Nelaukia, kol Seimas imsis veiksmų dėl draudžiamų vaistų: jau geriau taps nusikaltėliais, nei kentės tokias kančias

Onkologiniai ligoniai nelaukia, kol Seimas įgyvendins prieš metus duotą pažadą. Suprasdami, kad šioje žemėje jiems liko nedaug, veiksmų imasi patys: po publikacijos apie ligonius, kurie Lietuvoje nelegaliais medicinių kanapių preparatais prieš mirtį pagerina savo gyvenimo kokybę, DELFI sulaukė užklausų, kur galima nusipirkti šių preparatų.

Onkologiniai ligoniai pažadu gyveno metus: įstatymo pataisa, kuri numato, kad sunkūs ligoniai galėtų gydytis medicininių kanapių preparatais, nebuvo svarstoma Seime.

Praėjusią savaitę Sveikatos komitetas išjudino ledus ir pritarė siūlymui. Belieka išgirsti Seimo sprendimą ir, jei siūlymas sulauks palaikymo, pataisa įsigalios 2019 metų gegužės 1 dieną.

Tačiau per metus laiko, kai nebuvo imtasi jokių veiksmų, anot Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidento Gedimino Žižio, mirė keli šimtai žmonių. Daugiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Išeities ieško nelaukdami Seimo sprendimo

Būtent po šios publikacijos DELFI sulaukė ligonių artimųjų užklausų apie tai, kur galima įsigyti tūkstančius eurų kainuojančius Lietuvoje nelegalius medicininių kanapių preparatus.

Taip pat atsirado daugiau žmonių, kurie ryžosi pasidalinti savo šeimos tragedija. Vienas iš jų – Domas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). „Kai man buvo 19 metų, stalčiuje tėtis rado žolės. Jo reakcija buvo totaliai neigiama. Kilo didelis konfliktas“, – pamena vyras.

Tačiau prieš 4 metus Domo tėtis išgirdo niūrią diagnozę: medikai prognozavo, kad jam liko gyventi tik 6 mėnesius. Šeima, ieškodama įvairių gydymo metodų, išbandė ir medicininių kanapių preparatą – aliejų. „Visą laiką juokaudavome, kad prieš ką kovojai, dabar su tuo tenka susitaikyti. Likimo ironija“, – sako Domas.

Domas tėčio neteko 2016 metais. Vyras išgyveno ilgiau nei prognozavo medikai, tačiau Domas nesiryžta kaip nuopelną įvardyti vien tik naudotą medicininių kanapių preparatą.

Išgirdę diagnozę, pasakoja jis, pirmiausia tikrai negalvojo apie jokias medicinines kanapes. Domas pasakoja, kad jo tėčiui negalėjo būti atliekama operacija, nes vėžys buvo išplitęs po visą kūną.

„Tėtis turėjo 3 chemoterapijos kursus. Buvo ir eksperimentiniai tyrimai, tie vaistai neregistruoti. Jis išbandė įvairius gydymo metodus. Tik pamačius, kokią kančią sukelia chemoterapija, kai nuplinki, atšoka nagai, pūliuoja žaizdos, yra ir kitų šalutinių poveikių, tik tada pradėjome domėtis, kokių dar yra metodų“, – pamena jis.

Vyras pasakoja, kad aklai naudoti preparatų jo tėtis nepradėjo – šeima domėjosi apie tyrimus, konsultavosi ne tik su Lietuvos medikais.

„Kuomet sergi skrandžio vėžiu, dažnai nukrenta hemoglobino kiekis. Su žemu hemoglobino kiekiu žmogus neturi energijos, jėgų. Mityba yra vienas iš pagrindinių aspektų. Kuo mažiau angliavandenių, tuo mažiau vėžys turi kuo maitintis. Dar chemoterapija vimdo ir pykina. Bet priversti žmogų valgyti irgi labai sunku. Kai tėtis pradėjo vartoti aliejų, atsirado apetitas, energija“, – tikina vyras.

Ligoniai nesiaukos dėl mokslo

Esą dėl aliejaus, Domo tėčiui ir chemoterapijos šalutinis poveikis nebebuvo toks baisus.

„Jeigu penktadienį suleidžia tuos vaistus ir dar dvi dienas po to tu gali normaliai funkcionuoti, tai nuo sekmadienio iki ketvirtadienio guli lovoje negalėdamas atsikelti. O penktadienį, kai gali atsikelti, yra ta diena, kada vėl suleidžiami vaistai. Ir taip 8 mėnesius iš eilės.

Šalutinių poveikių mažėjimas yra akivaizdžiausias dalykas, kurį gali pajusti savo kailiu. Seniau 4 paras negalėjai funkcionuoti, o pradėjus vartoti medicininių kanapių preparatus, chemoterapijos šalutinis poveikis sumažėja iki dienos“, – apie tėčio patirtį pasakoja Domas.

Anot jo, nėra nieko nuostabaus, kad Nacionalinis vėžio institutas nėra linkęs daug kalbėti apie medicininių kanapių preparatus. Jie, sako Domas, kaip mokslininkai turi turėti įrodymus, atlitkus tyrimus.

„Tai reiškia, kad kažkas turėjo sirgti, naudoti tik tą preparatą ir pasveikti. Aš įsivaizduoju, kad vėžiu sergantys pacientai vargu ar pasikliauna tik vienu gydymo metodu tam, kad savo auka paskatintų mokslo proveržį. Kaip ir mūsų atveju, gydymas buvo visais įmanomas metodais.

Nuo to, kad reikia per dieną suvalgyti 4 citrinas, kad nušarmintum organizmą (3 dienas galima tai padaryti, bet po 2 mėnesio tu nebegali žiūrėti į citrinas) iki burtų, veganizmo, specialių dietų, preparatų, kurie sukurti gydyti kosmonautams kosminėse stotyse ir taip toliau. Visa tai šalia chemoterapijos. Tai ką labiausiai pamenu iš visų tų gydymo metodų, kuriuos mums pavyko išbandyti per tą laiką“, – vardija Domas.

Padeda iškęsti chemoterapijos kančias

Vienas iš dalykų, kurį pokalbio metu pabrėžė Domas, buvo chemoterapijos šalutinių poveikių sumažėjimas, kai tėtis pradėjo naudoti aliejų. „Kai žmogus gali funkcionuoti pats, tai jis neišgyvena kančios, kad juo reikia rūpintis. Kai yra sergantis žmogus, kažkas turi pasiaukoti, skirti laiką, slaugyti, arba, jei visi dirba, reikia atiduoti į ligoninę ir panašiai. Tam pačiam žmogui yra diskomfortas, kai jis tampa našta kitiems. Jis gali tik gulėti lovoje, nes nieko negali padaryti daugiau.

Kai vietoj savaitės, tas gulėjimas užtrunka parą, tai yra didelis pasikeitimas. Žmogus gali funkcionuoti, galvoti, kaip jam įprasminti savo dienas vietoj to, kad susitaikyti su pralaimėjimu“, – akcentuoja vyras.

Remdamasis tėčio pavyzdžiu, Domas teigia, kad žmonės, kurie serga vėžių, miršta tada, kada pasiduoda, nustoja tikėti, jog pasveiks.

„Kiekvieną kartą naujas vaistas, nauja chemoterapija arba dar kažkas – suteikia vilčių. Pamatai, kad 8 mėnesiai chemijos nepadeda. Įsivaizduokite, 8 mėnesius po 5 dienas kiekvieną savaitę tu bandai sustoti vemti, purtytis ir kentėti nuo chemoterapijos ir tikiesi, kad tai užmuš vėžį ir tai nepadeda. Tai ir buvo paskutinis etapas, kuris atėmė viltį“, – pamena vyras.

Po baimės šydu

Kalbėdamas apie užstrigusią įstatymo pataisą, Domas neslepia kartėlio. „Manau, kad kol nebus aukų, tai nieko neįvyks. Kol nepagaus kokios nors žymios šeimos vaiko su kanapių aliejumi, nenuteis ir nepasodins į kalėjimą, tai situacija nesikeis“, – įsitikinęs jis.

Anot Domo, šiandien tokių preparatų pirkimai vyksta po nusikaltimo ir baimės skraiste. „Daugelyje šalių tai kategorizuojama kaip sunkūs narkotikai, prilyginami heroinui. Atitinkamai, kiekvienas bandantis padėti, atsiduria tokioje situacija, jog jam gresia kalėjimas už platinimą, gabenimą, koncentraciją, kiekį“, – pabrėžia jis.

Liūdniausia, anot jo, tai, kad artimųjų veiksmai yra kriminalas dėl švento tikslo. „Kažkas užsiima Europos Sąjungoje neregistruotų vaistų kontrabanda. Veža juos iš Baltarusijos, kad pasipelnytų. Taip ir yra, kad žmonės, kurie yra aukos, taip ir toliau lieka aukomis, tik šįkart tų, kurie kontroliuoja vaistų platinimą.

O kiti gali būti niekuo nekalti, galvoja, kad elgiasi teisingai, bet teisingumas ir įstatymas prasilenkia. Manau, kad dėl to būtų verta legalizuoti medicininių kanapių preparatus, kad žmonės, kurie nėra nusikaltėliai, netaptų nusikaltėliais“, – įsitikinęs vyras.

Anot jo, po tėčio mirties į jį kreipėsi ne vienas pažįstamas, kuris norėjo sau ar artimiesiems gauti medicininių kanapių preparatų. „Sakau, nepykite, bet ne. Tai nepamatuota rizika. Eikite, domėkitės patys, ieškokite“, – sako pašnekovas.

Kita problema, kurią įžvelgia jis, yra tai, kad net gydytojai nežino tiksliai, kuo gydosi jų pacientai. „Tai buvo mano tėčiui. Jis sakydavo savo gydytojams, kad vartoja aliejų, o šie sakydavo: jei padeda, tai vartok. Bet jie negalėjo pasakyti, ar tai gerai, ar blogai, kaip tai padės, kaip tai reaguos su chemoterapija ir panašiai“, – tvirtina pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad preparatų kainos yra vargiai suvokiamos protu. „Kai išleidi 2500 eurų už porą švirkštų kažkokio aliejaus, kurį gauni neaišku iš ko, tai jausmelis keistas. Nežinai, ar apgavo, ar ne“, – pamena vyras.

Domas pasakoja, kad jo giminėje yra ne vienas, kuris mirė nuo vėžio, tad vyras sako, kad į tą šulinį nespjauna. „Kai patys Seimo nariai susirgs, o taip bus, kreipsis į Mykolą Majauską (pataisos iniciatorių – DELFI) ir klaus, kur galima nusipirkti. Taip būna, kol bombos krenta kažkur toli, tol nerūpi“, – įsitikinęs Domas.

Viskas priklauso nuo Seimo valdybos

Apie pataisą pakalbintas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad nors jis buvo vienas iš asmenų, kurie užregistravo pataisą, situacija dabar mažai nuo jo priklauso. „Seimo valdyba sprendžia, ką įtraukti, neįtraukti ir kada įtraukti į darbotvarkę. Kai bus įtraukta, tai, manau, Seimas ir svarstys“, – teigia ministras.

Anot jo, principas yra labai aiškus. „Jeigu tai kliniškai, moksliškai įrodyti preparatai, kurie gali žmogui padėti, tai keista būtų riboti vieną psichoaktyvų preparatą. Nesvarbu, kas tai būtų: ar kanapės, ar koks kitas preparatas“, – sako A. Veryga. Beveik identiškai DELFI seniau komentavo ir kita pataisą užregistravusi Seimo narė – Agnė Širinskienė.

Tačiau ministras pabrėžia, kad tokių preparatų įteisinimas nereikštų narkotinių medžiagų įteisinimo. „Žmonės tai neretai supainioja ir keistai įsivaizduoja, kas tai yra. Tai yra produktai, kurie yra gaminami iš kanapių. Jeigu yra produktas, kuris yra kliniškai patvirtintas kaip efektyvus, tai nematyčiau problemos tai įteisinti“, – sako A. Veryga.

Ministras sako, kad yra šalių, kurios jau yra įteisinusios tokius preparatus ir Lietuva galėtų remtis jų atliktais moksliniais tyrimais. „Jeigu tyrimai yra padaryti. Bet jie negali būti tokie, kaip „man atrodo“, „aš galvoju“, „man patiko“, jie turi būti normalūs tyrimai kaip ir bet kokiam vaistui“, – teigia A. Veryga.

Kvestionuoja efektyvumą

Pasiteiravus, ar jis kaip Sveikatos apsaugos ministras nejaučia pareigos paspartinti pataisos įteisinimo procesą, ministras teigia, kad jo nuomone – procesas savo ruožtu judės į priekį.

„Mano, kaip ministro pareiga, yra pasakyti žmonėms, kad negalima užkibti už tuščių pažadų, nes yra labai daug desparacijos žmogui susirgus onkologine liga. Yra visko ieškoma: žiniuonių, užkalbėtojų, kitų dalykų. Tam yra sukurti procesai, kurie leidžia įsitikinti, ar tai yra efektyvu.

Kad žmonės bando tokiu būdu ieškoti sprendimų, dar nereiškia, kad tie sprendimai yra tinkami“, –sako ministras.

Jis pasakoja, kad onkologai, su kuriais teko bendrauti, šiuo klausimu buvo skeptiški. „Tai jei onkologai yra skeptiški ir daugeliu atvejų abejoja dėl efektyvumo, pagrįstumo, tai klausimas: kiek įteisinimas ką nors pakeis? Jeigu nėra kliniškai įrodytų preparatų, tai kam ta skuba? Ką tai pakeis?

Norėčiau paraginti medikus, jei žmonėms tokioje situacijoje yra sudėtinga ir blogai, tai reikia paaiškinti, kokie yra dar būdai pasigerinti apetitą, nekentėti skausmo. Tikrai šiuolaikinė medicina turi įvairiausių būdų“, – įsitikinęs A. Veryga.

Informavus ministrą, kad DELFI kalbinti pacientai ir jų artimieji tikina, kad būtent medicinių kanapių preparatai padeda numalšinti skausmą ir skatina apetito atsiradimą, A. Veryga atsako, kad negali tokių teiginių komentuoti. „Nežinau, ką jie prieš tai yra gavę ir kiek jiems tai padėjo, kiek jiems buvo suteikta kvalifikuotos pagalbos. Jeigu žmogus kitais būdais nejaus skausmo, tai manau, kad kanapių neieškos“, – įsitikinęs A. Veryga.