Pavasarį laiko sukimas yra skausmingesnis nei rudenį, nes netenkame vienos valandos miego.
Tačiau dar 2019 metais Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko sukiojimo nebeliks nuo 2021–ųjų. Visgi taip neatsitiko, pritrūko didžiųjų šalių palaikymo.
LNK žinių kalbinta Santaros klinikų neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė teigė, jog sveikatai laiko sukimas turi įtakos.
„Negaliu paneigti, kad pirmas kelias savaites po laiko persukimo tai turi įtakos sveikatai. Teisinga būtų sakyti, kad visiems žmonėms daro įtaką laiko pasukimas į vieną, ar į kitą pusę.
Aišku, dabartinis laiko pasukimas pavasarį turi reikšmingesnį poveikį sveikatai nei rudens. Tačiau visi suaugę žmonės, o ypatingai paaugliai, vyresni, jautresni žmonės patiria sveikatos sutrikimus“, – sakė ji.
R. Mameniškienė priminė, jog po pavasario vykstančio laikrodžio persukimo visi būsime priversti anksčiau keltis.
„Iš vienos pusės tai yra labai gerai, bet tas įprastas mūsų vidinis laikrodis dar neleidžia pilnai pabusti. Kalbant jau ne tik apie sveikatą, bet ir kitus socialinius dalykus, tyrimai rodo, kad labai pagausėja autoįvykių rytinėmis valandomis pirmąsias savaites.
Padaugėja ir rimtų susirgimų kaip miokardo infarktas, insultas. Jų padidėja iki 10 procentų. Tai rodo ženklų padaugėjimą“, – sakė medikė.
Santaros klinikų neurologijos profesorė R. Mameniškienė LNK žinioms teigė, jog ir Lietuvos medikai prisideda prie bendro kreipimosi į Europos Parlamentą (EP), kad laiko sukiojimas būtų sustabdytas.
„Kad iki savaitgalio ir po jo nebūtų organizmui toks didelis stresas keltis valanda anksčiau. Ir bėgti į darbą, kai smegenys dar miega pagal mūsų vidinį laikrodį“, – kalbėjo medikė.