kartais net ir bent šiek tiek besiskiriančią ideologiją. Antras dalykas, kas tokiais atvejais svarbu – su kuo susijęs vienas ar kitas asmuo. Net jeigu konkretų asmenį gerai vertina Navalnas ar kažkokia kita opozicija, tai visiškai nereiškia, kad tas žmogus nepriimtinas Kremliui. Arba, kaip Chabarovsko atveju, kad jis yra Žirinovskio Liberalų demokratų partijos narys, tai jis būtinai nepriimtinas Kremliui. Gali būti kad šituo konkrečiu Chabarovsko atveju jis sulaužė susitarimus ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jį pašalino.
Pagal kriminalinį žargoną, ką labai svarbu suprasti, yra toks rusiškas pasakymas „negalima“ – jeigu mes susitarėm, tai tada reiškia, kad jau yra išdavystė. Bet ne todėl, kad jis priklauso ne „Vieningosios Rusijos“ partijai, o Žirinovskio partijai. Žirinovskio partija irgi yra režimo dalis“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Dėl šios priežasties, įsitikinęs jis, A. Navalno apnuodijimą mažiausiai galima sieti su artėjančiais municipaliniais rinkimais Rusijoje.
„Ir šį kartą su tais municipaliniais rinkimais reikėtų labai gerai pasižiūrėti į tuos asmenis, kurie formaliai yra opozicijoje. Ta opozicija irgi yra kontroliuojama, todėl būtent su rinkimais aš mažiausiai tai siečiau“, – teigė analitikas.
Nemato galimybės pasikartoti Baltarusijos scenarijui Rusijoje
M. Laurinavičius taip pat oponavo minčiai, jog A. Navalnas pavojinga figūra V. Putinui.
„Navalnas nebuvo ir nėra tas, kuris gali laimėti tokius rinkimus, kokie yra Rusijoje, o jie nėra laisvi. Tokio varianto kaip Baltarusijoje, kai visiems aišku, kad laimėjo ne Lukašenka, o Chichanouskaja, su Navalnu Rusijoje šiuo metu tikrai negali būti“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
Pašnekovas teigė, kad ir kaip baisiai skambėtų, A. Navalno apnuodijimas žinant kaip brutaliai Kremlius tvarkosi su jam neįtinkančiais žmonėmis, neturėtų stebinti.
„Nežinau, kaip čia suformuluoti, kad tai neskambėtų labai ciniškai, bet iš esmės tai tapo įprasta šito režimo praktika, kad ir kaip būtų liūdna. Žmonių, kurie yra nunuodyti, jau nekalbant apie nužudytus, yra tikrai labai daug per tuos 20 Putino valdymo metų. Labai ciniškai kalbant, klausimas buvo – kada tai įvyks, o ne ar tai įvyks. Realiai nedaug šio režimo oponentų išvengia ko nors panašaus“, – teigė jis.
„Delfi“ primena, kad rugpjūčio 20 dieną A. Navalnas pasijuto blogai ir neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro miesto Tomsko į Maskvą, todėl laineris buvo priverstas skubiai nutūpti Omske.
Komos ištiktas opozicionierius buvo hospitalizuotas vienoje Omsko ligoninėje. Po ištisą parą užsitęsusių derybų 44 metų Kremliaus kritiką buvo leista šeštadienį išskraidinti į Vokietiją, kur jis buvo perkeltas į Berlyne veikiančią universitetinę ligoninę „Charite“.
Berlyno klinika patvirtino, kad Rusijos opozicijos aktyvistą A. Navalną bandyta nunuodyti.
Įtariama, kad nuodai gali priklausyti Cholinesterazės inhibitorių grupei, apbrėžiama, kad nustatyta tik nuodų rūšis, o ne kilmė. Cholinesterazė yra fermentas, reikalingas tinkamai centrinės nervų sistemos veiklai. Ligoninės pranešime teigiama, kad vyro būklė tebėra sunki, tačiau pavojaus gyvybei nėra.
Cholinesterazės inhibitoriai yra didelė medžiagų grupė, kurių yra įvairiuose vaistuose, bet jų taip pat yra pesticiduose ir nervus paralyžiuojančiose medžiagose. Kokia būtent medžiaga apnuodytas A. Navalnas, kol kas neaišku, sakė ligoninė.