Vos gyvas nepalaidotas ir net 15 dienų oficialiai mirusiu pripažintas 44 metų vyras ilgą laiką nesugebėjo suvokti tokios realybės: „Kaip galėjau būti pripažintas mirusiu, jeigu esu gyvas?“

Pripažinti faktą, kad jau buvo miręs, vyrui sunku iki šiol, tuo metu jo advokatas Arvydas Aranauskas istoriją, į kurią buvo įveltas jo klientas, lygino su lietuvišku filmu „Aš gyvas“, kuriame pagrindinį šios kino juostos herojų įkūnijęs aktorius Leonardas Pobedonoscevas dėl biurokratinės klaidos buvo pripažintas mirusiu.

Susiję straipsniai

„Situacija, kaip sakoma, vienas prie vieno, skirtumas tik tas, kad mūsų atveju tai nutiko ne filme, o realiame gyvenime“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „NEXUS“ advokatas.

Už tai, kad daugiau kaip dvi savaites buvo pripažintas mirusiu ir dėl to patyrė ne tik daugybę dvasinių išgyvenimų, bet ir nepatogumų, gyvu lavonu paskelbtas vyras į teismą padavė Lietuvos valstybę, kuriai atstovavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Generalinė prokuratūra.

Patirtą neturtinę žalą vyras įvertino 10 tūkstančių eurų, tuo metu teisėjai, nagrinėję šią išskirtinę bylą, nusprendė, kad tuo pačiu metu buvęs gyvas ir miręs vyras tegaus 800 Eur. Tokį sprendimą teisėjai priėmė atsižvelgę „į teismų praktikoje iš valstybės priteisiamus neturtinės žalos dydžius“ bei vadovavosi „teisingumo ir sąžiningumo principais“.

Dėl šios itin nemalonios ir skaudžios istorijos su valstybe dėl patirtos moralinės žalos bylinėtis nusprendęs vyras buvo priverstas pasikeisti vardą ir pavardę – apie tai, kas įvyko, sužinojo nemažai žmonių, jis nenorėjo būti siejamas su „gyvu lavonu“, be to, tam tikrą laiką jis negavo įvairių išmokų, kurios jam tuo metu dėl sunkios ligos priklausė iš valstybės.

Anksčiau Kaune gyvenęs, o vėliau po skyrybų į pajūrį persikraustęs vyras dirbo viename restorane, kai sužinojo, jog serga pavojinga liga – jis buvo paguldytas į ligoninę. Toje pačioje palatoje jis susipažino su maždaug tokio pačio amžiaus vyru ir jie nutarė, kad išėję iš gydymo įstaigos išsinuomos vieną būstą – bus pigiau.

Taip nutiko, kad iš gydymo įstaigos pirmas buvo paleistas kitas vyras, tik jis su savimi neturėjo dokumentų, todėl vėliau numirėliu paskelbtas vyras šiam davė atspausdintą paso kopiją bei ranka parašytą įgaliojimą, jog jis gali veikti šio vardu.

Palatos bičiulis, ko gero, būtų išnuomojęs būstą, bet netrukus jo smarkiai sumaitotas kūnas buvo rastas vieno Klaipėdos Sausio 15-osios gatvės daugiabučio laiptinėje. Vyro veidas buvo taip sužalotas, kad policijos pareigūnai jo net negalėjo atpažinti iš paso kopijos, kuri buvo rasta jo drabužių kišenėje.

Būtent paso kopija ir tapo pagrindiniu dokumentu, kuris kaip reikiant paveikė ne tik mirusiu paskelbto vyro gyvenimą, bet ir apnuogino teisėsaugos pareigūnų darbą – kadangi dėl smarkiai sumaitoto veido nebuvo galima nustatyti laiptinėje rasto nužudyto vyro asmens tapatybės, į iškvietimą atvykusi policijos tyrėja, apžiūrėjusi rastą paso kopiją, nusprendė, jog nužudytasis ir yra tas asmuo, kurio dokumentas yra atspausdintas ant popieriaus lapo.

Ar tai iš tikrųjų yra tas pats asmuo, niekas net nebandė aiškintis – „nužudytojo“ artimiesiems, kurie gyvena Kaune, paskambinę lavoną apžiūrinėję teismo medicinos ekspertai nurodė, jog šiems net neverta važiuoti į Klaipėdą ir morge įsitikinti, ar tikrai tai yra jų šeimos narys, juk jo iš veido net nebus įmanoma atpažinti.

Niekas iš artimųjų į uostamiestį ir nevažiavo, nužudyto vyro kūnas buvo kremuotas, o jo pelenai buvo įdėti į urną. Netrukus ir prasidėjo laidotuvių procesas – urna su žiauriai nužudyto vyro pelenais buvo pašarvota vienuose Kauno laidojimo namuose, su juo atsisveikinti atvyko artimieji ir draugai. Tik viskas pasikeitė, kai prieš pat išnešant palaikus iš laidojimo namų tėvo gedinti dukra sulaukė skambučio. Jai skambino „nužudytas“ tėvas.

Gyvas.

Dukra negalėjo patikėti, kad girdi tėvo balsą, patyrusi šoką sunkiai rinko žodžius – negalėjo suvokti ir tuo labiau patikėti, jog jai skambina žmogus, kurio pelenai yra laikomi urnoje, šalia kurios ji gedi.

„Tai – akivaizdus teisėsaugos institucijos pareigūnų darbo brokas, nes nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs“, – pažymėjo advokatas Arvydas Aranauskas.
„Tai – akivaizdus teisėsaugos institucijos pareigūnų darbo brokas, nes nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs“, – pažymėjo advokatas Arvydas Aranauskas.
FOTO: DELFI / Robertas Narmontas

„Aš gyvas, tai – didelė klaida“, – dukrai sakė tėvas, kuris net buvo priverstas telefonu nusiųsti nuotrauką, jog yra gyvas.

Tik tada ėmė aiškėti šios neįtikėtinos istorijos aplinkybės – kreipdamasis į teismą jis nurodė, kad po gydymosi ligoninėje turėjo būti išleistas į namus, bet prieš tai buvo iškviestas į gydytojų kabinetą, kur jam turėjo būti išrašyti vaistai.

„Kai man per elektroninę receptų išrašymo sistemą bandė išrašyti receptą vaistams, sistema to padaryti neleido – gydytojas pasakė, kad „sistemoje raudonuoja“, tokio asmens nebėra, sakė, jog esu miręs“, – nurodė jis.

Medikai pacientui niekuo negalėjo padėti – išrašyti receptinius vaistus mirusiam žmogui negalima.

Pirmą kartą su tokia situacija susidūrę medikai vyrui pasiūlė kreiptis į savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kurio darbuotojai jo vardu ir buvo išdavę mirties liudijimą. Bet ir čia laukė netikėtumas – kai darbuotoja patikrino pateiktus duomenis, vyras vėl išgirdo, jog ką tik buvo išduotas mirties liudijimas.

„Tada paaiškėjo, kad Sausio 15-osios gatvės daugiaaukščio namo laiptinėje buvo rastas nužudytas vyras, pareigūnai nustatė, kad tai – aš“, – ieškinyje teismui nurodė vyras.

Anot jo, pas nužudytąjį buvo rasta jo paso kopija, o tyrimą dėl tyčinio nužudymo pradėję policijos pareigūnai net nepabandė nužudytojo tapatybę identifikuoti pasinaudojant galimybe atlikti piršto atspaudo tyrimą ar pasitelkti kvalifikuotus ekspertus-gydytojus.

„Dėl Klaipėdos apskrities policijos pareigūnų aplaidžiai atlikto nužudytojo tapatybės identifikavimo tyrimo, Valstybinė teismo medicinos išrašė medicininį mirties liudijimą, kuriame nustatyta ieškovo mirties data ir kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo ieškovo mirtį“, – pažymėjo advokatas A. Aranauskas.

Pasak jo, būtent dėl to gyvas vyras buvo klaidingai pripažintas mirusiu.

„Tikrasis nužudytasis asmuo buvo kitas vyras, su kuriuo mano klientas susipažino ligoninėje – žinodamas, kad dėl sunkios ligos, išėjęs iš gydymo įstaigos dirbti nebegalės, su juo sutarė apsigyventi kartu, bet kitas vyras iš ligoninės buvo išrašytas anksčiau, todėl jie sutarė, kad pastarasis išnuomos bendrą jiems būstą, – neįtikėtinos istorijos aplinkybes nurodė advokatas. – Kadangi kitas vyras neturėjo pinigų, mano klientas jam davė 200 Eur, socialinę maisto kortelę, savo paso kopiją bei mobilųjį telefoną.“

Kai daugiabučio laiptinėje šis vyras buvo nužudytas, pareigūnai rado paso kopiją, bet neatliko daugiau jokių procesinių veiksmų dėl lavono tapatybės nustatymo.

Pasak A. Aranausko, apie mirties faktą buvo informuoti „nužudytojo“ artimieji, vėliau jo kūnas perduotas laidojimui.

„Jo artimieji, sužinoję apie jo mirtį, elgėsi taip, kaip bendražmogiškai priimta reaguoti į artimo žmogaus mirtį – jautėsi šokiruoti, sumišę, jautė ilgesį, liūdesį, verksmingumą, – pabrėžė advokatas. – Nežiūrit didelio dvasinio sukrėtimo, artimieji susitelkė ir pradėjo organizuoti, kaip buvo manoma, jo sudegintų palaikų urnos laidojimo ceremoniją – iš karto, kai „nužudytasis“ sužinojo, jog yra laikomas mirusiu, nedelsdamas susisiekė su savo dukra, kuri, sulaukusi laidojamo tėvo skambučio, nustėro, tačiau atsigavusi po patirto sukrėtimo, sugebėjo šiam paaiškinti, kad jis kaip tik šiuo metu susirinkusių artimųjų yra laidojamas – po 15 minučių jo urna turėjo būti išnešta iš šarvojimo salės.“

Ir nors paaiškėjo ši neįtikėtina klaida, tačiau mirusiu laikytas vyras patyrė nemažai nepatogumų – apie tai, kad jis yra gyvas, „Sodra“, kuri jam turėjo mokėti darbingumo ir našlio pensijas, sužinojo tik praėjus trims mėnesiams „po mirties“, todėl visą šį laiką pinigų jis negavo.

„Negavus jam priklausančių išmokų, ieškovas taip pat patyrė didelį sukrėtimą, nepatogumą, emocinę depresiją dėl nežinomybės, kaip reikės pragyventi“, – teismui aiškino advokatas.

Tuo metu mirusiu laikytas vyras neslėpė, kad sužinojęs, jog yra miręs, itin „išgyveno“, negalėjo normaliai miegoti, jaustis saugiu, dėl to pablogėjo sveikata ir net buvo atidėta iš anksto suplanuota operacija.

„Dėl patirto streso, persekiojančio paranojos jausmo psichiką veikiančius bei raminančius vaistus turiu vartoti iki šiol“, – aiškino vyras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo pripažintas mirusiu dėl brutalaus nužudymo, o tai „savaime žemina garbę ir orumą“.

„Kai teismo medicinos ekspertas mano brolį informavo, jog vykti atpažinti mano kūno neverta, nes jis yra smarkiai subjaurotas ir pažinti asmens nepavyks, kūnas buvo išvežtas kremavimo procedūrai atlikti, tik tada mano artimiesiems buvo perduota urna su pelenais“, – vyras tikino, kad artimiesiems susidarė neigiamas įspūdis, jog jo gyvenimas baigėsi itin žiauriu nužudymu.

Mirusio, bet gyvo vyro ieškinio sulaukusi policija bei prokuratūra, kuri kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo, kategoriškai nesutiko su prašymu priteisti žalą iš valstybės.

Policijos atstovai tikino, kad tuomet, kai daugiabučio laiptinėje buvo rastas nužudyto vyro lavonas, pagal pirminę informaciją nustatyti požymiai, jog tai gali būti būtent ieškovas.

Policijos atstovai nurodė, kad mirusiu laikytas vyras turi esą turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas nutiko.
Policijos atstovai nurodė, kad mirusiu laikytas vyras turi esą turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas nutiko.
FOTO: ELTA / Julius Kalinskas

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad miręs vyras yra ne ieškovas, o kitas asmuo, – teigė policijos atstovai. – Gavus tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą Policijos departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jo metu nustatyta, jog policijos registruojamų įvykių registre buvo registruota „A“ kategorijos informacija, kurios aplinkybių patikslinimui išsiųstas policijos ekipažas. Įvykio vietoje medikai konstatavo rasto vyro mirtį. Siekiant nustatyti rasto mirusio vyro asmens tapatybę, pareigūnai apklausė namo laiptinės gyventojus bei ten buvusius asmenis, tačiau mirusio asmens tapatybės nustatyti nepavyko. Policijos pareigūnė, apžiūrėjusi mirusio vyro kišenes, striukės kišenėje rado įmautę, kurioje buvo popieriaus lapas su paso kopija, kartu buvo ir kitam asmeniui išduotas įgaliojimas. Radusi paso kopiją ir apžiūrėjusi rasto mirusio vyro kruviną, patinusį veidą, tyrėja padarė išvadą, kad tai tas pats paso kopijoje esantis asmuo, šios informacijos jokiais kitais būdais nepatikslino ir įvykio vietoje buvusiems medicinos darbuotojams, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nurodė, jog mirusio vyro tapatybė nustatyta.“

Anot policijos, nei mirusįjį apžiūrėjusiai pareigūnei, nei įvykio vietoje dirbusiems kitiems pareigūnams bei ekspertams nekilo jokia abejonė, kad buvo netinkamai nustatyta mirusio asmens tapatybė, o rastas miręs vyras yra galimai ne paso kopijoje esantis asmuo.

„Todėl nei vienam nekilo mintis, kad tikslinga būtų galimomis procesinėmis priemonėmis (mokslinėmis-techninėmis, kriminalistinėmis, teismo medicinos priemonėmis) tai patikrinti“, – policijos atstovai nurodė, kad vėliau dėl tyčinio nužudymo ikiteisminį tyrimą pradėjusi tyrėja, gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą ir susipažinusi su pirminiais procesiniais dokumentais, pasitikėjo įvykio vietoje dirbusių ir pirminę medžiagą rinkusių pareigūnų kompetencija ir kuo skubiau tęsė ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nusikalstamos veikos išaiškinimo.

Anot policijos, dėl nusikaltimo vietoje dirbusios pareigūnės klaidingai įvertintų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių ne tas asmuo buvo pripažintas mirusiu ir ne jo kūnas perduotas laidoti artimiesiems.

Pasak policijos, kai išaiškėjo klaida, buvo atliktas „nužudytojo“ daktiloskopinis tyrimas, tada oficialiai patvirtinta, kad miręs vyras yra gyvas.

Dėl to, kad buvo nustatyta ne nužudytojo, o kito žmogaus tapatybė, policijoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje nurodyta, jog „pagrindinis veiksnys, nesukėlęs įtarimų dėl rasto mirusio asmens tapatybės, buvo šio asmens neabejotinas panašumas į asmenį nuotraukoje, pavaizduotoje paso kopijoje.“

„Policijos pareigūnės veiksmai įvertinti kaip žmogiška klaida, o ne tyčiniai veiksmai, kuriais ji būtų siekusi sąmoningai pakenkti tyrimui ar sukelti neigiamas pasekmes, tokią klaidą galėjo lemti pareigūnės profesionalumo ir patirties stoka“, – policijos atstovai, reaguodami į „mirusiojo“ pareikštą ieškinį pažymėjo, kad išaiškėjus klaidai pareigūnai kuo skubiau ėmėsi visų priemonių tikslinant mirusiojo asmens tapatybę bei priemonių atstatyti abiejų šios istorijos „dalyvių“ duomenis.

Maža to, policijos atstovai nurodė, kad mirusiu laikytas vyras turi esą turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas nutiko: „Suteikęs teisę naudoti savo asmens duomenis kitam asmeniui, jis ne tik sukėlė nepatogumų sau, bet ir sutrukdė tinkamam policijos pareigūnų pareigų atlikimui bei pakenkė ikiteisminio tyrimo eigai“.

Policija taip pat nesutiko, jog per klaidą mirusiu paskelbtas vyras patyrė neturtinę žalą, o pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų.

Panašios pozicijos laikėsi ir Generalinė prokuratūra, kurios atstovai nurodė, jog prokuratūros įtraukimas į šią bylą buvo formalus, nurodant, jog ji turėjo kontroliuoti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio nužudymo ir turėjo nužudytojo asmens tapatybę nustatyti „dar kitomis galimomis priemonėmis“.

„Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, ikiteisminis tyrimas pradėtas policijoje, prokurorui buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti tyrimą – prokuroras kontroliuoja ikiteisminio tyrimo tyrėjų veiklą, šiuo atveju asmens tapatybės nustatymas buvo atliekamas Klaipėdos policijos tyrėjos, atvykusios pagal iškvietimą į registruotą įvykį“, – prokuratūros teigimu, nei tyrėjai, nei medicinos ekspertams nekilo įtarimų, jog pagal rastą asmens dokumento kopiją laiptinėje rastas nužudyto kūnas turėtų būti laikomas nepažintu.

Prokurorų teigimu, buvo gauti duomenys, jog nustatytas konkretus nužudytas asmuo, dėl to buvo išrašytas mirties liudijimas.

Apie mirties faktą buvo informuoti „nužudytojo“ artimieji, vėliau jo kūnas perduotas laidojimui.
Apie mirties faktą buvo informuoti „nužudytojo“ artimieji, vėliau jo kūnas perduotas laidojimui.
FOTO: Shutterstock

Mirusiu paskelbto vyro pareikštą ieškinį išnagrinėjęs teismas nusprendė jį patenkinti iš dalies – tepriteisė vos 800 Eur.

Anot teismo, nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs – nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.

„Teisėsaugos pareigūnams dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kurių šiuo atveju nebuvo laikytasi, – pabrėžė teismas. – Nepaisant objektyvių ir subjektyvių duomenų, charakterizuojančių mirusio asmens išvaizdą, pareigūnė padarė neabejotiną išvadą dėl rasto žuvusio asmens tapatybės ir kitų galimų veiksmų tapatybei nustatyti neatliko, taigi, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui.“

Anot teismo, mirusio asmens atpažinimą atliko policijos pareigūnai, prokuroras šiuos veiksmus atliekant nedalyvavo, jam duomenys apie mirusio asmens tapatybę buvo pateikti pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl jis ir neturėjo pareigos patikrinti nužudytojo asmens duomenų.

„Būtent dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, dėl jo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje“, – teigiama teismo sprendime.

Tačiau su juo policija nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą – prašė panaikinti sprendimo dalį, kurioje mirusiu laikytam vyrui buvo priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą – pripažinti policijos veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais) nesukėlusiais tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais.

„Padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma“, – teigiama skunde, kurį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti.

Bylą valstybei galėjo iškelti ir „mirusiojo“ artimieji, bet jie nutarė nesivelti į teisminį procesą.

„Mano nuomone, Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai yra pakankamai maži lyginant su kitomis demokratinėmis vakarų Europos valstybėmis“, – pažymėjo advokatas Arvydas Aranauskas.
„Mano nuomone, Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai yra pakankamai maži lyginant su kitomis demokratinėmis vakarų Europos valstybėmis“, – pažymėjo advokatas Arvydas Aranauskas.
FOTO: Asmeninis archyvas

„Kiekvienas asmuo gali nuspręsti, ar ginti savo pažeistas teises ir kaip tai daryti, – sakė advokatas A. Aranauskas. – Tokio pobūdžio bylose, kuomet tai susiję su artimo žmogaus „galima netektimi“, teismo procese visą situaciją reikia išgyventi iš naujo, ne kiekvienas asmuo tam ryžtasi. Šiuo atveju pats nukentėjęs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises, netraukiant į ginčą artimųjų. Byloje reiškiamas reikalavimas buvo tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, atlyginti patirtą turtinę žalą nebuvo prašoma.“

Paklaustas, ar yra adekvati „mirusiajam“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas, advakatas sakė: „Žalos dydis visuomet yra vienas labiausiai aptarinėjamų institutų visame bylos kontekste. Būtina paminėti, kad teismas nustatė, kad dėl pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ieškovo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, taigi atsirado žala. Teismas šioje byloje asmeniui priteisė 800 Eur neturtinę žalą, nevertinsiu šio konkretaus atveju, pasakysiu tik, kad, mano nuomone, Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai yra pakankamai maži lyginant su kitomis demokratinėmis vakarų Europos valstybėmis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės